Anksti gimę naujagimiai, dar vadinami neišnešiotais, reikalauja ypatingo dėmesio ir priežiūros nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų. Maždaug vienas iš dešimties kūdikių gimsta neišnešiotas - kasmet visame pasaulyje gimsta 15 milijonų neišnešiotų kūdikių. Gimę neišnešioti, vaikai praleidžia šį labai svarbų augimo ir vystymosi gimdoje etapą. Tokiems kūdikiams kyla didesnė sveikatos komplikacijų rizika tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Lietuvoje kasmet gimsta apie 2000 neišnešiotų naujagimių, tai sudaro apie 5-6 proc. visų gimimų.
Ankstukų fiziologiniai ypatumai, jų pojūčiai ir vystymosi procesai yra skirtingi nuo laiku gimusių kūdikių. Paskutinį nėštumo trimestrą ypač intensyviai vystosi vaisiaus smegenys - jos priauga iki 25 proc. masės. Vaisiui patekus į kitas sąlygas (šiuo atveju gimus anksčiau) iš dalies sutrinka smegenų vystymasis, net jei ir nėra sudėtingesnių aplinkybių. Smegenys auga ir mažyliui gimus. O svarbiausia, jautriai reaguoja į kiekvieną dirgiklį ar reiškinį. Mokslininkai nustatė, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Gulintis inkubatoriuje mažylis yra uždengtas, tačiau įjungus šviesą jis sureaguoja ir susiraukia. Jeigu garsiau stukteli inkubatoriaus duris, kūdikis krūpteli. Kad vaikelis ima užuosti ir kvapus, įrodyta atlikus bandymus su mamos piene suvilgyta servetėle.
Vaikučio kūnas yra labai gležnas. Poodinis riebalų sluoksnis dar ne susiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsiai raudona. Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama. Ji tokia jautri, kad aparatūros davikliai, net laidas, jungikliai, neatsargiai palikti ir prigludę prie kūnelio gali palikti mėlynių. O pleistras gali nusilupti su oda. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos. Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės.
Naujagimio akių vokai tarsi ką tik gimusio kačiuko - sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį. Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris.
Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti. Jis miegos net 80 proc. paros laiko. Aktyvus būna ypač trumpai. Rankos, kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi vaiko judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį. Gali sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą. Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi. Klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą. Tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką.
Neišnešiotų naujagimių maitinimas yra itin svarbus jų augimui ir vystymuisi. Pats geriausias mitybos pasirinkimas neišnešiotiems kūdikiams - motinos pienas. Tačiau daliai neišnešiotų kūdikių tik motinos pieno nepakanka, kad užtikrintų padidėjusius jų mitybos reikalavimus, nes šie daug didesni nei išnešiotų kūdikių. Mityba labai svariai prisideda prie neišnešiotų kūdikių imuninės sistemos vystymosi. 70- 80 proc. imuninės sistemos ląstelių yra virškinamajame trakte. Tad palaikyti sveiką, subalansuotą virškinamojo trakto mikrobiotą yra gyvybiškai svarbu pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais. Motinos pienas - geriausias mitybos šaltinis daugumai kūdikių, tačiau tam, kad būtų galima patenkinti neišnešiotų kūdikių poreikius, jį reikia pastiprinti.
Neišnešiotas naujagimis maitinamas nepasterizuotu šviežiu savo motinos pienu. Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jam reikia daug meilės ir ryšio, kad galėtų sutvirtėti ir priaugtų svorio. Neišnešioto kūdikio odos sąlytis su motinos oda taip pat svarbus. Jei sunkiai sergate ir negalite pamaitinti savo neišnešioto kūdikio, galite paprašyti sveikatos priežiūros specialisto pamaitinti kūdikį jūsų nutrauktu pienu. Kita galimybė - naudoti donoro pieną, jei jūsų esamoje vietovėje teikiama tokia paslauga. Niekada nerekomenduojama neoficialiai dalytis pienu (naudoti kitų motinų pieną ar dalytis juo su jomis), ypač dabar, kai koronavirusas (COVID-19) kelia tokią grėsmę.
MP kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į skrandžio talpą: pirmąją parą - 1-2 ml/kg kūno svorio, antrąją - 4 ml/kg kūno svorio, trečiąją - 10 ml/kg kūno svorio. Atsižvelgiant į NN būklę ir maisto toleravimą, MP kiekis gali būti didinamas lėtai: 15-20 ml/kg/d. ar greitai: skiriant 30-35 ml/kg/d. Maisto kiekis palaipsniui didinamas iki 150 ml/kg/d. Motinos pieną rekomenduojama papildyti ir tokiu pienu maitinti mažiau nei 34 sav. gestacijos ir <1500 g sveriančius naujagimius, jei maisto kiekis yra 80-100 ml/kg/d., ir 1500-2000 g sveriančius naujagimius, kurių augimas nepakankamas.
Neišnešiotiems naujagimiams gana dažnai pasitaiko kvėpavimo apnėja - 20 sek. ir ilgesnė kvėpavimo pauzė (nutrūkimas). Įprastai naujagimiui augant ši problema iš dalies ar ir visiškai išnyksta. Kitos kvėpavimo problemos. Neišnešioti naujagimiai dažniausiai turi kvėpavimo problemų, todėl jiems deguonį reikia tiekti papildomai. Tačiau daugelis mažylių po gydymo intensyviosios terapijos skyriuose sėkmingai išmoksta kvėpuoti savarankiškai. Jeigu naujagimiui diagnozuojama bronchopulmoninė displazija, - lėtinė plaučių liga, - gali prireikti papildomo deguonies ir vaistų net ir išrašius namo.
Maitinimo problemos. Neišnešiotus naujagimius reikėtų maitinti dažniau, nes jie turi pasivyti laiku gimusius naujagimius. Tačiau svarbu mažylių nepermaitinti: jų virškinimo sistema dar nebrandi. Iš ligoninės išrašomiems neišnešiotiems kūdikiams pritaikomas specialus maitinimo planas. Pavyzdžiui, kūdikiai maitinami labiau koncentruotu, t. y. riebesniu „galiniu“ pienu, kuriame gausiau baltymų, riebalų ir vitaminų, padedančių greičiau augti.
Infekcijos. Neišnešiotų kūdikių imuninė sistema nefunkcionuoja taip gerai, kaip gimusių laiku, vyresnių vaikų ar suaugusiųjų, todėl po išrašymo iš ligoninės kyla infekcijų (ypač virusinių) rizika. Neišnešiotiems naujagimiams pavojinga ir respiracinė sincitinė virusinė infekcija, kuri dažnai maišoma su peršalimu ar gripu.
Jei jums pasireiškia karščiavimas, kosulys ar pasunkėjęs kvėpavimas, turėtumėte kuo greičiau kreiptis į medikus pagalbos ir laikytis savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo instrukcijų. Manoma, kad žmogus nuo žmogaus užsikrečia daugiausia per išsiskiriančius iš kvėpavimo takų lašelius, užsikrėtusiam žmogui kosėjant ar čiaudint - taip pat, kaip ir plintant gripo ar kitų kvėpavimo takų infekcijų patogenams. Yra atlikta nedaug sergančių COVID-19 ir kita koronavirusine infekcija - sunkiu ūminiu kvėpavimo sindromu (SARS-CoV) - tyrimų, tačiau motinos piene nebuvo aptikta viruso. Vis dėlto, nežinome, ar užsikrėtusios koronavirusu motinos, gali perduoti virusą motinos pienu. Šiuo metu nėra klinikinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad koronavirusą galima perduoti motinos pienu. Infekcija kūdikiui perduodama taip pat, kaip kitiems - artimo kontakto su jumis metu. UNICEF teigia, kad motinos pieno nauda yra didesnė nei kylanti rizika, o neišnešiotam kūdikiui motinos pienas ypač svarbus. UNICEF pataria kuo ilgiau išlaikyti motiną ir kūdikį kartu, maitinant krūtimi laikytis būtinų atsargumo priemonių, plauti rankas, dėvėti kaukę ir dezinfekuoti maitinimo įrangą.
Daugeliui šeimų momento, kai su vaikeliu pagaliau galės keliauti namo, tenka laukti daugybę savaičių ar net mėnesių. Jei jūsų kūdikis gimė neišnešiotas, išrašymo iš ligoninės diena gali būti kupina ir džiaugsmo, ir nerimo, o neretai apima ir nesaugumo jausmas: juk čia, jei kūdikiui staiga kažkas nutiktų, visi specialistai būtų šalia, o aukštos kokybės priežiūra užtikrinama 24 val. Bet nerimauti nėra ko: sveikatos priežiūros specialistai neišsiųs jūsų namo, kol nebūsite tam visiškai pasirengę. Neišnešioto kūdikio išleidimas iš ligoninės - ne vienkartinis įvykis, bet procesas. Jis užtikrins, kad kūdikis galėtų sėkmingai gyventi už ligoninės ribų, o visos ligoninės personalo pastangos orientuotos į tėvų paruošimą savarankiškai rūpintis kūdikiu. Kai naujagimis sustiprės ir bus sulaukęs bent 34-35 gestacijos savaičių, kai jo būklė bus stabili, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. Parsivežus kūdikį iš ligoninės, privaloma per 3 dienas po grįžimo prisirašyti prie gydymo įstaigos ir gydytojo. Užregistruoti pas konkretų gydytoją ir norimoje gydymo įstaigoje gali bet kuris iš tėvų.
Kaip neišnešiotukas pasivys bendraamžius, priklauso nuo jo gimimo laiko: 35-36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai tai padarys greitai, o 24-28 savaitę gimusiems procesas užtruks ilgiau, tyko ir daugiau pavojų. Po Nepriklausomybės atkūrimo neišnešiotų naujagimių priežiūra nuolat tobulėja. Tam įtakos turi medicinos mokslo pažanga, nuolatinis medicinos personalo tobulėjimas, turima naujausia aparatūra ir medikamentai, taikomi į šeimą orientuoti naujagimio slaugos metodai. Specialistų komanda iki 12 mėnesių amžiaus stebi neišnešiotukų raidą, esant reikalui siunčia reabilitacijos ir gydymo procedūroms. Vaiko sveikata ir galimos problemos nulemtos vos gimus. Viskas priklauso nuo mažylio išsivystymo ir organizmo brandos. Kalbant apie ateitį, medikai ją skirsto į trumpalaikę ir ilgalaikę. Kuo vaikutis gimsta anksčiau, tuo didesnių sutrikimų gali būti ne tik dabar, kai kovojama dėl jo išgyvenimo, tačiau, reikia žinoti, kad ir ateityje. Ypač mažo svorio ankstukai ateityje būna smulkesni, gali turėti tam tikrų negalavimų, elgesio sutrikimų, gali būti sunkiau mokykloje.
Gydytojai pripažįsta, kad ankstuko sveikatos būklė pirmuosius metus gali būti įvairi. Idealu, jei vaikutis auga beveik niekuo nesiskirdamas nuo laiku gimusių bendraamžių, ir liūdna, kai mažylio sveikata nuolat šlubuoja. Beje, kokia bus ankstuko sveikata ateityje, nustatyti neįmanoma, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau per pirmąsias dvi tris savaites gydytojai, stebėdami pokyčius ir įvertindami organizmo sistemų brandumą bei jų pažeidimo laipsnį, gali numatyti, kas laukia, ir tėvus įspėti, patarti. „Gimdymą anksčiau laiko priimkite kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Manau, tokia nuostata ypač svarbi tiems tėvams, kurių ankstukų sveikatos būklė gerėja lėtai arba jie turi vystymosi sutrikimų. Tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei leidžiama) būti šalia. Šeima turi pasiruošti laukiantiems sunkumams.
Labai svarbu šviesti visuomenę ir informuoti apie neišnešiotus naujagimius. Pasak specialistų, kol kas nėra būdų sulaikyti priešlaikinį gimdymą ir medikai įtakos gali turėti tik maždaug 5 proc. atvejų. Tačiau imantis tinkamų priemonių, tėvams ir medikams bendradarbiaujant, neišnešiotas naujagimis gali išaugti sveikas ir laimingas. Ypač svarbu tėvams po gimdymo ir vėliau teikti psichologinę pagalbą. Susilaukę neišnešiotuko jie patiria didžiulį šoką, nes negali paimti naujagimio ant rankų, jis pats dar nekvėpuoja, nevalgo, tik inkubatoriuje kovoja už gyvybę. Taip pat svarbus medikų ryšys su tėvais, nes mamos neišnešiotukus ligoninėje slaugo net po 4-5 mėnesius. Todėl mamoms reikalingos namų aplinką primenančios sąlygos bei jų šeimų parama. Šviečiant visuomenę ir padedant tėvams didelis dėmesys tenka neišnešiotų naujagimių asociacijai „Neišnešiotukas”. Jos nariai, turintys jau paaugusius neišnešiotukus, gali padėti kitiems tėvams, dalintis savo išgyvenimais.
Ar neišnešiotukas gali aktyviai sportuoti, priklauso nuo konkrečių aplinkybių, taip pat nuo to, kokio gestacinio amžiaus jis gimė. Bet jei neišnešiotukas auga neturėdamas neįgalumo, tai bėgimas jam nėra kliūtis. Net 6 metų vaikas gali įveikti simbolinį kilometrą, o užaugęs jis galbūt įveiks ir visą maratoną. Neišnešiotukas neišnešiotukui nelygu, bet jei vaikas auga sveikas ir be komplikacijų, jis pasiveja vaikus, kurie gimė išnešioti. Tai reiškia, kad ir sportuoti jis gali taip pat sėkmingai, kaip bet koks vaikas. Aišku, pradžioje neišnešioti vaikai susiduria su didesniais iššūkiais, tačiau galiausiai jie vis tiek pasiveja savo bendraamžius, tik tam reikia laiko ir gydytojų priežiūros.
Svarbu žinoti:
- Neišnešiotų naujagimių imuninė sistema yra silpnesnė, todėl jie yra labiau pažeidžiami infekcijų.
- Motinos pienas yra nepakeičiamas maistas neišnešiotam naujagimiui, tačiau gali prireikti papildomų maistinių medžiagų.
- Ankstukų virškinimo sistema yra nebrandi, todėl svarbu vengti jų permaitinti.
- Neišnešioti naujagimiai dažniau susiduria su kvėpavimo problemomis.
- Tėvams, auginantiems neišnešiotą naujagimį, reikalinga stipri emocinė ir praktinė parama.
tags: #neisnesiotu #naujagimiu #maitinimas
