Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Kūdikio raida apima daugybę etapų, o 10 mėnesių amžiaus kūdikis pasiekia svarbius motorinius, pažintinius ir socialinius raidos žingsnius.
Motorinė raida
Dešimtojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos psichomotorinės raidos įgūdžius:
Gulėjimas ant pilvo
- Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais.
- Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų.
- Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių).
- Šioje padėtyje galima stebėti siūbavimą išilgai kūno - pirmyn ir atgal.
- Nekoordinuotai ropoja. Nėra “kryžminės koordinacijos”: kairė koja-dešinė ranka.
- Iš kniubščios padėties, lenkdamas klubus ir sukdamas liemenį gali atsisėsti.
- Iš padėties ant pilvo arba ant keturių spontaniškai arba prisilaikydamas už baldų vaikas gali atsisėsti, pasisukdamas per bet kurį šoną.
Sėdėjimas
- Iš aukštielninkos padėties pats savarankiškai atsisėda, prisilaikydamas už baldų.
- Vaikas nuo šiol gali atsisėsti be suaugusiojo pagalbos. Tam jis naudoja abi rankas ir jam dar reikia gana daug pastangų.
- Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ir beveik ištiestomis kojomis.
- Sėdėdamas gali sukiotis į abi puses, neprarasdamas pusiausvyros.
- Tokioje stabilioje sėdimoje padėtyje kūdikis jau gali žaisti ilgesnį laiką.
- Jeigu nori pasiimti daiktą, esantį jam nepasiekiamu atstumu, tai dažniausiai pasisukdamas atsistoja “ant keturių” ir nuropoja prie žaislo.
- Sugeba iš keturpėsčios ar gulimos ant pilvo padėties atsisėsti.
Stovėjimas
- Prisilaikydamas pats savarankiškai stovi.
- Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės.
- Prilaikant už savo rankų, sėdinčiam kūdikiui pavyksta atsistoti.
10 mėnesių kūdikis ropodamas tyrinėja namų aplinką, pasiekia norimą daiktą. Ropojimą papildo savarankiško atsistojimo įgūdžiai. Kai įsikibęs į tvirtą pagrindą (pvz., baldą) kūdikis stojasi, bet jau nebesitraukia į viršų vien rankomis, turėtų mokytis pereiti į klūpimo padėtį, kad saugiai nusileistų ant žemės. Išmokęs atsistoti ir atsiklaupti, kūdikis toliau bando įveikti atstumus laikydamasis į baldus, eidamas šoniniu žingsniu. Tokiu būdu stiprėja dubens, šlaunų stambiosios raumenų grupės, lavėja pusiausvyra ir judesių koordinacija. Tai pereinamas etapas, kol Jūsų kūdikis pradės savarankiškai vaikščioti.
Kūdikio motorinis vystymasis dešimtąjį mėnesį taip pat turi įtakos jo pojūčių vystymuisi, nes stiprėja kūno suvokimo ir koordinacijos įgūdžiai. Mažylis labiau pasitiki savo judesiais. 8 mėnesių kūdikis jau aktyviai vartosi, tvirtai sėdi, intensyviai bando įvairiausiais būdais judėti į priekį ir ruošiasi stotis. 9 mėnesių kūdikis pasėdi savarankiškai, šliaužia, ruošiasi ropojimui, pastovi. 10 mėnesių kūdikis tvirtai sėdi savarankiškai, atsisėda, bando nekoordinuotai ropoti, prisitraukia prie baldų ir atsistoja, tobulėja rankų judesiai, auga supančio pasaulio suvokimas. 11 mėnesių kūdikis ima koordinuotai ropoti, stovi, žingsniuoja į šoną ir bando žingsniuoti pirmyn, dar labiau lavėja rankų judesiai.
Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę.
Smulkioji motorika ir griebimas
Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Nesąmoningą griebimo refleksą vaikelis turėjo vos gimęs - jeigu į jo delną įsprausdavote pirštą, naujagimis jį visa jėga suspaudavo. Ilgainiui šis refleksas išnyko, o daiktų suėmimas tapo sąmoningu, t.y. 8-12 mėn.
Griebimas
- Pincetinis griebimas: mažą daiktą kūdikis paima ištiestu smiliumi ir prieš jį atsuktu nykščiu.
- Vaiko dėmesį patraukia vis smulkesnės detalės, vis mažesni objektai ir mažos skylutės.
- Kūdikis lėtai artina ranką prie trupinio, ištiesia smilių, jam priešais atsuka nykštį, o tada smiliaus bei nykščio galais kaip pincetu paima trupinį.
- Kiti pirštai neturi dalyvauti.
- Įgūdį turi būti įvaldžiusios abi rankos.
Mažylio griebimo judesiai tampa tvirtesni ir tikslesni. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pincetinis griebimas dviem pirštukais - milžiniškas vaikučio tobulėjimo žingsnis. Nykščiu ir smiliumi kūdikis gali paimti mažiausią daiktelį, trupinėlį. Sučiupęs daiktą dviem pirštais, kaip pincetu, jis tvirtai laiko, apžiūrinėja, ragauja. Pirštukai suspausti patikimai, trupinukas neiškris.
Tinkamai parinktos prekės kūdikiams padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.
Pažinimas ir suvokimas
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Remdamasis rankomis ir keliais, t.y. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Mimiką sieja su garso tonu.
Percepcija (suvokimas)
- Vaikas sąmoningai numeta žaislą.
- Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn.
- Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais.
- Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus.
- Smiliumi čiupinėja objekto detales.
- Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis.
- Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliškai tyrinėti.
Kūdikis gali kartu su jumis žiūrėti knygeles su paveikslėliais ir taip gerinti kalbos supratimą. Žaidimai su vandeniu. Labai svarbu lavinti mažylio smulkiąją motoriką. Galite kūdikiui duoti žaisti su puodeliais, pripildytais vandeniu. Motyvuokite kūdikį perpilti skystį iš vieno puodelio į kitą. Žaidimai su rankyčiu plojimu. Kūdikiams labai patinka pliaukštelėjimo rankutėmis žaidimai. Tokie žaidimai ne tik smagūs, bet ir gerina mažylio rankų koordinaciją. Naudokite išbandytą lopšinę, sugalvokite savo eilėraštuką arba paplekšnokite rankomis pagal vaikų darželio eilėraštuką.
Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus. Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliškai tyrinėti.
Mažylis tiksliai žino, kas yra mama, tėtis, brolis ar senelė. Dabar bendravimas su kitais vaikais taip pat tampa įdomus. Šio amžiaus kūdikis bendrauja ne tik skiemenų skiemenimis, kurias išmoko per paskutinį mėnesį, bet ir fiziniais signalais bei emocijomis.
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina.
Kalba ir bendravimas
Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Kalbėjimas
- Dialogas: fonetiškai teisingas išmoktų skiemenų mėgdžiojimas.
- Vaikas žvilgsniu fiksuoja mamą ir aiškiai pakartoja jam ištartus skiemenis taip, kad kalbėjimo-atsakymo žaidimą tarp motinos ir vaiko galima laikyti dialogu.
Kalbos supratimas
- Pasukdamas galvą, vaikas ieško pavadinimo jam žinomo daikto arba asmens.
- Suradęs bent akimirką į jį žvelgia, o jei tai žmogus, nusišypso.
Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.
Šiuo metu kūdikis, nors dar nekalba, yra labai imlus kalbai. Kalbėtis su kūdikiu jo kalba yra smagu ir patogu, tačiau būtinai kartokite ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir normalius žodžius. Pavyzdžiui, jei jau suprantate keletą jo tariamų žodžių - kartokite ne tik juos, bet ir normalius žodžius. Jei kūdikis sako „niam niam“, patvirtinkite, kad jį suprantate ir pasakykite trumpą, paprastą, bet taisyklingą sakinį: „Taip, niam niam. Valgysime jogurtą.
10-11 mėnesių kūdikiai taip įpratę mokytis iš tėvų, kad jie ima sekti tėvų žvilgsnį (be jokio dėmesio atkreipimo balsu ar parodymo pirštu). Kūdikiui pradėjus sekti jūsų žvilgsnį ir įsižiūrėjus į konkretų objektą, būtinai jį garsiai įvardinkite.
Kalba - pasakyta per drąsiai, bet kaip kitaip pavadinsi šį sąmoningą mamos ir vaiko šnekučiavimąsi? Dialogui reikia tylos ir ramybės, kad negrotų muzika, nezyztų televizorius. Mama pasako skiemenį (kokį vaikas jau moka), mažylis palaukia, kol mama nutils ir atsako tuo pačiu. Mama pasako kitą skiemenį ar jų junginį, mažasis pašnekovas atsako. Vaikutis gerai išmano dialogo taisykles - nekalbėti, kai kalba kitas.
10–12 mėnesių amžiaus bendravimo etapai
Emocijos ir socialumas
Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn.
Socialumas
- Aiškiai drovisi svetimų žmonių.
- Vaikas ir ilgiau pabuvęs su nepažįstamuoju, vis dar vengia prisilietimu kontaktuoti su juo; tik būdamas visai prie mamos, jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų atsigręžti į nepažįstamą asmenį.
Per pastaruosius kelis mėnesius stiprinote ir puoselėjote tvirtą ryšį su savo vaiku. Šio amžiaus kūdikis pažįsta jį supančią aplinką ir žmones. Mažylis tiksliai žino, kas yra mama, tėtis, brolis ar senelė. Dabar bendravimas su kitais vaikais taip pat tampa įdomus. Šio amžiaus kūdikis bendrauja ne tik skiemenų skiemenimis, kurias išmoko per paskutinį mėnesį, bet ir fiziniais signalais bei emocijomis.
10 mėnesių kūdikiai kupini emocijų - džiaugsmo, liūdesio, pykčio, sumišimo, net pavydo. Išryškėja savininkiškumo jausmas. Svarbiausia, kad atsiranda humoro jausmas - kūdikis gali maivytis, koketuoti. Mažylis tikrina tėvų reakciją netinkamai elgdamasis valgydamas, guldant jį miegoti.
Bendrosios rekomendacijos
10 mėnesių kūdikio raida: aktyvus motorinių įgūdžių lavinimas, šliaužiojimas ir ropojimas. 10 mėnesių mergaitės sveria nuo 8,4 iki 11 kg ir yra 70 - 76,5 cm ūgio. Šiuo raidos laikotarpiu kūdikiui labai svarbu judėti. Jis ritinėjasi, ropoja ir gal net bando stotis. Ne visi mažyliai vystosi vienodai.
Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.
Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn.
Dešimtąjį mėnesį kūdikio augimo tempai lėtėja. 10 mėnesių berniukai turėtų būti 70-80 cm ir sverti 8,6-12,5 kg. 6-12 mėn. vaikai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Toliau dygsta dantys.
10–12 mėnesių amžiaus bendravimo etapai
tags: #neisnesiotu #10 #men #kudikiu #raida
