Šiuolaikinė medicina padeda išgyventi net patiems mažiausiems naujagimiams. Gineso rekordų knygoje užregistruotas mažiausias išgyvenęs naujagimis svėrė vos 280 g. Neišnešiotas naujagimis apibūdinamas kaip kūdikis, gimęs 28-37 nėštumo savaitę (optimalus gimdymo laikotarpis - 40 nėštumo savaitė), 35-45 cm ūgio, sveriantis 1 000-2 500 g. Tačiau šiais laikais gali išgyventi ir gerokai mažesni naujagimiai, kurie dėl tam tikrų savo, motinos ar gamtos priežasčių gimsta anksčiau numatyto laiko.
Lietuvoje apie 5-6 procentus visų naujagimių gimsta neišnešioti. Kasmet gimsta apie 2000 neišnešiotų naujagimių, tai sudaro apie 5-6 proc. visų gimimų. Pasaulyje šis skaičius viršija 15 mln. Nuodugnaus tyrimo metu buvo tirti naujagimiai, gimę ne vėliau kaip 26 nėštumo savaitę.
Neišnešiotu laikomas naujagimis, gimęs tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės arba 500 - 2500g kūno masės. Neišnešioti naujagimiai yra nebrandūs. Juos greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai, dažniau kyla komplikacijos, didesnis mirties ir sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimo pavojus. Neišnešiotiems naujagimiams dažniau pažeidžiami plaučiai, akys, nustatomos kraujosruvos smegenų skilveliuose, diagnozuojami psichinės ir fizinės raidos sutrikimai.
Paprastai prieš laiką pagimdo moterys, sirgusios įvairiomis ligomis iki nėštumo ir jo metu, nešiojančios apsigimusį vaisių, neatsikratančios žalingų įpročių.
Neišnešiotas naujagimis gimsta gimdymui įvykus prieš laiką.
Specifinės neišnešiotų naujagimių sveikatos problemos
Dažniausiai tam tikri kvėpavimo sutrikimai išsivysto todėl, kad plaučiams nepakanka laiko visiškam išsivystymui. Tokiam naujagimiui dažnai taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija arba CPAP (prietaisas, generuojantis nepertraukiamą teigiamo oro slėgį) terapija. Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras). Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai. Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus). Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis. Tai - dirbtinis kvėpavimas: naujagimis prijungiamas prie aparato, kuris iš dalies arba visiškai pakeičia mažylio kvėpavimą. Dirbtinis kvėpavimas gali būti taikomas nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Iki tol, kol naujagimis būna pasiruošęs kvėpuoti pats. Pačiais sunkiausiais atvejais, dažniausiai, kai naujagimiui tenka įkišti vamzdelį į trachėją, kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas. Tai ne taip seniai atrastas preparatas, kuris padeda plaučiams išsiskleisti. Mažyliui tampa ne tik lengviau įkvėpti, bet kartu paskatinamas ir sužadinamas savarankiškas kvėpavimas. Ypač mažos kūno masės naujagimiams (mažesniems nei 1000 gramų) surfaktantas dažniausiai sušvirkščiamas dar gimdykloje.
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo). Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę. Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną. teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP), kuris sudaromas pro į nosį įkištas kaniules. Kartais, kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas, naudojami specialūs čiužinėliai, padedantys apsaugoti nuo kvėpavimo sustojimo (nustojus kvėpuoti, įsijungia garsinis signalas).
Dalis neišnešiotų naujagimių gimsta turėdami širdies ydą, reikalaujančią chirurginės operacijos.
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas. Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas, kai dalis naujagimio kraujo (su jame esančiu bilirubinu) pakeičiama donoro krauju.
Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę, nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę. Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas. Jeigu kvėpavimo problema yra sunkesnė, gali duoti papildomai deguonies. Švelniai patrinkite vaiko pėdutę.
Kaip prižiūrėti neišnešiotą naujagimį?
Neišnešiotas naujagimis - tai ne tik didelis išbandymams ir rūpestis gydymo įstaigos personalui, kuris siekia išsaugoti per anksti pasaulį išvydusio mažylio gyvybę, bet ir didelis rūpestis tėvams. Mamos vaidmuo slaugant ir prižiūrint neišnešiotą naujagimį - ypač svarbus.
1. Higienos svarba: Visų pirma reikėtų taisyklingai plautis rankas ir naudoti specialų rankų dezinfekavimo skystį arba gelį. Reikėtų kasdien keisti drabužius švariais, lauko drabužius ir avalynę palikti ligoninės rūbinėje arba specialiose spintelėse (t. y. Norint apsaugoti naujagimį nuo infekcijų patariama nemūvėti žiedų, nesegėti kitų papuošalų, trumpai kirpti nagus ir būtinai pašalinti nagų laką: nagai turi būti natūralūs.
2. Kūno kalbos supratimas: Stebint naujagimį išmokstama atpažinti mažylio kūno kalbą: kaip jis bendrauja, ką pasako vienais ar kitais judesiais ar verksmu, kas mažyliui patinka, o kas - ne, kada jis patenkintas ir kada jaučia diskomfortą, yra pavargęs ir t. t.
3. Raminti naujagimį: Naujagimius, ypač anksti gimusius, sergančius, būtina nuraminti. Mažyliui galima pasiūlyti pirštą - jis tvirtai į jį įsikibs, delne palaikyti jo pėdutę. Taip pat galima švelniai uždėti ranką ant galvytės, kojyčių. Glostymas, ypač per greitas ir per intensyvus, patinka ne visiems naujagimiams.
4. Kontaktas "oda prie odos": Neišnešioti naujagimiai būna itin smulkūs, trapūs, todėl pirmosiomis dienomis ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ir panešioti. Kita vertus, dažnai momentas, kai tėvai naujagimį gali paimti iš inkubatoriaus ir pasūpuoti ant rankų, gali užtrukti net kelias savaites, mažyliui pakankamai sustiprėjus. Sėkmingam žindymui ir emocinio ryšio stiprinimui pirmosiomis dienomis ir savaitėmis labai svarbus ir kontaktas „oda prie odos“ (kitaip dar vadinamas „kengūros metodu“), kai nuogas ar bent iš dalies nurengtas naujagimis guldomas mamai (po cezario pjūvio operacijos - ir tėčiui) ant krūtinės. Odos kontaktas ne tik gerina laktaciją, bet ir padeda kūdikiui nurimti, užmigti. Prie krūtinės priglaustą naujagimį reikėtų laikyti kuo ilgiau - bent valandą.
5. Bendravimas ir aplinka: Naujagimiui sustiprėjus, tapus budresniam, pats metas pradėti su juo intensyviau bendrauti. Tėvai turėtų stebėti požymius, kada mažylis nori ir yra pasiruošęs komunikuoti: tai gali būti į tėvų pusę pasukta galvytė ar atmerktos akys. Tiesa, naujagimiai greitai pavargsta, tad analogiškai reikia stebėti, kada jie nebenori turėti artimesnio kontakto. Nenorint, kad kūdikis sudirgtų, reikėtų pasistengti sukurti jaukią, ramią aplinką, prigesinti šviesą. Jei aplinka - triukšminga, kūdikiui gali būti sunku atskirti tėvų balsus.
6. Naujagimio tualetas: Tol, kol neišnešiotas naujagimis dar per mažas maudynėms, galite prausti jį lovytėje, t. y. švelniai nuplauti veidą ir kūną, išvalyti rašeles aplink kaklą, pažastis, užpakaliuką ir kt. Šios procedūros vadinamos naujagimio (rytiniu) tualetu. Prausimo metu naudojamas drungnas vanduo, skiautė marlės arba vatos gabalėlis. Jei mažyliui prausimas nepatinka, luktelėkite, kol jis nurims, trumpam užklokite.
7. Sauskelnių keitimas: Neišnešiotų naujagimių mamos dažnai baiminasi, kad nemokės pakeisti sauskelnių, ir ši procedūra tampa nemažu iššūkiu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sauskelnes keičia slaugytoja. Kai jau būsite pasirengusi pati, išlankstykite sauskelnes, po to nuraminkite mažylį. Patogiausia, jei jis gulės ant šono, o ne kaip įprastai keičiant sauskelnes - ant nugarytės.
8. Maudynės: Pirmą kartą neišnešioti naujagimiai gali būti maudomi intensyviosios terapijos skyriuje net ir tais atvejais, kai jiems reikalingas deguonis. Aparatai trumpam atjungiami, neišnešiotas naujagimis greitai išmaudomas vonelėje. Vanduo vonelėje turi būti kūno temperatūros (naudokite termometrą), jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Mažylį prieš maudynes galima įvynioti į medvilninį vystyklą. Pirmosios maudynės turėtų trukti vos kelias minutes, tad nepersistenkite.
9. Maitinimas: Motinos pienas - gyvybiškai svarbus visiems naujagimiams ir kūdikiams, o neišnešiotiems - ypač. Specialistai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio: tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymui galimybes. Raskite būdų, kurie palengvintų pieno nusitraukimo procesą. Pavyzdžiui, gal bus lengviau, jei naujagimis bus šalia, o gal atvirkščiai - tai daryti patogiau vienumoje. Beje, kartais žindyti gali būti pradedama anksčiau, nei maitinti iš buteliuko - tam reikia daugiau koordinacijos. Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, palikdama rankas laisvas, kad mažylis galėtų įsikibti į buteliuką arba jums į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos - žemiau.
Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių. Ankstukai linkę prarasti ir išgarinti skysčius per ploną, trapią kūno odą, todėl inkubatoriuje gali būti padidinama drėgmė. Taip pat, kad vaikutis nešvaistytų kalorijų, užtikrinama šiluma. Būtina stengtis, jog ankstukas jaustųsi ramiai ir patogiai.
„Kasdien klausdavome „Ar ji priaugo?“ ir jaudindavomės, kad ne, arba nerimaudavome, jog numetė svorio. Stebėdami vaikutį, tėvai turėtų stengtis užtikrinti komfortą ir ramybę. Kuo patogiau vaikas jaučiasi, tuo daugiau kalorijų sutaupo augti. Svarbu - neprarasti vilties. Net, jei stabiliai augęs ankstukas, staiga meta svorį dvi dienas iš eilės. Tai normalu. Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir kiekvienas turi savo specifinius svorio augimo būdus. Gali būti taip, kad kelias dienas auga, po to - dvi stovi vietoje, ir dar porą dienų svoris krinta. Stebėkite savo vaikutį, - kaip jis atrodo, kokia odos spalva, ar pakankamai ramus, ar jam patogu?
10. Temperatūros palaikymas: Vienas svarbiausių dalykų, ką reiktų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį - ankstukai nesugeba palaikyti tinkamos kūno temperatūros, taigi jiems itin svarbi aplinka su reguliuojama temperatūra. Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Kai vyresni kūdikiai ir suaugusieji pradeda šalti, jie ima drebėti, kad pasigamintų daugiau šilumos. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti, todėl vietoj to, kaip kraštutinį energijos šaltinį, ima deginti kūno riebalus, kurių turi sukaupę itin mažai. Todėl visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Iš visų jiems reikalingų dalykų, tai yra lengviausia užduotis. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Reikia stebėti, ar vaikučiui nešalta. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą.
11. Odos priežiūra: Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka. Ankstuko oda gali būti nebrandi, tačiau ji greitai auga. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Prausimui naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Tiesa, iš pradžių nerekomenduojama naudoti muilo, be gydytojo paskyrimo negalima tepti kremų, losjonų ar kitų medžiagų, kol nėra būtina, nes jos gali per lengvai susigerti. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti. Kuo sausesnė oda, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti pažeista. Todėl inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė. Pasistenkite užtikrinti, kad visi, kas liesis ir laikys kūdikį, darytų tai labai švelniai ir atsargiai.
Ką daryti, kad vaikui sektųsi mokykloje?
Net ir praėjus ilgesniam laikui tėveliai neturėtų pamiršti, kad jų vaikas gimė per anksti. Reikėtų suvokti, kad toks mažylis vaikščioti ar kalbėti pradės kiek vėliau nei jo bendraamžiai.
Pastebėta, kad neišnešiotiems vaikams dažniau prireikia pagalbos mokykloje, bet ne visiems. Tai labiau priklauso nuo neišnešiotumo lygio: kuo anksčiau kūdikis gimė, tuo dažniau kyla sunkumų mokantis. Pusės vaikų, gimusių labai anksti, pažymiai mokykloje yra mažesni nei mokymosi vidurkis.
„Naudokitės spalvotais pieštukais ir skirtingų spalvų lipniais lapeliais. Daugiau patarimų rasite čia: Ką daryti, kad vaikui sektųsi mokykloje? suprantant garsus ir t. t.
Pastebėta, kad anksčiau gimę vaikučiai dažniau turi elgesio sutrikimų. Dažniausiai jie pasireiškia dar ikimokykliniu laikotarpiu.
Kaip greitai neišnešiotukas pasivys bendraamžius, priklauso nuo jo gimimo laiko: 35-36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai tai padarys greitai, o 24-28 savaitę gimusiems procesas užtruks ilgiau, tyko ir daugiau pavojų. „Ar neišnešiotukas gali aktyviai sportuoti, priklauso nuo konkrečių aplinkybių, taip pat nuo to, kokio gestacinio amžiaus jis gimė. Bet jei neišnešiotukas auga neturėdamas neįgalumo, tai bėgimas jam nėra kliūtis. Net 6 metų vaikas gali įveikti simbolinį kilometrą, o užaugęs jis galbūt įveiks ir visą maratoną”, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.
„Neišnešiotukas neišnešiotukui nelygu, bet jei vaikas auga sveikas ir be komplikacijų, jis pasiveja vaikus, kurie gimė išnešioti. Tai reiškia, kad ir sportuoti jis gali taip pat taip pat sėkmingai, kaip bet koks vaikas. Aišku, pradžioje neišnešioti vaikai susiduria su didesniais iššūkiais, tačiau galiausiai jie vis tiek pasiveja savo bendraamžius, tik tam reikia laiko ir gydytojų priežiūros”, - kolegei pritaria Klaipėdos universitetinės ligoninės Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Lina Žekonienė.
Tėvų vaidmuo ir emocinė parama
Daugelis mamų (o ir tėčių), susilaukusių neišnešiotų kūdikių, jaučiasi pasimetę, sutrikę, kažką ne taip padarę, neretai kaltina save. Tačiau viskas, ką geriausio šiuo metu galite padaryti dėl savo neišnešioto naujagimio, - bandyti su juo užmegzti ryšį ir iš visų jėgų bandyti susidoroti su stresu. Mamos, pagal galimybes - ir tėčio buvimas naujagimių skyriuje - gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis. Tėvai, bendraudami su mažyliu, ima labiau pasitikėti savo jėgomis, geriau pasirengia jo auginimui. Neišnešioti naujagimiai taip pat rodo tam tikrus ženklus padėdami suprasti, ko jiems tuo metu iš tikrųjų reikia, todėl po truputį užmezgamas artimas ryšys.
Vienas opiausių aspektų, su kuriuo susiduria daugelis per anksti gimusių kūdikių mamų, - tai izoliacija. Susilaukus neišnešioto kūdikio jausti visą jausmų paletę - visiškai normalu. Mamas apima nusivylimo jausmas, stiprus liūdesys, nervingumas, kaltės jausmas, pyktis, beviltiškumas. Vieną dieną galite vertinti situaciją turėdamos vilties, kad greitai viskas išsispręs, o kitą - nebematyti jokių prošvaisčių. pažinus savo jausmus ir emocijas daug lengviau pakelti naštą. Jei laikysite visa tai viduje, jausitės dar vienišesnės. Visas negandas lengviau ištversite veikdami kaip komanda, o ne kiekvienas atskirai. Jūsų antroji pusė - jūsų tvirtybė ir atrama. Tai žmogus, su kuriuo galite bendrauti visiškai atvirai, be jokių užuolankų. jei partneris nerodo emocijų, neatskleidžia jausmų, būkite supratinga.
Nesidrovėkite ir savo jausmais bei baimėmis pasidalykite su socialiniais darbuotojais, psichologais, naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojais bei kitais specialistais. Jie kasdien susiduria su analogiškomis situacijos, geba suprasti, ką išgyvenate, geba pateikti konstruktyvių patarimų, kaip padėti sau. Raskite būdų pabendrauti su kitų neišnešiotų kūdikių mamomis - tai dar vienas efektyvių pagalbos sau būdų. Tik tą patį išgyvenusios mamos 100 proc. supras, ką patiriate, pasidalys patarimais, patirtimi ir kt. Visą parą budint prie naujagimio lovelės gali pasireikšti ne tik stiprus fizinis, bet ir emocinis nuovargis, todėl pertraukos - būtinos. Taigi bent porą valandų ištrūkite iš ligoninės ir nesijauskite dėl to kalta. Net ir po poros valandų, praleistų ne palatoje, jausitės pailsėjusi, žvalesnė ir geriau pasirengusi įveikti artimiausiomis dienomis laukiančius iššūkius.
Būtina šviesti visuomenę ir padėti tėvams. R. Tamelienė pažymi, kad labai svarbu šviesti visuomenę ir informuoti apie neišnešiotus naujagimius. Pasak jos, kol kas nėra būdų sulaikyti priešlaikinį gimdymą ir medikai įtakos gali turėti tik maždaug 5 proc. atvejų. Tačiau imantis tinkamų priemonių, tėvams ir medikams bendradarbiaujant, neišnešiotas naujagimis gali išaugti sveikas ir laimingas.
„Ypač svarbu tėvams po gimdymo ir vėliau teikti psichologinę pagalbą. Susilaukę neišnešiotuko jie patiria didžiulį šoką, nes negali paimti naujagimio ant rankų, jis pats dar nekvėpuoja, nevalgo, tik inkubatoriuje kovoja už gyvybę. Taip pat svarbus medikų ryšys su tėvais, nes mamos neišnešiotukus ligoninėje slaugo net po 4-5 mėnesius. Todėl mamoms reikalingos namų aplinką primenančios sąlygos bei jų šeimų parama”, - teigia R. Tamelienė.
N. Drazdienė priduria, kad šviečiant visuomenę ir padedant tėvams didelis dėmesys tenka neišnešiotų naujagimių asociacijai „Neišnešiotukas”. Jos nariai, turintys jau paaugusius neišnešiotukus, gali padėti kitiems tėvams, dalintis savo išgyvenimais.
Tėvai privalo jausti atsakomybę už vaikų stebėjimą ir visuomet juos į centrus atvežti laiku. Pasak gydytojos R. Tamelienės, „Mes siekiame ne tik to, kad vaikas gimtų gyvas ir išgyventų, bet ir kad jo organizme neliktų ilgalaikių pokyčių. Didelės dalies tokių pokyčių galima išvengti, tinkamai prižiūrint vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais. Padeda ir mankštos, ir kineziterapija, ir vaistai. Svarbiausia, kad šeima ir medikai būtų viena komanda, siekianti vieno tikslo. Tėvai turi dalintis visais pastebėjimais apie vaikų vystymąsi su gydytojais, dalintis savo abejonėmis, vykdyti gydytojų nurodymus.”
Svarbu: Jūsų naujagimis gimė per anksti ir šiuo metu yra intensyviosios terapijos skyriuje? Daugelis mamų (o ir tėčių), susilaukusių neišnešiotų kūdikių, jaučiasi pasimetę, sutrikę, kažką ne taip padarę, neretai kaltina save. Tačiau viskas, ką geriausio šiuo metu galite padaryti dėl savo neišnešioto naujagimio, - bandyti su juo užmegzti ryšį ir iš visų jėgų bandyti susidoroti su stresu. Mamos, pagal galimybes - ir tėčio buvimas naujagimių skyriuje - gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis.
Patarimas tėvams: Jei laikysite visa tai viduje, jausitės dar vienišesnės. Visas negandas lengviau ištversite veikdami kaip komanda, o ne kiekvienas atskirai. Jūsų antroji pusė - jūsų tvirtybė ir atrama. Tai žmogus, su kuriuo galite bendrauti visiškai atvirai, be jokių užuolankų. Jei partneris nerodo emocijų, neatskleidžia jausmų, būkite supratinga.
Kur ieškoti pagalbos? Nesidrovėkite ir savo jausmais bei baimėmis pasidalykite su socialiniais darbuotojais, psichologais, naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojais bei kitais specialistais. Jie kasdien susiduria su analogiškomis situacijos, geba suprasti, ką išgyvenate, geba pateikti konstruktyvių patarimų, kaip padėti sau. Raskite būdų pabendrauti su kitų neišnešiotų kūdikių mamomis - tai dar vienas efektyvių pagalbos sau būdų. Tik tą patį išgyvenusios mamos 100 proc. supras, ką patiriate, pasidalys patarimais, patirtimi ir kt. Visą parą budint prie naujagimio lovelės gali pasireikšti ne tik stiprus fizinis, bet ir emocinis nuovargis, todėl pertraukos - būtinos. Taigi bent porą valandų ištrūkite iš ligoninės ir nesijauskite dėl to kalta. Net ir po poros valandų, praleistų ne palatoje, jausitės pailsėjusi, žvalesnė ir geriau pasirengusi įveikti artimiausiomis dienomis laukiančius iššūkius.
Vilniaus maratone - simbolinis bėgimas už neišnešiotus naujagimius. Rugsėjo 14 d. „Danske Bank Vilniaus maratone” šalia kitų rungčių vyks ir simbolinis 1 km bėgimas - eisena „Už laimėtą gyvybę”, rengiamas kaip palaikymo akcija neišnešiotukams - per anksti gimusiems kūdikiams. Bėgimas - eisena vyks Katedros aikštėje. Patiems neišnešiotukams bėgime atstovaus 6 metų mergaitė Margarita, kuri gimė 26 nėštumo savaitę ir svėrė vos 960 gramų. Tokia simbolinė eisena taip pat vyks Klaipėdoje ir Kaune.
Informacija apie ligas: Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Šioje svetainėje rasite pagrindinę informaciją apie kiekvieną problemą, jos gydymą ir tikėtiną išeitį. Tai padės suprasti naujagimio būklę ir užduoti specifinius klausimus gydytojams. Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
Vienos mamos patirtis: „Ji savarankiškai nekvėpavo beveik tris mėnesius (viena po kitos sekė daugiau nei 11 apnėjų). Per tą laiką ji tris kartus persirgo kraujo užkrėtimu bei kitomis infekcijomis (odos, žarnyno, plaučių, trachėjos), teko daryti kraujo perpylimų. Į delną telpantis kūdikis priėmė skausmingiausias neišnešiotukus gelbėjančias procedūras: nesuskaičiuoju, kiek sykių ėmė kraujo, vedė kateterius; epidūrinės nejautros, intubavimai ir ekstubavimai, nuolatinis „maitinimas“ vaistais. Tuo pačiu krito svoris. Kita pačių mažiausių neišnešiotukų problema - AAL (atviras arterinis latakas), kuris Elžbietai per pirmąsias tris savaites buvo uždarytas chirurginiu būdu. Tuomet ji svėrė vos 640 g! Laimė, pastaroji intervencija buvo rezultatyvi ir mergaitė sparčiai pradėjo vytis gyvenimą. Sėkmingai augo svoris. Sulaukus trijų mėnesių diagnozuota dažnokai giliai neišnešiotų naujagimių neaplenkianti retinopatija, kuri „aplanko“ dėl deguonies pertekliaus (jis būtinas, kol išmoksta kvėpuoti). Dėl pernelyg didelio neišnešiotumo, liga išsirutuliojo iki trečio laipsnio. Tačiau medikų profesionalumas, naujausių technologijų taikymas - ir sulaukėme sėkmės. Mergaitė mato abiem akytėm! Su Elžbieta ligoninėje praleidome 103 paras. Per šį laiką mergaitė suvartojo apie 21 skirtingų rūšių medikamentų (antibiotikai, morfijus ir kt.), priėmė sudėtingiausias gaivinimo procedūras ir ištvėrė 2 neišvengiamas operacijas. Dabar Elžbieta yra grakšti 4 metukų mergaitė, visiškai pasivijusi bendraamžius (ūgiu ir tvirta sveikata kai kuriuos net lenkia!). Kasdien džiaugiamės dukra.
Informacija apie neišnešiotų naujagimių priežiūrą: Po Nepriklausomybės atkūrimo neišnešiotų naujagimių priežiūra nuolat tobulėja. Tam įtakos turi medicinos mokslo pažanga, nuolatinis medicinos personalo tobulėjimas, turima naujausia aparatūra ir medikamentai, taikomi į šeimą orientuoti naujagimio slaugos metodai.
Kaip greitai neišnešiotukas pasivys bendraamžius? Tai priklauso nuo jo gimimo laiko: 35-36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai tai padarys greitai, o 24-28 savaitę gimusiems neišnešiotukams procesas užtruks ilgiau, tyko ir daugiau pavojų. Taip pat labai svarbu, kad neišnešiotukas tik po gimimo sulauktų reikalingos priežiūros.
Perinatologijos centrai: Lietuvoje siekiama, kad patys sudėtingiausi neišnešioti naujagimiai gimtų perinatologijos centruose Kaune ir Vilniuje. Čia vaikui siekiama sukurti kuo panašesnę aplinką į gimdos, valdomas jo kvėpavimas, skiriami specialūs vaistai. Visose Lietuvos ligoninėse gydytojai stengiasi laiku nukreipti motinas, kad tokie kūdikiai gimtų būtent ten. O kai neišnešiotukas visgi gimsta kitoje ligoninėje, jis yra iš karto specialiu automobiliu pervežamas į Kauną ar Vilnių.
Būtinas nuolatinis neišnešiotuko stebėjimas: Gimimas - tik pirmasis žingsnis neišnešiotuko kelyje į pilnavertį gyvenimą. Kauno ir Vilniaus perinatalogijos centruose yra įrengti specialūs kabinetai, kuriuose stebimi visi naujagimiai, gimę anksčiau negu 32 nėštumo savaitę. Specialistų komanda iki 12 mėnesių amžiaus stebi neišnešiotukų raidą, esant reikalui siunčia reabilitacijos ir gydymo procedūroms. R. Tamelienė pažymi, kad tokie vaikai dažniau tikrinami ir jiems toliau augant, kadangi nukrypimai nuo normos kartais paaiškėja ir vėliau.
Apibendrinimas: Neišnešiotas naujagimis - tai ne tik didelis išbandymams ir rūpestis gydymo įstaigos personalui, kuris siekia išsaugoti per anksti pasaulį išvydusio mažylio gyvybę, bet ir didelis rūpestis tėvams. Tačiau tinkama priežiūra, meilė ir profesionali medicininė pagalba padeda šiems mažyliams sėkmingai augti ir pasivyti bendraamžius.
tags: #neisnesiotas #naujagimis #6 #5 #men
