Lietuvos Seime svarstomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. Ši iniciatyva, kilusi iš prezidentūros, siekia palengvinti finansinę naštą šeimoms su vaikais, ypač mažesnes pajamas gaunantiems tėvams. Tačiau kyla klausimų dėl siūlomo mechanizmo efektyvumo ir galimos diskriminacijos.
Tikslas - paskatinti gimstamumą ir sumažinti socialinę atskirtį
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius akcentavo, kad visuomenei senėjant paskatos vaikus auginančioms šeimoms yra neišvengiamos. Anot jo, turintys vaikų patiria žymiai didesnes išlaidas, taigi daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių šeimos yra remiamos trimis būdais: piniginėmis išmokomis, paslaugomis ir mokesčių lengvatomis. „Lietuva neturi vieno iš trijų, t. y. mokestinių lengvatų šeimoms su vaikais. Lietuvos mokesčių sistema atsižvelgia į pajamų dydį, bet neatsižvelgia į išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu“, - teigė jis.
V. Augustinavičius priminė, kad anksčiau Lietuvoje galiojęs papildomas NPD su pagrindiniu NPD buvo didesnis nei minimali alga, tad mažiausiai uždirbantys negalėjo pasinaudoti šia paskata. Dabar, kai NPD siekia 750 eurų, o minimalioji mėnesinė alga viršija 1 tūkst. eurų, naudos gautų būtent mažiausiai uždirbantys. Jis pridūrė, kad anksčiau NPD buvo taikomas tik dirbantiems su darbo sutartimi, o dabar siūloma šią lengvatą taikyti ir dirbantiems individualiai. „Parama vaikams neturėtų būti skiriama priklausomai nuo to, kokia forma jų tėvai uždirba pajamas.“
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad mažėjantis gimstamumas Lietuvoje yra svarbiausia problema. Taigi, nepriėmus šio siūlymo, dabartinė mokesčių reforma esą būtų labai neteisinga. Matome, kad šiuo metu vaikus auginančios šeimos turi didesnę „neto“ mokestinę naštą, nei EBPO vidurkis, įvertinus ir vaikų pinigus. Iki 18 amžiaus vaikų skurdas yra apie 17 proc.
Diskriminacijos ir nelygybės klausimai
Vis tik TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį į siūlomo pakeitimo galimą diskriminacinį pobūdį. Pagal šį siūlymą, dirbantys individualiai mokesčius per metus galėtų susimažinti maždaug 1040 eurų, tuo metu dirbantys pagal darbo sutartis per metus sutaupytų vos kiek daugiau nei 200 eurų. „Kodėl yra toks skirtumas, juo labiau, kad dar nesame apsisprendę dėl tų pritapatinimų prie darbo santykių ir dirbantys individualiai šiaip moka mažesnį pajamų mokesčio tarifą? Kodėl yra tokios išimtys daromos?“ - klausė M. Lingė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas taip pat išreiškė susirūpinimą: „Jūs imate bazes, bet reikia žiūrėti į galutinį rezultatą. Kalbama apie nevienodas galimybes. Individualiai dirbantys gauna žymiai didesnę naudą už dirbančius pagal darbo sutartį. Jei mes tikrai vienodai mylime vaikus visus Lietuvos, tai akivaizdžiai jūsų pateiktas projektas yra labai konstituciškai nevienodai traktuojamas.“
M. Lingė taip pat atkreipė dėmesį, kad papildomo NPD buvo atsisakyta, kadangi jis buvo neskaidrus, reikalaujantis daug administravimo, atveriantis daug galimybių sukčiauti. Taigi vietoje to ir buvo pasirinktos universalios, skaidrios ir lengvai apskaitomos vaiko išmokos. Jis taip pat pastebėjo, kad siūlomas papildomas NPD būtų naudingesnis didelių pajamų gavėjams, nes jie galėtų pasinaudoti maksimalia nauda, nors jiems tokia parama nebūtų reikalinga. „Tie, kurių pajamos nesiekia arba siekia tik NPD (t. y. yra pačios mažiausios), nulį naudos gaus iš tokio pasiūlymo.“
Finansinės išlaidos ir alternatyvos
A. Sysas paminėjo, kad šis siūlymas biudžetui papildomai kainuos 88 mln. eurų. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pripažino, kad tikslas remti vaikus auginančias šeimas yra „labai geras ir gražus“, tačiau 88 mln. eurų yra nemaža suma. Padalijus ją tiems, kurie gautų šią paskatą, išeitų vos po 17 eurų per mėnesį. Palyginimui jis paminėjo, kad vaiko pinigai biudžetui kainuoja 600 mln. eurų, tačiau šeimos gauna kur kas didesnes sumas - po 122,5 euro per mėnesį.
Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė akcentavo, kad siūlomas papildomas NPD už vaiką niekaip nepakeis vaiko pinigų ir šios priemonės tarpusavyje nekonkuruoja, o papildo viena kitą. Teikiamomis pataisomis siūloma nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per metus taikyti papildomus 1044 eurus (87 eurus per mėnesį) neapmokestinamųjų pajamų.
Skaičiuojama, kad, priėmus šiuos pakeitimus, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus netektų apie 60 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Vaiko pinigai Lietuvoje ir parama neįgaliems vaikams
Šiuo metu kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 122,5 euro dydžio išmoka vaikui arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.
Vaikams su negalia priklauso ir kitos lengvatos bei parama: didesnis mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) tėvams, 50 proc. nuolaida už ugdymą valstybiniuose darželiuose, kompensacijos už medicininę reabilitaciją, vaistus, lengvojo automobilio įsigijimą ar pritaikymą, 80 proc. nuolaida viešojo transporto bilietams. Šeimos, auginančios vaikus su sunkia negalia, gali prašyti paramos būstui pritaikyti, taip pat pasinaudoti laikinojo atokvėpio paslauga. Neįgalūs vaikai ir juos lydintys asmenys nemokamai ar su nuolaida gali lankytis muziejuose ir kultūros įstaigose.
Vaiko neįgalumas nustatomas, kai iki 18 metų vaikui nustatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jam reikalinga nuolatinė priežiūra, slauga ar speciali pagalba. Norint gauti vaiko neįgalumo išmoką, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Išmoka priklauso nuo nustatyto neįgalumo lygio ir yra nuolat kintanti pagal valstybės nustatytą bazinį socialinės išmokos (BSI) dydį.
Dovilė Filmanavičiūtė: „Matau daug nepagarbos vaikams socialiniuose tinkluose“
Posėdžio pabaigoje buvo nuspręsta, kad šis siūlymas bus sprendžiamas, kai bus svarstomas biudžeto klausimas. „Žiūrėsime, kokius mokestinius įstatymus priimsime, kiek gausime papildomų pinigų iš mokesčių įstatymų“, - nurodė A. Sysas.
