Kiekvienas dirbantis tėvas ar mama anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai vaikas suserga ir tenka derinti darbinius įsipareigojimus su vaiko priežiūra. Tai ne tik emocinis stresas dėl mažylio sveikatos, bet ir finansinis klausimas. Dažnai kyla nerimas dėl to, kiek stipriai nukentės šeimos biudžetas, kol vienas iš tėvų negalės eiti į darbą. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas reglamentuoja šias situacijas, suteikdamas teisę į nedarbingumo pažymėjimą vaiko slaugai.
Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema yra gana palanki vaikus auginantiems tėvams, tačiau joje gausu niuansų, procentų ir terminų, kuriuos būtina suprasti, norint tiksliai planuoti savo pajamas. Pagrindinis klausimas, kuris rūpi daugumai tėvų - kokio dydžio išmokos galima tikėtis.
Išmokos dydis ir skaičiavimas
Šiuo metu nustatytas ligos išmokos dydis slaugant šeimos narį yra 65,94 procento nuo gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius gali pasirodyti painus ar mažas, tačiau svarbu suprasti, kad jis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ (bruto). Ligos išmoka už vaiko slaugą yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM, 15 proc.) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD, 6 proc.) įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo šios sumos nėra skaičiuojamos.
Kadangi ligos išmoka apmokestinama mažesniais mokesčiais nei darbo užmokestis, realus „į rankas“ gaunamas dydis dažnai yra labai artimas jūsų įprastam neto atlyginimui. Norint tiksliai sužinoti būsimos išmokos dydį, neužtenka žinoti tik procento. Reikia suprasti, kokio laikotarpio jūsų pajamos yra vertinamos.
Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį, kai atsirado laikinasis nedarbingumas. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužės mėnesį, jūsų vidurkis bus skaičiuojamas pagal pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos.
Nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai gali būti išduodamas ne tik mamai ar tėčiui. Teisę į išmoką turi ir kiti šeimos nariai, tačiau yra keletas būtinų sąlygų.
Išmokos mokėjimo trukmė
Išmokos mokėjimo trukmė griežtai reglamentuota ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei slaugos vietos (namuose ar stacionare).
- Jei slaugote sergantį vaiką iki 14 metų namuose, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad apmokamos ir savaitgalio dienos bei šventinės dienos, jei jos patenka į nedarbingumo laikotarpį.
- Jei slaugomas šeimos narys yra vyresnis nei 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- Jei vaikas iki 7 metų slaugomas stacionare (ligoninėje) arba medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį.
Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Tačiau, kai slaugomas vaikas iki 18 metų, sergantis ypač sunkiomis ligomis, išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, o sergantiems sunkiomis ligomis - ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Kas gali gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Teisę į ligos išmoką įgyjate, jei iki laikinojo nedarbingumo pradžios turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad asmuo, kuris slaugo vaiką, turi būti draustas ligos socialiniu draudimu (t. y., būti dirbantis ir mokantis mokesčius).
Svarbu pabrėžti, kad seneliai gali imti nedarbingumą anūko slaugai tik tuo atveju, jei jie patys yra dirbantys ir draudžiami socialiniu draudimu.
Minimali ir maksimali išmoka
Kaip ir daugumoje socialinių išmokų, vaiko slaugos išmokoms taikomos vadinamosios „grindys“ ir „lubos“.
- Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 procento šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos.
- Maksimali riba: Išmoka taip pat nėra begalinė. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (2 VDU) dydžio. Jei jūsų atlyginimas yra labai didelis (pavyzdžiui, trys ar keturi tūkstančiai eurų „į rankas“), realiai gauta išmoka procentiškai bus mažesnė nei 65,94 proc., nes ji bus skaičiuojama tik nuo 2 VDU sumos.
Dažniausiai kylančios situacijos ir klausimai
Tėvams dažnai kyla specifinių klausimų, į kuriuos atsakymai ne visada aiškiai pateikiami bendrose taisyklėse.
Ar gali du tėvai vienu metu slaugyti tą patį vaiką?
Ne. Vienu metu slaugyti tą patį vaiką ir gauti išmoką gali tik vienas asmuo (mama, tėtis ar kitas globėjas).
Ką daryti, jei serga du vaikai?
Jei šeimoje suserga du vaikai vienu metu, tėvai gali pasidalinti slaugą: tėtis gali imti nedarbingumą vienam vaikui, o mama - kitam. Tačiau, jei vaikai serga tuo pačiu metu, mokama viena 65,94 proc. dydžio išmoka (ne dviguba).
Ar galima gauti nedarbingumo pažymėjimą, jei vaikas suserga per atostogas?
Taip. Jei vaikas suserga jūsų kasmetinių mokamų atostogų metu, turite teisę kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu atveju „Sodra“ mokės ligos išmoką, o jūsų atostogos darbdavio sprendimu bus pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgo vaikas, arba nepanaudotos atostogų dienos bus perkeltos į kitą laikotarpį.
Kada mokama ligos išmoka?
Ligos išmoka paprastai pervedama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai pasibaigia nedarbingumo laikotarpis ir visi reikalingi dokumentai (iš gydytojo ir darbdavio) pasiekia „Sodrą“. Praktikoje tai reiškia, kad pasibaigus nedarbingumui ir gydytojui uždarius biuletenį, pinigai sąskaitą pasiekia maždaug po 2-3 savaičių.
Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ir kreipimasis atgaline data
Vienas iš didžiausių nesusipratimų kyla dėl kreipimosi laiko. Svarbu žinoti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai atgaline data paprastai neišduodami, nebent yra labai rimtų priežasčių ir tai sprendžia gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Jei kreipiatės į gydytoją pirmadienį, bet vaikas karščiavo jau sekmadienį, gydytojas nedarbingumą išduos tik nuo pirmadienio. Tai gali būti aktualu dirbantiems slenkančiu grafiku ir turėjusiems dirbti sekmadienį.
Jei „Sodra“ pastebės, kad už tą patį laikotarpį jums buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, ligos išmoka gali būti nemokama arba ją reikės grąžinti. Teisiškai, jei turite nedarbingumo pažymėjimą, jūs neturėtumėte dirbti ir gauti darbo užmokesčio. Kartais tėvai, net ir turėdami atidarytą nedarbingumo pažymėjimą, bando derinti darbą iš namų porą valandų ar pusdienį. Jei darbdavys už tas dienas tabelyje žymi darbo laiką ir priskaičiuoja atlyginimą, „Sodra“ už tas konkrečias dienas išmokos nemokės.
Teisinė bazė
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys nedarbingumo pažymėjimą vaiko slaugai:
- Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (paskutiniai pakeitimai 2023-12-14).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai dėl sunkių ir ypač sunkių ligų sąrašų tvirtinimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų ir kitų teisės aktų redakcijos keičiasi, todėl visada rekomenduojama pasitikslinti aktualią informaciją oficialiuose šaltiniuose arba konsultuotis su „Sodros“ specialistais.
Mes stengiamės atmintinėse pateikti jums aktualią informaciją apie visas galimybes, priklausančias vaikus su raidos sutrikimais auginančioms šeimoms. Kilo klausimų? O gal turite susijusios patirties?
tags: #nedarbingumo #pazymejimas #vaiko #slaugai
