Po gimdymo moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites.

Kūno tinimo priežastys po gimdymo

Vienas dažniausių pokyčių nėštumo metu - skysčių sankaupa. Net apie 80 proc. moterų pamato ir pajunta, kad jų kojų pėdos, blauzdos ir rankos paburksta, ypač pavargus ar šiltą dieną. Po nakties poilsio edemų (pabrinkimų) sumažėja. Didžiausi tinimai būna trečią trimestrą, t. y. būsimos mamos organizme kaupiasi skysčių dėl progesterono, aldosterono ir antidiuretinio hormono pokyčių. Vien kraujotakos sistemoje cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja keliais litrais - tam, kad placentoje būtų gera kraujotaka ir vaisius nestigtų deguonies. Padidėjusi gimda spaudžia stambiąsias nėščiosios kraujagysles, o didesnis kraujo kiekis apsaugo ją, kad moteris nenualptų, kai stojasi, keliasi ar net gula. Todėl nedidelis patinimas dėl padidėjusio kraujo tūrio antroje nėštumo pusėje yra normalu. Padidėjusį skysčių kiekį organizme lemia ir tas faktorius, kad vaisius mamos gimdoje yra apsuptas vaisiaus vandenų.

Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Tai paprastai praeina antrą-penktą parą po gimdymo, kai fiziologiškai padidėja šlapimo kiekis.

Vienas iš rodiklių, ar skysčiai linkę kauptis organizme, yra svorio priaugimo nėštumo metu kontrolė. Jeigu priaugama daugiau svorio, negu rekomenduojama, yra tikimybė, kad skysčiai linkę užsilaikyti. Kad taip ir yra, moteris greitai pastebi pati: patinsta čiurnos, tada tinimai kyla aukštyn.

Po gimdymo palengvėsite 4 - 6 kg, kadangi jumyse jau nebebus 3 - 4 kg sveriančio mažiuko, 0,5 - 1 kg sveriančios placentos bei apie 1 kg kraujo ir vaisiaus vandenų. Gimdymas truputį sustabdė jūsų virškinimo procesus, todėl gali pūsti pilvą, jausitės apsunkusi. Tikriausiai pradės tinti kojos ir pėdos, tad bent jau pirmosiomis dienomis jas laikykite aukščiau, ant pagalvėlės, tai pagerins kraujotaką.

Kai kurioms moterims edema po gimdymo praeina savaime po savaitės. Kitos susiduria su problema, kai tinimas nepraeina ir po 3 savaičių, net ir geriant pakankamai skysčių. Tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją.

Kada sunerimti dėl tinimo?

Tai, kad nėščioji tinsta, labai dažnai verčia nerimauti ne tik ją pačią, bet kartais ir ją prižiūrintį gydytoją. Ši priežastis skatina dar didesnę moters baimę. Sunerimti reikėtų tik tada, jei nėščiosios šlapime yra baltymo ar kraujospūdis pakyla per 140/90 Hg. Per nėštumą atsiradęs aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija) reguliuojamas vaistais. Tačiau atsiradęs baltymas šlapime - tai grėsmingas sutrikusios inkstų ir viso organizmo veiklos požymis. Tai gali būti nėščiųjų preeklampsijos požymis, ji gydoma ligoninėje, nes moters būklė gali grėsmingai pablogėti.

Preeklampsija

Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais.

Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.

Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos.

Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją. Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką.

Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri reikalauja atidaus stebėjimo ir savalaikio gydymo, siekiant apsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas. Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencines priemones leidžia moterims aktyviai rūpintis savo sveikata. Nors preeklampsija gali sukelti fizinį ir emocinį stresą, bendradarbiavimas su gydytojais, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti jos poveikį ir užtikrinti saugų nėštumą.

Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.

Patarimai, kaip sumažinti tinimą po gimdymo

Nereikia riboti išgeriamo skysčių kiekio, galima palaikyti kojas pakeltas, pajudinti jas lovoje. Pagimdžius skysčiai atslūgsta ir savijauta maždaug per 6 sav. pagerėja savaime. Per tą laiką pagreitėja inkstų filtravimas ir moteris geriau išsišlapina, gimdos dydis tampa koks buvęs, ji nusileidžia į mažąjį dubenį, persitvarko kraujotaka. Žinoma, didžiausi pokyčiai vyksta pirmomis paromis po gimdymo. Organizmas sparčiai tvarkosi dar ir pirmą savaitę (7-10 dieną). Neklausykite rekomendacijų mažiau gerti. Tai būtų didelė klaida. Skysčių galite vartoti tiek, kiek norite, ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Negerkite jokių šlapintis skatinančių vaistažolių ar net vaistų.

Nėštumo metu pagulėkite aukštai pakėlusi kojas (jas uždėjusi ant volelio ar aukštos pagalvės, atrėmusi į sieną), taip pagerėja veninė kraujotaka, limfos nutekėjimas ir kojos mažiau burksta. Vaikščioti kuo daugiau, dėvėti kompresines kojines, jei turit, gerti po truputį dažnai vandens.

Man ženkliai sumažino kojų tinimą specialios kojinės, skirtos mūvėti ilgų skrydžių, kelionių metu. Tai puskojinės, kur dėl specialaus audimo apspaudžiama čiurna, blauzda. Tai padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti tinimą.

Kiti pokyčiai moters organizme po gimdymo

Po gimdymo pakinta makšties plotis, todėl natūralu, jog gimdžiusių moterų makštis ir lytinis plyšys lieka platesni visam gyvenimui. Dėl gimdymo metu išsitempiančių dubens dugno raumenų, kaip ir dėl gana dažnai pasitaikančių įplyšimų, gali atsirasti dalinis šlapimo nelaikymas, ypač jei gimsta stambus kūdikis ar gimdoma ne pirmą kartą. Gimus mažyliui, taip pat pradeda trauktis gimda, formuojasi gimdos kaklelis, keičiasi makšties išskyros. Visa tai gali užtrukti apie 6-8 savaites.

Nėštumas bei gimdymo procesas paveikia priekinės pilvo sienos raumenis ir odą. Pastaroji neretai suglemba dėl ilgą periodą trukusio įsitempimo, o raumenys kartais išsiskiria, tačiau tai galima pakoreguoti aktyviai sportuojant, atliekant specialius masažus. Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis lemia ir krūtų būklę - dėl intensyvios pieno gamybos krūtinė padidėja, pakeičia formą. Gydytoja pažymi, kad nustojus maitinti kūdikį krūtimi, krūtys ne visuomet grįžta į prieš nėštumą buvusią būseną, tad kartais tenka kreiptis į plastikos chirurgus.

Naują mamą užklumpa ir stiprūs hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumo pabaiga, intensyvia pieno gamyba, atsistančia kiaušidžių veikla bei galimai jaučiamais pogimdyviniais simptomais. Geras emocijas ir džiaugsmą staiga gali pakeisti liūdesys ir nerimas, o šiuos dar labiau sustiprina nuovargis, miego stoka ir didelė atsakomybė už naują gyvybę. Apie tai, kaip moters organizmo veikla keičiasi po gimdymo, kokie simptomai kurį laiką gali lydėti - visuomet papasakos patyręs specialistas. Jis supažindins, kokie pojūčiai bus juntami, kada jie baigsis, dėl kokių simptomų vertėtų sunerimti.

Akušerės ginekologės teigimu, nors dažnais atvejais pogimdyvinis laikotarpis moterims nesukelia didesnių problemų, kartais susiduriama su neįprastais simptomais, kurie pažymi, jog nedelsiant derėtų kreiptis į gydytoją. Jei staiga temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, krečia šaltis, sukietėja ir skausmingomis tampa krūtys, nustoja tekėti pienas ar atsiranda lokalus odos paraudimas, juntamas stiprus skausmas pilvo apačioje, visiškai išnyksta ar pagausėja kraujingos išskyros, stipriai skauda tarpvietę, pjūvio ar susiuvimo vietą, ji patinsta - rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į patyrusį akušerį ginekologą, kuris patikrins būklę, atliks reikalingus tyrimus, nustatys sutrikimų priežastį ir paskirs atitinkamą gydymą.

Jei po gimdymo moteris jaučiasi gerai ir neturi jokių nusiskundimų, ateityje ginekologo konsultacija rekomenduojama kartą metuose. Jos metu specialistas atliks apžiūrą, ultragarsinį ištyrimą, įvertins gimdos ir kiaušidžių būklę. Taip pat, kadangi reguliariai patariama tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, gali būti atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Su ginekologu rekomenduojama konsultuotis tiek apie lytines problemas, tiek apie mėnesinių ciklo pokyčius, planuojamą nėštumą ar kontracepciją bei kitais svarbiais klausimais.

tags: #nealeidzia #tinimo #po #gimdymo

• Kompleksinės paslaugos vaikams Antakalnyje
• Naktinis maitinimas: ką daryti?
• Arūnas Pukelis: verslas, šeima ir teisinės problemos
• Skaitykite atsiliepimus apie vaikiškus čiužinius
• Pratimai nugarai ir pilvui stiprinti