Gitanas Nausėda - dešimtasis Lietuvos prezidentas, politikas, finansininkas ir dėstytojas. Jo kelias į aukščiausią šalies postą buvo ilgas ir kupinas įvairių patirčių, kurias formavo jo šeima, išsilavinimas ir profesinė karjera.
Gitanas Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje.
Jo tėvas, Antanas Nausėda (1929-2022), buvo inžinierius ir Klaipėdos celiuliozės kombinato vyriausiasis energetikas. Gimęs Būdviečių kaime, Antanas Nausėda išgyveno sunkius karo ir pokario metus, patyrė koncentracijos stovyklos žiaurumus, tačiau išliko orus ir optimistiškas. Jis visada pabrėždavo artimo meilės, atjautos ir nesavanaudiško pagalbos jausmą. Antanas Nausėda, kartu su savo broliais ir seserimis, buvo tarsi vienas kumštis, palaikydamas vienas kitą per visą gyvenimą. Jo šeima - penki broliai ir dvi seserys - buvo pavyzdys tautai. Tėvukas mintinai žinojo visų jų gimtadienius ir vardadienius, todėl pirmasis skubėdavo juos sveikinti. Kaip ir visus jam pažįstamus žmones. Jis pats, kartu su savo jauna žmona ir broliais, rankomis susinešiojo plytų nuolaužas ir kitas statybines medžiagas, kad pasistatytų pirmąjį ir paskutinįjį savo gyvenimo namą Klaipėdoje. Šis namas iš karto tapo Nojaus laivu ir giminėms, ir net iki tol nepažįstamiems žmonėms. Kaip tik tuo metu žmonės ėmė grįžti iš Sibiro ir jiems reikėjo kabintis į nesaldų gyvenimą - prisiregistruoti, įsidarbinti ir turėti kad ir menką stogą virš galvos. Tėvai pasiliko sau vieną kambariuką, o visa kita buvo atiduota tremtiniams. Antanas Nausėda patyrė tokius karo žiaurumus, kurių nebūtų atlaikę net suaugusieji. Bėgo iš vokiečių darbo koncentracijos stovyklos, bet neištvėręs šalčio ir prasidedančios karštinės, sugrįžo, buvo nuteistas sušaudyti, tačiau vėliau bausmė pakeista 25 rykštėmis. Kaip ir kiti kaliniai badavo, valgydamas atliekas ir medžių žievę, gal todėl per visą savo gyvenimą daugiau nebeištarė žodžio „neskanu“. Nepaprastai skaudu matyti, kaip ši pokario karta pamažu išeina, kartu su savimi išsinešdama tą tikrą artimo meilę, atjautą ir nesavanaudišką pagalbos jausmą. Sovietinė sistema buvo negailestinga jai nepataikavusiems žmonėms, todėl tėvai nesitikėjo iš jos jokių privilegijų. Bet vieno dalyko sovietinis volas uždrausti jiems negalėjo - kurti grožio savo namų salelėje. Mamos ir tėčio rankos išpuošė kiekvieną sodo kampelį - aplinka skendėjo gėlėse ir žalumoje, kurioje rasdavo atgaivą kiekvienas panorėjęs. G. Nausėda prisiminė ir atvejį, kai tėtis išgelbėjo jo gyvybę. „Tėtis ne tik suteikė, bet ir išgelbėjo mano gyvybę. Po dviračio avarijos 1975 m. ir sudėtingiausios operacijos jis slaugė mane dieną naktį, nors, vadovaudamas vienos didelės Klaipėdos energetikos ūkiui, buvo kviečiamas „gesinti gaisrų“ neskaičiuojant darbo valandų. Mamai šventai melavo, kad manęs lankyti negalima, suvokdamas, kad pamatytas vamzdelių prikamšyto sūnaus vaizdas ją sugniuždytų. Tai truko porą mėnesių, kol aš atsistojau ant kojų. Visada prisiminsiu mūsų bendrus pasivaikščiojimus po miestą. Tėvukas su neįtikėtinu žingeidumu tyrinėdavo kiekvieną praeivį - bene sutiks buvusį kolegą, draugą ar tiesiog pažįstamą. Sutikęs apipildavo klausimais ir linkėjimais. Tiesiog neįtikėtina, kiek žmonių vardų ir gyvenimo istorijų jis žinojo! Paskutiniaisiais gyvenimo metais tokių draugų sutikdavome vis mažiau ir mažiau. Atsimenu, kartą Tėtis liūdnai palingavo galvą ir ištarė: „o mano kartos jau ir nebeliko...“. Po Mamos išėjimo namai tapo tušti, tačiau Tėtis man pasakodavo apie savo įprotį - kiekvieną dieną pereiti per namo kambarius ir prisiminti ką nors gražaus, kas tame kampelyje jiems su Mama atsitiko. Tai galėjo būti tiesiog džiaugsmingas ar linksmas įvykis arba daiktas, kurį jie kartu įsigijo. Viską jie darė drauge - kartu priimdavo likimo išbandymus, kartu - tai, kas mūsų gyvenimą puošia ir šviesina. Vakar, paskutinį kartą bučiuodamas Tėčio kaktą, pasakiau: „eik pas Mamulę, ji Tavęs labai laukia“. Galiu tik įsivaizduoti, kaip jos buvo išsiilgęs jis. Ilsėkis ramybėje, Tėtuk! Tu pragyvenai gražų ir garbingą gyvenimą. Antanas Nausėda mirė 2022 m. lapkričio 6 d., sulaukęs 93 metų.
Motina, Ona Stasė Nausėdienė (1932-2014), buvo fizikos ir matematikos mokytoja. Ji gimė Lazdininkų kaime.
Gitanas Nausėda turi seserį, Viliją Nausėdaitę, kuri yra ekonomistė.
Išsilavinimas ir karjera
1970-1981 m. Gitanas Nausėda mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, o nuo 1971 m. - Klaipėdos muzikos mokykloje, kur dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime.
1981 m., neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete, dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje. 1982-1987 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete.
1987-2004 m. G. Nausėda dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1987-1989 m. buvo VU Ekonomikos fakulteto aspirantas. 1990-1992 m. tęsė mokslinį darbą Vokietijoje, Manheimo universitete. 1993 m. VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją.
Karjeros aukštosios mokyklos ir mokslo srityje G. Nausėda tęsė ir vėliau. Nuo 2009 m. jis yra VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius.
Profesionalią karjerą G. Nausėda daugiausia praleido finansų ir bankininkystės sektoriuje:
- 1993-1994 m. - Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas.
- 1994-1996 m. - Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas.
- 1996-2000 m. - Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius.
- 1998-2000 m. - Lietuvos banko valdybos narys.
- 2000-2008 m. - „Vilniaus banko“ valdybos pirmininko patarėjas.
- 2008-2018 m. - SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas.
Visuomeninė ir politinė veikla
Gitanas Nausėda aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje dar prieš kandidatuodamas į prezidentus.
1988 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą priimti į Komunistų partiją (TSKP). Vėliau jis paaiškino, kad tuomet visiems reikėjo stoti, o prasidėjus Sąjūdžiui, nedalyvavo jo veikloje.
2004 m. jis dirbo laikinai prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko konsultantu visuomeniniais pagrindais.
2004 m. G. Nausėda įsijungė į Valdo Adamkaus rinkiminę kampaniją, o pastarajam tapus Lietuvos prezidentu, 2004-2009 m. buvo V. Adamkaus visuomeninis patarėjas ekonominiais klausimais.
2018 m. rugsėjo 17 d. Gitanas Nausėda paskelbė kandidatuosiąs į 2019 m. Lietuvos prezidento postą. Jo komandoje dirbo žinomi ekonomistai, teisininkai, psichologai ir kiti specialistai.
2019 m. gegužės 26 d. Gitanas Nausėda laimėjo Lietuvos prezidento rinkimų II turą.
Prezidentavimas
Nuo 2019 m. liepos 12 d. Gitanas Nausėda eina Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Per savo kadenciją jis vyko su valstybiniais arba darbo vizitais į daugiau nei 15 valstybių ir priėmė Lietuvoje daugiau nei 10 užsienio oficialių delegacijų.
Prezidentas susidūrė ir su įvairiomis kontraversijomis, tokiomis kaip namo statyba regioniniame parke, ar diskusijos dėl jo buvusios narystės Komunistų partijoje.
2023 m. tyrėjai išleido knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleista informacija apie galimai nedeklaruotą Nausėdos prezidentinės kampanijos finansavimą.
2021 m. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kvietė G. Nausėdą kartu suvalgyti picą, tačiau prezidentas kvietimo nepriėmė.
2023 m. kilo ginčas dėl G. Nausėdos buvusios narystės Sovietų Sąjungos komunistų partijoje.
2026 m. vasario 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai atliko patikrą dėl valstybinės žemės užgrobimo Pavilnių regioniniame parke prie G. Nausėdos namų.
Asmeninis gyvenimas
Gitanas Nausėda yra vedęs Dianą Nepaitę-Nausėdienę, su kuria susilaukė dukterų Gedailės ir Ugnės.
Prezidentas mėgsta sportuoti, žaisti futbolą ir krepšinį, o taip pat skirti laiko šachmatams.
G. Nausėda yra minėjęs, kad jam muzikos grupė „Emerson, Lake & Powell“ yra nuotaikos užtaisas, o muzikos diskas sielai - Peterio Gabrielio „Scratch my back“.
Vienas iš įsimintiniausių jo tėvo, Antano Nausėdos, minėtų daiktų, kuriuos gavo dovanų, yra didelis televizorius su plačiu ekranu.
2023 m. gruodžio 7 d. Lietuvos prezidentūroje vyko Maldos pusryčiai, kurių metu Gitanas Nausėda akcentavo Lietuvos žmonių brolišką ir seserišką sielų vienybę.
Gitanas Nausėda, 2024 m.
