Laikydami ant rankų ką tik gimusį mažylį ir spausdami jį prie krūtinės, tėvai pasižada saugoti ir globoti jį nuo visų išorinio pasaulio negerovių. Su jumis kūdikis saugus ir ramus, jis daug valgo ir miega. Tačiau kaip jis jaučiasi, ar jam nieko neskauda? Kada ir pas kokius gydytojus apsilankyti, kad neliktume ko nors nepastebėję?
Knyga „Naujagimių gydytojo užrašai“ skirta tėvams, kuriems neretai reikia emocinės paramos ar medicininių žinių, ir visiems kitiems skaitytojams, kuriems įdomu išgirsti apie kitokią medikų kasdienybę. Dr. Arūnas Liubšys dalijasi savo ilgamečio darbo su naujagimiais patirtimi, šių mažųjų pacientų neįtikėtinomis savybėmis, bendravimo su tėvais subtilybėmis, medikų darbo užkulisiais, pasakoja apie savo mokytojus, pateikia savo nuomonę visuomenei svarbiais klausimais ir požiūrį į pastarųjų dešimtmečių pokyčius gydant ir prižiūrint naujagimius.
Kiekviena šeima laukia savo stebuklo - naujagimio. Laukia tikėdamiesi paties sveikiausio ir gražiausio. Kartais tas labai lauktas stebuklas ateina į šį pasaulį per anksti, ne toks, kokio buvo tikėtasi, arba labai sergantis. Tada tėvai susiduria su nelauktais ir netikėtais iššūkiais, nerimu, kankinančiu laukimu ir daugybe iškylančių klausimų. Sunkiausia būna, kai jau nuo pirmųjų gyvenimo valandų jų kūdikiui kyla gyvybės ar mirties klausimas, - tokią įtampą ir stresą ne kiekvienas gali suvaldyti...
Pirmieji naujagimio gyvenimo mėnesiai: svarbiausi vizitai ir skiepai
Tik gimęs mažylis ligoninėje pirmą kartą paskiepijamas nuo tuberkuliozės ir nuo hepatito. Tai daroma išleidžiant jį namo.
Per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namie jus turėtų aplankyti gydytojas ir medicinos sesuo. Pirmąjį mėnesį pas gydytoją eiti nereikia - gydytojas pats pas jus atvyks. Jis turėtų apsilankyti jūsų namuose bent du kartus - pavyzdžiui, keturioliktą ir dvidešimtą naujagimio dieną. Medicinos sesuo namie pirmą mėnesį turėtų lankytis dažniau - bent keturis kartus. Ji apžiūrės naujagimį, jeigu reikės, pamokys, kaip kūdikį maitinti, kaip prižiūrėti bambutę, kaip maudyti ir rengti, atsakys į visus klausimus apie kūdikio mitybą ir pan.
1 mėnuo: pirmoji apžiūra ir skiepas
- Atliekama gydytojo apžiūra ir naujagimio sveikatos būklės įvertinimas.
- Naujagimis sveriamas, matuojamas, vertinama fizinė jo būklė, renkami medicininiai duomenys.
- Mažylis antrą kartą paskiepijamas nuo hepatito.
2 mėnesiai: svarbūs skiepai nuo pavojingų ligų
Praėjus 6 savaitėms nuo hepatito skiepo, kūdikis skiepijamas nuo šių ligų: kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, galinčios sukelti meningitą, plaučių uždegimą, ausų, tonzilių uždegimą. Nuo šių ligų kūdikiai skiepijami valstybės lėšomis, skiepai įtraukti į privalomų skiepų planą. Pakartotinai nuo šių ligų reikia skiepyti 4 mėn. ir 6 mėn. mažylį. Skiepija šeimos gydytojas arba pediatras (specialiai apmokyta slaugytoja).
Iki 3 mėnesių: ortopedo ar chirurgo konsultacija
Pas ortopedą arba chirurgą siunčiami kūdikiai, jeigu pastebima klubo sąnario patologija.
4-6 mėnesiai: pirmasis kraujo ir šlapimo tyrimas
- Pirmasis kraujo tyrimas daromas 4-6 mėn., kai išsenka per nėštumą sukauptos geležies atsargos. Tikrinama, ar mažyliui pakanka geležies, ar kūdikis neserga mažakraujyste.
- Kūdikiui iki vienerių metų reikėtų atlikti ir šlapimo tyrimą. Jeigu gydytojas įtaria rachitą, šlapimo tyrimas daromas ir anksčiau.
6 mėnesiai: pakartotiniai skiepai
Pakartotinai skiepijama nuo hepatito, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Pasiskiepyti galite pas šeimos gydytoją arba pediatrą.
6, 8-10 mėnesiai: akių patikrinimas
Oftalmologas naujagimį apžiūri dar gimdymo skyriuje (tai nėra daroma rutiniškai, tik jei įtariama patologija) - nustato, ar nėra įgimtų sklaidos trūkumų, įvertina optinių akies terpių, akių dugno būklę. Pas oftalmologą reikėtų apsilankyti vaikučiui iki vienerių metų. Pirmai apžiūrai gydytojo kabinete galima siųsti jau pusės metų kūdikį, tačiau pas akių ligų specialistą paprastai siunčiamas 8-10 mėn. kūdikis. Tikrinama mažylio rega: stebimi akių judesiai, gebėjimas įžiūrėti smulkius objektus, įvertinama akių refrakcija, akių dugno būklė. Kai kuriais atvejais (įtaręs žvairumą, retinopatiją, kataraktą) šeimos gydytojas ar pediatras gali patarti į akių ligų specialistus kreiptis anksčiau.
15, 18 mėnesių: svarbūs skiepai
- Vienerių metukų mažylis pakartotinai skiepijamas Pneumokokinės infekcijos vakcina (PCV).
- 18 mėn. skiepijamas nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės.
Naujagimio verksmas: suprasti ir nuraminti
Dr. Arūnas Liubšys pabrėžia, kad naujagimio verksmas yra signalinė sistema, padedanti suprasti, ko nori mažylis. Pirmasis riksmas yra savarankiško gyvenimo pradžia ir geros sveikatos požymis, padedantis kūdikiui išsiskleisti plaučius. Jei naujagimis verkia, tai rodo, kad kūdikis sugeba kvėpuoti.
Tačiau mokslininkai yra ištyrę, kad naujagimio verksmas būna labai skirtingas. Jei skauda pilvą, kamuoja diegliai, pučia vidurius, skamba šaižūs, veriantys garsai. Esu įsitikinęs, kad geriausiai naujagimio verksmą supranta jo mama. Jei verksmas kažkoks ypatingas, ji gali įtarti, kad vaikui kas nors negerai.
Mane kur kas labiau sugraudina ne verksmas, o naujagimio vangumas, glebumas, silpnumas, stenėjimas, kai būna sunku jį pažadinti.
Kaip suprasti kūdikio verkimą?
Skausmo malšinimas naujagimiams: svarbu ir subtilu
Anksčiau medikai nebuvo tikri dėl naujagimių skausmo pojūčio, manydami, kad jų nervų sistema nėra subrendusi. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad naujagimis kur kas stipriau jaučia skausmą, ir šis skausmas išlieka kur kas ilgiau nei suaugusiam žmogui.
Neretai net chirurgas, atėjęs į mūsų skyrių atlikti nedidelės procedūros, manydavo, kad naujagimiui nereikia skirti vaistų nuo skausmo. Buvo manoma - prapjausi pūlinį, paverks vaikas ir nustos. Moksliniai tyrimai rodo, kad viskas yra priešingai - naujagimis kur kas stipriau jaučia skausmą. Įdūrus adata į pirštą suaugusiam žmogui, skausmas jaučiamas tik dūrio vietoje ir po penkių ar dešimties minučių jis gali nieko nejusti. O naujagimio skausmas nuo piršto plinta į visą galūnę. Naujagimio skausmo pojūtis kur kas stipresnis ir išlieka kur kas ilgiau - jis nurimsta tik po pusės valandos, o kartais trunka iki valandos. Šio fakto negalima užmiršti, jei norima tuoj pat atlikti kitą procedūrą. Naujagimiui skauda kitaip nei suaugusiam žmogui, ir šį skausmą būtina malšinti.
Dažniausiai naujagimiui kraujo imama iš kulno, nes ši vieta gerai išvagota kraujagyslių. Kuo dažniau duriama į kulną, tuo labiau toje vietoje išveši nervinės galūnėlės. Ši aplinkybė gali paaiškinti, kodėl žmogaus kulnas gali likti jautrus skausmui visą gyvenimą.
Mūsų proseneliai gerai žinojo, kaip malšinti skausmą. Nuo seno kaimo moterys duodavo verkiančiam vaikui į marlę suvyniotos duonos. Čiulpdamas tokį gumulėlį jis nurimdavo, nes burnoje esančios seilės skaido angliavandenius ir vaikas tuoj pat pajunta saldumą. Sulašinus į burną saldaus tirpalo, pavyzdžiui, gliukozės, pavyksta numalšinti skausmą. Šį fenomeną tyrinėję mokslininkai nustatė, kad dirginant skonio receptorius naujagimio organizme gaminasi biologiškai aktyvių medžiagų endorfinų, slopinančių skausmą.
Prieš atlikdami įvairias procedūras gydytojai taip pat stengiasi apsaugoti naujagimį nuo skausmo ir į burną lašina keletą lašelių gliukozės. Viename tarptautiniame suvažiavime italų mokslininkai rodė filmą, kaip reaguoja naujagimiai, kai jiems imama kraujo. Vienam iš jų prieš tokią procedūrą buvo sulašinta gliukozės, todėl įdūrus adata į kulniuką jis ir toliau miegojo nereaguodamas į skausmą.
Įmanoma mažinti skausmą ir duodant čiulptuką. Čiulptukas atlieka kitą vaidmenį. Čiulpimas - svarbus procesas, jis gali būti refleksinis ir nesusijęs su maitinimu, nes naujagimis pradeda čiulpti dar būdamas motinos įsčiose. Refleksinis čiulpimas taip pat padeda malšinti skausmą. Toks čiulpimas naudingas, nes naujagimiui teikia saugumo jausmą ir nukreipia jo dėmesį. Pamirkius čiulptuką į saldų tirpalą, dar labiau stiprėja skausmo malšinamasis poveikis. Kai naujagimis žinda motinos krūtį, čiulpimas vyksta bangomis, jis prasideda nuo nedidelių judesių, ilgainiui jų amplitudė didėja, vėliau mažėja. O refleksinis čiulpimas yra ritmiškas, nes tai vienodos amplitudės judesiai.
Nuraminti naujagimį gali ir kiti ritmiški judesiai, pavyzdžiui, supimas, ne veltui mūsų protėviai guldydavo vaiką į pakabintą lopšį. Vaikui nusiraminti padeda ir glostymas, nešiojimas ant rankų, liūliavimas. Kai tai nepadeda, naudojamos specialios žvakutės. Kur kas stipresnį poveikį turi medikamentai, mažinantys pooperacinį skausmą.
Pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad atliekant medicinines procedūras skausmas mūsų skyriuje visada malšinamas - ar reikėtų naujagimiui nuo odos nuimti pleistrą, ar paskiepyti. Turime nepamiršti, kad naujagimiui skauda. Kad po sunkios operacijos nesikankintų, galime jam skirti netgi morfino ar fentanilio. Tai - narkotiniai analgetikai, tokių vaistų kartais prireikia netgi kelias paras. Yra žinoma, kad skiriant jų ilgiau kaip savaitę kūdikis gali priprasti, o staiga sumažinus jų dozę gali pasireikšti kita bėda - abstinencijos sindromas. Šių kraštutinumų įmanoma išvengti, skiriant saugias vaistų dozes, todėl tėvai neturėtų nuogąstauti, kai išoperuotam naujagimiui leidžiami narkotiniai analgetikai.
Autoriai: Arūnas Liubšys, Danutė Jonušienė.
tags: #naujagimiu #gydytojo #uzrasai
