Naujagimio smegenų kraujagyslių tinklas yra gyvybiškai svarbus jo vystymuisi ir augimui. Šiame straipsnyje aptarsime neišnešiotų naujagimių ypatumus, dažniausiai pasitaikančias ligas, priežiūros principus ir slaugos ypatumus, taip pat panagrinėsime sukrėsto vaiko sindromą bei kitus svarbius aspektus, susijusius su naujagimių sveikata.
Neišnešiotas Naujagimis: Apibrėžimas ir Ypatumai
Neišnešiotu laikomas naujagimis, gimęs tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės arba sveriantis 500 - 2500g. Lietuvoje gimsta 5-6% neišnešiotų naujagimių. Paprastai prieš laiką pagimdo moterys, sirgusios įvairiomis ligomis iki nėštumo ir jo metu, nešiojančios apsigimusį vaisių, neatsikratančios žalingų įpročių. Neišnešiotas naujagimis gimsta gimdymui įvykus prieš laiką. Gydytojas neišnešiotumą diagnozuoja išsiaiškinęs, kurią nėštumo savaitę naujagimis gimė, jį apžiūrėjęs, išmatavęs, pasvėręs, ištyręs refleksus.
Neišnešiotų Naujagimių Ypatumai
Neišnešioti naujagimiai yra nebrandūs, todėl juos greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai, dažniau kyla komplikacijos, didesnis mirties ir sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimo pavojus. Neišnešiotiems naujagimiams dažniau pažeidžiami plaučiai, akys, nustatomos kraujosruvos smegenų skilveliuose, diagnozuojami psichinės ir fizinės raidos sutrikimai.
- Plonas poodinių riebalų sluoksnis, mažas raumenų tonusas.
- Verkia tyliai, silpnai, didžiąją paros dalį miega.
- Neišnešiotiems naujagimiams reikalinga ypatinga slauga, įskaitant koreguojamą šarmų-rūgščių ir elektrolitų pusiausvyrą.
Neišnešiotų Naujagimių Priežiūra
Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių. Ankstukai linkę prarasti ir išgarinti skysčius per ploną, trapią kūno odą, todėl inkubatoriuje gali būti padidinama drėgmė. Taip pat, kad vaikutis nešvaistytų kalorijų, užtikrinama šiluma.
Prevencija
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
Naujagimių Priežiūros Pagrindai
Tinkama naujagimių priežiūra yra gyvybiškai svarbi jų sveikatai ir gerovei. Naujagimio priežiūra apima daugybę aspektų, pradedant nuo mitybos ir higienos, baigiant saugumo užtikrinimu. Kiekvienas iš šių elementų yra svarbus siekiant užtikrinti optimalią kūdikio raidą ir sveikatą.
Mityba
Motinos pienas yra idealus maistas naujagimiui. Jis ne tik aprūpina kūdikį visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir stiprina imuninę sistemą, apsaugodamas nuo įvairių infekcijų. Jei maitinimas krūtimi neįmanomas, reikia naudoti adaptuotą pieno mišinį, kuris turėtų būti parinktas atsižvelgiant į kūdikio amžių ir poreikius. Svarbu atkreipti dėmesį į mišinio sudėtį ir laikytis gamintojo nurodymų.
Higiena
Svarbu reguliariai valyti naujagimio odą, ypač raukšles, kad išvengtumėte infekcijų. Kūdikio oda yra labai jautri, todėl reikia naudoti tik specialiai kūdikiams skirtas, švelnias ir bekvapes priemones. Bambos priežiūra taip pat yra labai svarbi. Bambos likutis turi būti laikomas švarus ir sausas, kol nukris savaime. Rekomenduojama naudoti specialius antiseptinius tirpalus, skirtus bambos priežiūrai.
Saugumas
Naujagimis turi miegoti ant nugaros, kad sumažėtų staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika.
Dažniausios Naujagimių Ligos
Naujagimiai yra ypač pažeidžiami įvairioms ligoms. Ankstyvas ligų nustatymas ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti rimtų komplikacijų.
Gelta
Tai dažna būklė, kai naujagimio oda ir akių baltymai pagelsta dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje. Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Daugeliu atvejų gelta praeina savaime per kelias savaites, tačiau, esant sunkiai geltai, gali prireikti fototerapijos (šviesos terapijos). Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas.
Infekcijos
Naujagimiai gali susirgti įvairiomis infekcijomis, tokiomis kaip sepsis, pneumonija ar meningitas. Šios infekcijos gali būti labai pavojingos, todėl svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote bet kokius infekcijos požymius, tokius kaip karščiavimas, vangumas ar apetito stoka.
Kvėpavimo Sutrikimai
Prematurams (neišiotiems naujagimiams) dažnai pasitaiko kvėpavimo sutrikimų, tokių kaip respiracinio distreso sindromas (RDS). RDS atsiranda dėl nepakankamo surfaktanto kiekio plaučiuose, kuris padeda išlaikyti plaučius atvirus. Gydymas apima deguonies terapiją, dirbtinę plaučių ventiliaciją ir surfaktanto skyrimą. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras). Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.
Apnėjos
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija).
Virškinimo Problemos
Dažnos problemos yra pilvo diegliai, atpylinėjimas ir vidurių užkietėjimas. Pilvo diegliai dažniausiai pasireiškia vakarais ir gali būti susiję su virškinimo sistemos nesubrendimu. Atpylinėjimas yra normalus reiškinys, tačiau, jei kūdikis atpila labai dažnai ar gausiai, reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Naujagimių Slauga Ligoninėje
Jei naujagimiui reikalinga medicininė priežiūra, jis gali būti paguldytas į ligoninę. Slauga ligoninėje apima:
- Gyvybinių Funkcijų Stebėjimą: Nuolatinis širdies ritmo, kvėpavimo dažnio ir temperatūros stebėjimas leidžia laiku pastebėti bet kokius nukrypimus nuo normos ir imtis reikiamų priemonių.
- Vaistų Skyrimą: Jei reikia, naujagimiui gali būti skiriami vaistai infekcijoms gydyti ar simptomams palengvinti. Vaistai skiriami tik gydytojo nurodymu ir griežtai laikantis dozavimo režimo.
- Maitinimo Pagalbą: Jei naujagimis negali žįsti ar valgyti iš buteliuko, jam gali būti reikalinga maitinimo per zondą pagalba. Tai užtikrina, kad kūdikis gautų reikiamą kiekį maistinių medžiagų.
- Kvėpavimo Palaikymą: Esant kvėpavimo sutrikimams, naujagimiui gali būti reikalinga deguonies terapija ar dirbtinė plaučių ventiliacija.
Patarimai Tėvams
Auginant naujagimį, svarbu prisiminti, kad tai reikalauja daug kantrybės, dėmesio ir meilės.
- Būkite Kantrūs: Naujagimiai reikalauja daug dėmesio ir priežiūros. Svarbu suprasti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus ir vystosi skirtingu tempu.
- Ieškokite Pagalbos: Nebijokite kreiptis į gydytoją ar kitus specialistus, jei turite klausimų ar rūpesčių. Ankstyva konsultacija gali padėti išspręsti problemas ir užtikrinti ramų auginimo laikotarpį.
Sukrėsto Vaiko Sindromas
Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.
Priežastys
- Kūdikio galvos dydis: Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti.
- Smegenų pozicija kaukolėje.
- Kraujagyslių tankumas ir trapumas.
- Silpni kaulai ir audiniai.
Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių.
Simptomai
Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas.
Diagnostika
Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas.
Pasekmės
Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių.
Gydymas
Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą.
Pirmoji Pagalba
Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. galva, kaklas ir nugara turi būti vienoje linijoje). Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą.
Prevencija
Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Sukrėsto kūdikio sindromas
Tymų Apžvalga
Tymai yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia virusas. Ši liga yra ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl svarbu žinoti apie jos priežastis, simptomus, gydymą ir profilaktikos priemones.
Priežastys ir Plitimas
Tymus sukelia virusas, kuris greitai žūva aplinkoje. Tymų plitimo būdas yra oro lašelinis (čiaudint, kalbant, kosint, vartojant seilių lašeliais apkrėstą maistą, ligonio daiktus). Tai reiškia, kad virusas plinta per orą, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba.
Simptomai
Inkubacinis periodas trunka 9-17 (kartais 21) dieną nuo užsikrėtimo. Po 2-5 dienų temperatūra vėl pakyla. Dažniausi tymų simptomai yra:
- Temperatūros pakilimas (aukštesnė kaip 38,5°C)
- Intoksikacija
- Katariniai reiškiniai (sloga, kosulys)
- Konjunktyvitas (akių uždegimas)
- Dėminis - papulinis bėrimas, kuriam išnykstant atsiranda pigmentacija
Bėrimas paprastai prasideda nuo veido ir plinta po visą kūną.
Diagnostika
Liga diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą. Taip pat gali būti atliekami virusologiniai tyrimai.
Gydymas ir Slauga
Vaistai skiriami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus. Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, skiriama vaistų nuo temperatūros. Būtina duoti gerti daug skysčių, maitinti šiltu poskyščiu švelniu maistu. Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, vaikas sunkiai kosi, pradeda dusti, atsiranda galvos, ausies skausmai, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Komplikacijos
Dažniausiai liga komplikuojasi nusilpusiems po kitų ligų, sergantiems rachitu, mažakraujyste vaikams. Komplikacijos gali būti pneumonija, encefalitas (smegenų uždegimas) ir kitos rimtos būklės.
Profilaktika
Sergantis vaikas izoliuojamas visą ligos laiką. Kadangi tymais labai greitai užsikrečia neskiepyti ir nesirgę vaikai. Asmenims, buvusiems ar turėjusiems kontaktą su sergančiu vaiku, skiriamas 21 dienos karantinas. Vaikai nuo tymų skiepijami kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Skiepai yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo tymų.
Ligos Išmoka Slaugant Vaiką
Lietuvos Respublikos įstatymai numato ligos išmoką asmenims, slaugantiems sergančius vaikus.
Skyrimo Sąlygos
Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį:
- Ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
- Sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Mokėjimo Trukmė
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį še... Viena diena - komandiruotėje, kita - ligoninėje su neaiškiais neurologiniais simptomais, kurie per kelias valandas paralyžiavo pusę kūno. Taip netikėtai prasidėjo vos trisdešimties sulaukusios Agnės Markevičienės išgyvenimas po to, kai smegenyse plyšo kraujagyslių darinys - kavernoma. „Grįžau iš komandiruotės ir tą patį vakarą pajutau spaudimą galvoje, trūkčiojo raumenys. Pagalvojau, kad tai tiesiog nuovargis - juk nėštumas, ilga darbo savaitė, kelionė“, - savo pasakojimą pradeda Agnė. Šių metų vasarį, būdama 14 nėštumo savaitėje, ji išgirdo diagnozę - smegenų kraujagyslių kavernoma. Iš pradžių simptomai atrodė nekalti - tik silpnumas, šiek tiek sutrikusi kalba, kurią pirmas pastebėjo vyras. „Supratau, kad kažkas ne taip. Išvykau tiesiai į priėmimo skyrių. „Tuomet vėl nuvykau į priimamąjį. Man atliko magnetinio rezonanso tyrimą ir pamatė, kad smegenų tilto srityje yra kavernoma, kuri pradėjo kraujuoti. Nors simptomai priminė insultą, tai nebuvo insultas - tai kraujagyslių darinys, kuris ėmė kraujuoti. „Gydytojas pasakė tiesiai - operuoti negalima, o ir net nebūtų labai saugu. Trys savaitės ligoninėje Agnei buvo kupinos nežinios. „Negalėjau valgyti, nuryti maisto. Kalbėti buvo labai sunku. Rankos visiškai nevaldžiojau. Koją šiek tiek judinau. Po trijų savaičių Agnė buvo išrašyta iš ligoninės ir netrukus pradėjo daugiau nei mėnesį trukusią intensyvią reabilitaciją „Eglės sanatorijoje“. „Kai pamačiau Agnę pirmą kartą, jos būklė atrodė labai sunki. Vienos kūno pusės paralyžius, sutrikusi kalba, sutrikęs valgymas, rašymas, vaikščiojimas. Tiesą sakant, neslėpsiu - iš pradžių buvo abejonė, ar pavyks padėti. „Dirbome su dinaminiais pratimais, lavinančiais judesių valdymą ir koordinaciją. Po reabilitacijos didžioji dalis neurologinių funkcijų pradėjo sugrįžti - Agnė jau galėjo iš dalies savarankiškai atlikti kasdienius veiksmus. Po truputį ėmė stiprėti raumenų jėga, atsigauti motoriniai įgūdžiai, atsirado rankos ir kojos judesiai, kalba tapo aiškesnė. Kadangi Agnė laukėsi, jai negalėjo būti taikomos visos įprastos reabilitacijos procedūros - pavyzdžiui, elektros stimuliacija. „Specialistės suteikė man labai daug motyvacijos. Niekada nepamiršiu, kaip jos man pasakė: „mes padarome 5 procentus, o 95 padarai tu“. Nors jos padarė gerokai daugiau. Bet vien šie jų žodžiai įkvėpė - suteikė tikėjimo savimi. Pasiduoti - lengviausia. Gyvenimas gali pasikeisti per akimirką, ne dėl mūsų kaltės ar pasirinkimo. Bet tikėjimo nereikia prarasti. Svarbu priimti, kad dabar viskas kitaip, ir susitaikyti su tuo. Tam reikia daug laiko, kantrybės, valios ir stiprybės. „Stengiesi nusiteikti pozityviai, bet vis tiek yra tas nerimas - nežinai, kaip viskas bus, ko tikėtis. Bet labai padėjo tai, kad niekada nebuvau viena. Visada buvo šeima, vyras, kolegos. Buvo tie žmonės, kurie palaikė. Reabilitacijos metu po truputį grįžo ir regėjimas, pagerėjo bendra savijauta. Tačiau vos grįžus namo ir pratęsus mankštas bei ergoterapiją, įvyko antrasis kavernomos kraujavimas. „Pasireiškė kairės pusės nutirpimas, nevalingi kojų raumenų trūkčiojimai. Dabar jos dienos ramios - likęs paskutinis nėštumo mėnuo. Reabilitacija kol kas pristabdyta, o visas dėmesys - laukiamam kūdikiui. „Jei nesilaukčiau, tikrai tęsčiau ir mankštas, ir visą reabilitaciją. O dabar - tiesiog laukimas. Ramybės būsena.
Arterioveninė Malformacija (AVM)
Arterioveninė malformacija (AVM) yra reta kraujagyslių anomalija, kurioje arterijos ir venos susijungia tiesiogiai, be tarpinių kapiliarų. Tai gali sukelti kraujagyslių sienelių išsiplėtimą ir silpnėjimą, padidinant kraujavimo riziką.
Kas yra AVM?
Arterioveninė malformacija - tai kraujagyslių rezginys, kai arterijos jungiasi su venomis apeidamos kapiliarinį tinklą. Taip kraujas nuteka tiesiogiai iš arterijų į venas, nemaitindamas audinių. Be to, visada lieka rizika, kad mazgas kraujuos, o būdamas didelės apimties darinys gali sukelti panašų į auglio efektą. A. Šimkaitis pasakojo, kad tokie kraujagyslių rezginiai nėra susiję nei su ligomis, nei su patirtomis traumomis. Pasak mediko, tai įgimti, gerybiniai ir savo dydžio nekeičiantys dariniai, kuriuos galima pavadinti gamtos klaida.
Paplitimas
Ši patologija labai reta. Arterioveninė malformacija kasmet nustatoma vienam dviem, o su ja gyvena to nežinodami 5-6, kai kuriais duomenimis, iki 10 iš 100 tūkstančio žmonių. Yra tikimybė, kad Klaipėdos apskrityje, kurioje gyvena 380 tūkst. žmonių, kasmet arterioveninė malformacija pasireikš maždaug 5 žmonėms. A.Šimkaitis sakė, jog šią patologiją turi apie 20 apskrities gyventojų. Moterims ir vyrams patologija pasireiškia vienodai. Tačiau dalis žmonių taip ir numiršta šito nesužinoję.
Simptomai
Dažniausiai apie save žmonėms arterioveninė malformacija praneša 20-40 gyvenimo metais, kai išsenka kompensaciniai smegenų mechanizmai. Pasak A.Šimkaičio, patologija gali pasireikšti epilepsija, įvairaus laipsnio paralyžiumi, galvos skausmais, nuovargiu, sąmonės ir elgesio sutrikimais, charakterio pakitimais, kitais įvairiausiais nervų sistemos pažeidimo požymiais. Tačiau išvardinti simptomai nėra specifiniai, pranešantys apie arterioveninę malformaciją. Jais pasireikšti gali ir kitos ligos bei patologijos.
Lokalizacija
Arterioveninės malformacijos gali būti bet kur, bet kuriame organe: blužnyje, plaučiuose, kepenyse, inkstuose, nugaros ir galvos smegenyse. Tačiau labiausiai jos pavojingos ten, kur paliekama didžiausia kraujavimo žala, - galvos smegenyse. Tada iškyla grėsmė ne tik gyvenimo kokybei, bet ir žmogaus gyvybei.
Gydymas
Todėl smegenyse esančių arterioveninių malformacijų gydymas yra pats sudėtingiausias. A. Šimkaitis pasakojo, jog pasaulyje žinomi trys jų gydymo būdai, kurie neretai vienas kitą papildo. „Nėra vieno gydymo būdo, tinkančio visiems pacientams ir visiems atvejams. Neretai medikai kombinuoja kelis būdus, kol pasiekia norimą rezultatą“, - sakė A. Šimkaitis.
- Vienas iš būdų yra per kraujagysles pasiekti grėsmę keliantį darinį ir jį kiek įmanoma atkirsti nuo kraujotakos specialiais klijais.
- Jei mazgas visiškai neužsiklijuoja, pacientui atliekama atvira neurochirurginė operacija, kurios metu gydytojai šalina rezginį.
- Jei pasiekti rezultato nepasiseka ir šiuo metodu, naudojama radiacinė apšvita - gama peilis.
Tačiau šios procedūros mūsų šalyje neatliekamos. Dėl jų lietuviams tenka keliauti į Švediją arba Čekiją.
Endovaskulinis gydymas
Klaipėdietei pasisekė, nes pavojingus kraujagyslių rezginius medikams pavyko izoliuoti klijais. Daugiau nei 4 valandas trukusios procedūros metu pacientei pro šlaunies arteriją, aortą labai plonu kateteriu buvo pasiekta ta smegenų kraujagyslių vieta, kurioje susiraizgęs nepageidaujamas darinys. Mikrokateteriu medikai paleido specialius klijus, kurie pasiskleidę užklijavo kraujagysles ir jų mazgas buvo „išjungtas“ iš kraujotakos. Smegenyse liko svetimkūnis - kraujagyslių ir klijų kamuoliukas, tačiau nebeliko rizikos, kad jis kraujuos. „Endovaskuliniu būdu gydant arteriovenines malformacijas nereikia atviros galvos operacijos - žymiai mažesnis paciento traumavimas, nepalyginti mažesnė komplikacijų rizika, greičiau išrašoma į namus - po 1-2 dienų, ir nereikia jokios reabilitacijos“, - procedūros privalumus vardijo A.Šimkaitis.
Kaina
Atlikęs pirmąją Vakarų Lietuvoje arterioveninių malformacijų embolizaciją endovaskuliniu būdu A. Šimkaitis sakė, jog iki šiol tokios procedūros jau keletą metų buvo daromos Kauno medicinos universiteto klinikose. Tačiau pasaulyje - tai senas gydymo metodas. „Naujiena pastaruoju metu yra ne pats gydymo metodas, o atrasti saugesni nei anksčiau naudoti klijai. Šiandieniniai visiškai saugūs ir pritaikyti būtent intervencijai į smegenis“, - pasakojo A. Šimkaitis. Tačiau šis gydymo būdas nėra pigus. Pasak KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, pacientui reikalingas vienkartinis priemonių rinkinys kainuoja apie 12 tūkst. litų. Kol kas ligonių kasos kompensuoja labai mažą dalį šios gyvybiškai svarbios procedūros išlaidų. Tačiau ligoninės vadovas tikisi, kad artimiausiu metu tai pasikeis.
Sukrėsto kūdikio sindromas
tags: #naujagimio #smegenyse #tankus #kraujagysliu #tinklas
