Lietuvos gimdymo namuose vis dar pasitaiko skaudžių tragedijų, kuomet tėvai netenka savo pirmagimių dar gimdymo metu. Viena tokių istorijų - Donato ir Margaritos Lietuvnikų patirtis. Jų pirmagimis Liutauras mirė dar motinos įsčiose, o tėvai kaltina Krikščioniškųjų gimdymo namų Kaune medikus, pasirinkusius netinkamus būdus naujagimiui priimti. Vilniečiai įsitikinę, kad laiku atliktas cezario pjūvis būtų padėjęs išvengti tragedijos.
„Jei ne medikų klaidos, galėjome auginti sveiką sūnų ir ateinančią vasarą jam jau būtų buvę dveji“, - graudinosi 31 metų D. Lietuvnikas. Su žmona jis siekia teismuose įrodyti, jog būtent medikų sprendimai, o ne atsitiktinumas lėmė, kad naujagimis užduso prieš gimdamas.
Kovodami dėl savo tiesos Lietuvnikai susidūrė su aršiu pasipriešinimu, bet žada nepasiduoti, nors ikiteisminis tyrimas po pusantrų metų ir buvo nutrauktas. Šį prokuroro sprendimą gedintys sutuoktiniai apskundė tikėdamiesi, kad tyrimas bus atnaujintas.
„Ekspertų išvados dėl mūsų sūnaus mirties skamba netgi nelogiškai. Neva nėštumas buvo puikus, žmonos ir vaisiaus būklė puiki, gimdymo strategija ir eiga puiki, bet rezultatas - negyvas vaikas. Tai kas dėl to kaltas? Gimdymą priėmusi gydytoja net svaičiojo apie „mistinę mirtį“, nors mes esame įsitikinę, kad už netektį atsakingi gimdymą prižiūrėję medikai“, - kalbėjo D. Lietuvnikas.
Ilgos kovos ir sudėtingi tyrimai
Vilnietis D. Lietuvnikas žada atkakliai kovoti iki galo, kad pasiektų teisingumą ir sistema keistųsi, nors Kaune esantys Krikščioniškieji gimdymo namai kratosi kaltės dėl gimusio negyvo kūdikio.
Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvnikų pirmagimio sausio pradžioje nutraukė: „Vadovavausi savo vidiniais įsitikinimais ir sąžine. Pagrindas nutraukti tyrimą buvo tas, kad nenustatėme, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aš neturiu specialių medicininių žinių vertinti, kas buvo padaryta tinkamai ar netinkamai, nes net medikams kai kurios sritys yra specifinės, tad mano vertinimas, žinoma, priklausė ir nuo specialistų - ekspertų išvadų. Arba jie randa problemą ir ją nurodo, arba nenurodo.“
Tačiau Lietuvnikai ir toliau atkakliai siekia, kad kaltieji dėl jų sūnaus mirties būtų nubausti, nes yra įsitikinę, jog negalima daryti išvadų tik pagal tų pačių medikų, kurie dirbo per gimdymą, surašytus dokumentus, kuriuos ligoninės personalas turėjo galimybių užpildyti taip, kaip norėjo.
Ikiteisminis tyrimas truko pusantrų metų, ir Lietuvnikų šeima sulaukė pirmojo smūgio - jis buvo nutrauktas, nors sutuoktiniai ir jų advokatai atkakliai baksnojo į dalykus, kurie jiems atrodė nelogiški ar buvo priešingi jų pačių prisiminimams.
„Kai žmona po gimdymo atsigavo tiek, kad galėjo kalbėti ir pastovėti ant kojų, į diktofoną surašėme prisiminimus, nes žinau, jog laikui bėgant detalės pasimiršta. Tačiau mūsų nuomonė niekam nebuvo įdomi. Prokuroras rėmėsi tiktai medikų pasakojimais ir medicinos ekspertų išvadomis. Bet juk medikai lygiai taip pat suinteresuoti apsiginti kaip ir mes pasiekti teisingumą. Įsivaizduokite, į jūsų namus ateina vagis, jus apiplėšia, o teisėsauga apklausia tik vagį, visiškai nesidomėdama tuo, ką sako vagystę matęs žmogus. Taip ir čia - prokuroras girdi tiktai medikus, bet negirdi mūsų, nors mes ten buvome ir viską matėme“, - stebėjosi D. Lietuvnikas.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir ekspertai teikė gimdymo namams palankias išvadas, nors rėmėsi tik pačios gydymo įstaigos pateiktais dokumentais, o kai kurie ekspertai, kaip nesunkiai išsiaiškino pirmagimio netekę tėvai, susiję su medikais, kurie dirbo gimstant Lietuvnikų kūdikiui.
„Pavyzdžiui, gaivinimo komandos neonatologas ir neonatologas, kuris rašė ekspertinę išvadą, yra parengę bendrų medicininių publikacijų, tad ar galima ekspertą vadinti nepriklausomu?“ - klausė D. Lietuvnikas.
Bylai svarbių dokumentų sutuoktinių advokatai laukė itin ilgai. Pavyzdžiui, negyvagimio KTG - kardiotokografiją, kurioje grafiškai užrašytas vaisiaus širdies ritmas ir gimdos aktyvumas, jie gavo tik po pusantrų metų.
„Jeigu ne mūsų advokatai, byla jau seniausiai būtų buvusi numarinta, o medikai dar, matyt, ir apdovanojimus būtų gavę, kad gerai padirbo, nors mūsų sūnus gimė negyvas. Turime kovoti prieš visą sistemą ir įrodinėti savo tiesą, nes tiriami tik medicininiai duomenys. Kitaip tariant, tai, ką Krikščioniškieji gimdymo namai užrašė ir kaip pasirengė namų darbus prieš atiduodami medicininius išrašus pareigūnams. Mano ir žmonos parodymai niekam neįdomūs. Niekam net minties nėra, kad dokumentai suklastoti arba neteisingai užpildyti, nors advokatai ir pateikė prokurorui įrodymus apie netikslumus. Tarkime, dokumentuose teigiama, kad gaivinimo komanda atvyko per 4 minutes, - Akreditavimo tarnybos išvadoje tai pabrėžiama net kelis kartus, nors gaivinimo komandai skambinta du kartus, niekas neatsiliepė, tuomet kažkas iš personalo nubėgo jos pakviesti iš kito aukšto. Advokatai patys lakstė ir nustatė, kad gaivinimo komanda galėjo ateiti ne anksčiau kaip po 8 minučių“, - teigė D. Lietuvnikas.
Skirtingos istorijos, panašios tragedijos
Lietuvnikų istorija nėra vienintelė. Teismų karuselėje dėl kone iškart po gimdymo mirusio sūnaus prieš keliolika metų jau sukosi Diana ir Antanas Rumšai. Jiems pavyko įrodyti, kad dėl netekties atsakingos gimdymą prižiūrėjusios Kretingos medikės, ir net prisiteisti moralinę kompensaciją iš ligoninės. Tačiau medikės negavo realios laisvės atėmimo bausmės, o Rumšams trejus metus, kol vyko teismai, teko gyventi pragare.
„Niekas toje ligoninėje nesikeitė ir niekas nieko neketino keisti - į mus vėliau net kreipėsi šeima, kurios naujagimis taip pat mirė toje ligoninėje“, - sakė A. Rumša.
O pirmagimio kadaise netekusi kaišiadoriškė Raimonda (vardas pakeistas moters prašymu, redakcijai žinomas) iki šiol su siaubu prisimena ne tiktai pačią tragediją, bet ir pastangas įrodyti medikų kaltę. Sūnaus netekusiems tėvams net buvo siūlomas kyšis, kad jie atsiimtų ieškinį. Nors kaišiadoriškiai pinigų atsisakė, ikiteisminis tyrimas, taip ir nepasiekęs teismo, vėliau vis tiek buvo nutrauktas.
Dianos ir Antano Rumšų sklype Klaipėdos rajone žaliuoja prieš 17 metų pasodintas ir Giminių vardu pavadintas ąžuolynas, o jame esančioje Modesto alėjoje susodinti vardiniai šeimos ąžuolai. Modesto Rumšos vardu pavadintas ąžuolas alėjoje išsiskiria iš kitų: nors visi medžiai sodinti tuo pat metu, šis yra gerokai tvirtesnis ir aukštesnis.
Modestas - Rumšų sūnus, su kuriuo tėvai taip ir nespėjo susipažinti: dėl uždelsto gimdymo kūdikis gimė patyręs hipoksiją, nes jam stigo deguonies, ir po dviejų savaičių reanimacijoje galiausiai mirė.
Tada važiuodamas iš Kauno klinikų, į kurias iškart po gimdymo Kretingoje nugabentas jo sūnus, vyras mintyse sudėliojo eilėraštį ką tik mirusiam sūnui: „Aš ąžuolėlį pasodinsiu/Ir duosiu tavo vardą jam./Ilgai auginsiu ir branginsiu,/Lankysiu aš tave tenai./Po ąžuolu pabiro gilės/Anūkai bus jie man maži./Žinau, užaugęs būtum vyras!/Dabar tik ąžuolas esi.“
Rumšai net trejus metus teismuose įrodinėjo, kad sūnaus neteko dėl medikų aplaidumo. Šią kovą šeima galiausiai laimėjo, o Kretingos ligoninė buvo priversta jai sumokėti 120 tūkst. litų (dabar - apie 35 tūkst. eurų) kompensaciją, už kurią, atskaitę advokato atlygį, Rumšai ir pasodino ąžuolus. Tačiau jie iki šiol jaučia kartėlį dėl neteisybės.
Kai 2005 metų sausį prasidėjo ši tragiška Rumšų šeimos istorija, Antanas jau turėjo sūnų ir dukterį iš pirmosios santuokos, antroji jo žmona Diana taip pat buvo susilaukusi sūnaus. Gargžduose tada gyvenusiai šeimai gimdymo namai Klaipėdoje būtų buvę arčiau, bet D. Rumšienė nusprendė gimdyti savo vaikystės mieste Kretingoje. Juolab kad Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje vyriausiąja akušere anksčiau dirbo Dianos motina, tad ligoninės personalas puikiai pažinojo gimdyvę.
Sausio 17 dieną į Kretingos ligoninę atvykusią moterį medikai ramino, kad gimdyti dar ankstoka, nes gimdos kaklelis beveik neprasivėręs. D. Rumšienei liepta grįžti po kelių dienų. Tačiau ir sausio 21-ąją kaklelis dar buvo prasivėręs nedaug, o gimdyvė įspėjo medikus, kad ji gimdo sunkiai, nes tai jau buvo patyrusi: per pirmąjį gimdymą gimdykloje praleido daugiau kaip pusę paros, jai buvo leidžiami skatinamieji vaistai.
Kretingos ligoninėje D. Rumšienę apžiūrėjusi gydytoja nusprendė, kad moteriai būtina gimdyti sausio 24-ąją. Medikė slaugytojai pasakė, kad vaisius gali būti pernešiotas, placenta vietomis pakeitusi spalvą, linkusi trūkinėti. Tačiau atėjus nustatytai datai gimdyvę apžiūrėjusi Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja pareiškė, kad Klaipėdoje blogai apskaičiuotas gimdymo laikas, todėl reikia pridėti dar 3-4 paras. Apie patologijas nemažai skaitęs A. Rumša ragino medikus atlikti cezario pjūvį, nes nuogąstavo, kad pernešiotas vaikas gali uždusti. Bet gimdymo skyriaus gydytojai atkakliai tvirtino, kad moteris pagimdys pati, ir į kalbas apie operaciją nesileido.
Sausio 26-osios rytą D. Rumšienei prasidėjo sąrėmiai, o medikai ėmė lašinti gimdymą skatinančius vaistus, nes gimdos kaklelis vėrėsi itin vangiai. Sąrėmiai dažnėjo, moteris kentė didžiulius skausmus ir maldavo jai padėti, A. Rumša reikalavo atlikti cezario pjūvį ir žadėjo sumokėti už šią operaciją, bet niekas jo neklausė. Gimdymas strigo iki vakaro, kol kūdikio širdies dūžius mat...
Nusprendė vykti į Kauną: skausminga patirtis
2021 metų liepos 29-ąją Lietuvnikai nuvyko į Krikščioniškuosius gimdymo namus planinio gimdymo. Nėštumo metu moteriai nustatytas gestacinis diabetas, dar kitaip vadinamas nėščiųjų diabetu, kai stebimas didesniu, nei turi būti, gliukozės kiekiu kraujyje pasireiškiantis angliavandenių apykaitos sutrikimas. Be to, sutuoktiniai buvo įspėti, kad virkštelė apsivijusi vaisių.
Margarita planavo gimdyti Vilniuje, bet vėliau atsisakė šios minties, nes medikai net nebandė paaiškinti, ar jos būklė gali būti pavojinga. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose pirmagimio laukiantys sutuoktiniai lankė nuotolinius naujagimio priežiūros kursus, o šios įstaigos medikai ramiai ir išsamiai paaiškino, kad moters būklė nekelia pavojaus nei jai pačiai, nei kūdikiui. Todėl Lietuvnikai apsisprendė gimdyti Kaune.
Gimdymo namuose Margaritai buvo suleisti sąrėmius skatinantys vaistai. „Žmona pradėjo jausti didelius skausmus, jėgos vis labiau ją apleido, juolab kad nuo pat pradžių jai nebuvo galima valgyti“, - pasakojo D. Lietuvnikas.
Margaritai atlikta pirmoji epidurinė nejautra, bet vaistams nustojus veikti prasidėjo dar didesni skausmai, kurių vėlesnės epidurinės nejautros jau nemalšino.
„Žmonos kūnas pradėjo drebėti, atsirado traukuliai - purtėsi visa lova, Margarita vos galėjo kalbėti ir prašė cezario pjūvio operacijos, nes jautė, kad silpsta. Bet ligoninės personalas vis aiškino, kad ji - sveika moteris ir turi pagimdyti pati. Tuo metu žmona nevalingai netgi susikandžiojo liežuvį iki kraujo. Vėliau tokia jos būklė medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta kaip „nerami pacientė“, nors Margarita negalėjo savęs kontroliuoti“, - kalbėjo D. Lietuvnikas.
Kai vaisius pradėjo ropštis aukštyn, nors turėjo leistis žemyn, gimdyvė gavo nurodymą stotis ant kojų, nors ant jų vos laikėsi, pradėjo vemti.
Nurodymą eiti į gimdyklą moteris gavo kelios minutės po vidurnakčio, liepos 31-ąją. Vaisius vis dar buvo per aukštai pakilęs, todėl vilnietei vėl liepta stotis, bet ji pradėjo glebti. Pasodinta ant gimdymo kėdės moteris sviro į priekį, tad buvo paguldyta ant gulto, kurio atramos vis nuslysdavo, nes buvo techniškai netvarkingos.
„Gydytoja pakvietė valytoją, kad laikytų vieną žmonos koją, aš laikiau kitą. Akušerė buvo išėjusi padėti kitai gimdyvei, netrukus dingo ir gydytoja. Likau tik aš su žmona ir valytoja. Kai grįžo gydytoja, keliskart dėmesys buvo nukreiptas nuo mūsų, nes kažkas vis šūkavo klausdamas, kas įleido kažkokį vyrą. Stebėjau žmoną, nes ji visa degė, ant veido trūkinėjo kapiliarai. Grįžusi gydytoja pradėjo šauktis akušerės pagalbos, nes vaikas turėjo netrukus gimti. Vaiko širdies ritmą ir sąrėmių dažnį fiksuojantis aparatas nukrito, niekas jo nesuteikė pakelti, pats paėmiau ir prispaudžiau prie žmonos pilvo. Tačiau netrukus aparatą turėjau paleisti, nes laikiau žmonos koją“, - prisiminė D. Lietuvnikas.
Kai moteris pagaliau išstūmė vaiką, jis neverkė. Kažkas iš personalo dar pakomentavo: „Va, ko toks pridusęs...“ Bet netrukus medikė sustingo ir puolė gaivinti naujagimio.
Buvo iškviesta gaivinimo komanda, o kol vyko gaivinimas, kraujuojanti gimdyvė buvo palikta be priežiūros. Tik ketvirtąkart garsiai paklausęs, kada gimė vaikas, gaivinimo komandos medikas išgirdo atsakymą, kad 1 val. 24 min., bet iš sutrikusio personalo šnabždėjimosi D. Lietuvnikas suprato, jog vaiko gimimo laiko niekas net neužfiksavo.
„Deja, mūsų sūnus akių taip ir neatmerkė“, - atsiduso D. Lietuvnikas.
Susiūta jo žmona vežama į palatą apalpo, o gimdykloje budėjęs personalas nebuvo tikras, kad išėmė placentą ir virkštelę, ar užsiuvo su viskuo, todėl teko atlikti papildomą tyrimą. Ant kojų nepastovinčią Margaritą, anot Donato, iš ligoninės norėjo išrašyti tą pačią dieną, bet vyras paprieštaravo, nes buvo šeštadienio rytas. Moteriai leista likti iki pirmadienio, nors išleista iš gimdymo namų kitą dieną dėl prastos būklės ji savaitei paguldyta į Kauno klinikas.
Sutuoktiniams įteiktuose dokumentuose buvo įrašyta, kad vaikas gimė liepos 31 d. 1 val. 40 min., nors dar gimdymo palatoje jie girdėjo kitokį laiką, o įstaigos personalas pradėjo aiškinti apie valstybinius konkursus ir laimėtus laikrodžius, aiškiai taip ir neatsakydamas į klausimą apie neatitikimus.
„Nekaltiname medikų dėl to, ką jie padarė. Kaltiname juos dėl to, ko jie nepadarė, - laiku neatliko cezario pjūvio operacijos ir neišgelbėjo mūsų sūnaus, nes vėliau buvo konstatuota, kad naujagimis mirė prieš pat gimdamas“, - žodžius sunkiai rinko D. Lietuvnikas.
Teisinės ir medicininės aplinkybės
Nors kai kurie atvejai, kaip Lietuvnikų ir Rumšų, pasiekė teismus ir viešumą, daugelis kitų tragedijų lieka nepastebėtos. Svarbu suprasti, kad naujagimio mirtis gimdymo metu gali įvykti dėl įvairių priežasčių, įskaitant medicinines klaidas, komplikacijas ar nepakankamą priežiūrą.
Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius dėl nelaimingų gimdymų žiniasklaidos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Du atvejai, atsitikę 2004 ir 2005 metais, buvo pasiekę teismus ir ligoninei teko atlyginti nukentėjusiesiems moralinę žalą.
„Buvo keli nelaimingi atvejai, bet nelaimės atsitinka ir didelėse ligoninėse, - pripažįsta buvusi ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. - Gal tik kai kurie atvejai labai išgarsinti. Akušerijos sritis labai rizikinga, pati rizikingiausia, ir niekada negali prognozuoti, kaip pasibaigs gimdymas.“
Viena iš galimų mirties priežasčių - motinos deguonies stygius. Situaciją apsunkina, jei moteris rūko, geria. Dėl šių žalingų įpročių būna susiaurėjusios gimdos kraujagyslės. Sveikos moterys, pasak medikų, gimdo sveikus vaikus, nes vaiko organizmas glaudžiai susietas su mamos, tad nuo jos sveikatos priklauso ir mažylio savijauta.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras skelbė, kad 2010 m. Lietuvoje sumažėjo kūdikių mirtingumas. Iš viso per tuos metus mirė 153 kūdikiai (85 berniukai ir 68 mergaitės), tai 28 kūdikiais mažiau lyginant su 2009 m.
Vis dėlto, net ir sumažėjus bendram mirtingumo rodikliui, kiekvienas atvejis yra didžiulė tragedija tėvams. Svarbu, kad būtų atliekami išsamūs tyrimai, nustatomos tikrosios mirties priežastys ir, jei reikia, imamasi atsakomybės, siekiant ateityje išvengti panašių nelaimių.
„Nekaltiname medikų dėl to, ką jie padarė. Kaltiname juos dėl to, ko jie nepadarė, - laiku neatliko cezario pjūvio operacijos ir neišgelbėjo mūsų sūnaus, nes vėliau buvo konstatuota, kad naujagimis mirė prieš pat gimdamas“, - žodžius sunkiai rinko D. Lietuvnikas.
„Kai žmona po gimdymo atsigavo tiek, kad galėjo kalbėti ir pastovėti ant kojų, į diktofoną surašėme prisiminimus, nes žinau, jog laikui bėgant detalės pasimiršta. Tačiau mūsų nuomonė niekam nebuvo įdomi. Prokuroras rėmėsi tiktai medikų pasakojimais ir medicinos ekspertų išvadomis. Bet juk medikai lygiai taip pat suinteresuoti apsiginti kaip ir mes pasiekti teisingumą.
Taip ir čia - prokuroras girdi tiktai medikus, bet negirdi mūsų, nors mes ten buvome ir viską matėme“, - stebėjosi D. Lietuvnikas.
Sutuoktiniams įteiktuose dokumentuose buvo įrašyta, kad vaikas gimė liepos 31 d. 1 val. 40 min., nors dar gimdymo palatoje jie girdėjo kitokį laiką, o įstaigos personalas pradėjo aiškinti apie valstybinius konkursus ir laimėtus laikrodžius, aiškiai taip ir neatsakydamas į klausimą apie neatitikimus.
„Nekaltiname medikų dėl to, ką jie padarė. Kaltiname juos dėl to, ko jie nepadarė, - laiku neatliko cezario pjūvio operacijos ir neišgelbėjo mūsų sūnaus, nes vėliau buvo konstatuota, kad naujagimis mirė prieš pat gimdamas“, - žodžius sunkiai rinko D. Lietuvnikas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, jeigu nenustatyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnis numato, kad asmuo atsako už žalą, padarytą dėl jo veikos (veikimo ar neveikimo) kitam asmeniui, taip pat už žalą, padarytą dėl jo civilinės atsakomybės subjektų, už kuriuos jis atsako, veikų.
Tai reiškia, kad net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, tėvai gali siekti civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, jei įrodoma, kad medikų veiksmai ar neveikimas nulėmė vaiko mirtį.
„Jeigu ne mūsų advokatai, byla jau seniausiai būtų buvusi numarinta, o medikai dar, matyt, ir apdovanojimus būtų gavę, kad gerai padirbo, nors mūsų sūnus gimė negyvas. Turime kovoti prieš visą sistemą ir įrodinėti savo tiesą, nes tiriami tik medicininiai duomenys. Kitaip tariant, tai, ką Krikščioniškieji gimdymo namai užrašė ir kaip pasirengė namų darbus prieš atiduodami medicininius išrašus pareigūnams. Mano ir žmonos parodymai niekam neįdomūs. Niekam net minties nėra, kad dokumentai suklastoti arba neteisingai užpildyti, nors advokatai ir pateikė prokurorui įrodymus apie netikslumus.“
„Tarkime, dokumentuose teigiama, kad gaivinimo komanda atvyko per 4 minutes, - Akreditavimo tarnybos išvadoje tai pabrėžiama net kelis kartus, nors gaivinimo komandai skambinta du kartus, niekas neatsiliepė, tuomet kažkas iš personalo nubėgo jos pakviesti iš kito aukšto. Advokatai patys lakstė ir nustatė, kad gaivinimo komanda galėjo ateiti ne anksčiau kaip po 8 minučių“, - teigė D. Lietuvnikas.
tags: #naujagimio #mirtis #kretingoje
