Kai sakoma, kad pirmieji mažylio mėnesiai sukasi apie sauskelnių turinį, maitinimus ir miegelius, tai iš dalies yra tiesa. Na, kūdikystė tikrai nėra vien apie rutiną, bet mažylių sauskelnių turinys išties yra svarbu. Nuo pat gimimo.
Pirmieji naujagimio išmatų pokyčiai
Pirmieji pasituštinimai yra vadinami mekonijumi. Jis sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis.
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Apie 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Žarnynas yra sterilus ir palaipsniui prisipildo įvairių rūšių bakterijų ir grybelių (mikroorganizmų). Gerosios pieno rūgšties bakterijos (bifido), kurių vėliau mažėja, pradeda formuotis tiesiosios žarnos srityje. Tai normalu.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus. Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties.
Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis. Jos yra garstyčių spalvos (šviesiai gelsvos arba gelsvai žalsvos), tirštos košelės konsistencijos. Išmatose gali būti gleivių, baltų nesuvirškinto motinos pieno gabaliukų. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
Išmatų spalvos ir konsistencijos reikšmė
Vaikų gydytojai sako, kad sauskelnės ar puoduko turinys - geriausias informatorius apie vaiko sveikatą. Kai vaiko išmatos pasidaro neįprastos spalvos, tėvai ne juokais sunerimsta. Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija.
Išmatų spalva priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos.
Žalios išmatos: kada nerimauti?
Vienas iš dažniausiai pastebimų pokyčių - žalios išmatos. Ar tai ligos požymis, ar tiesiog vaiko virškinimo sistemos reakcija į maistą? Kada reikėtų sunerimti, o kada tai - visiškai normalu? Šiame straipsnyje aptariame galimas priežastis, ką stebėti ir kada kreiptis į gydytoją.
Žalia išmatų spalva atsiranda dėl tulžies pigmentų, kurie natūraliai susidaro kepenyse. Tulžis yra žalsvai geltonos spalvos skystis, kuris padeda virškinti riebalus. Kol išmatos keliauja per žarnyną, tulžies pigmentai keičiasi - nuo žalios iki rudos spalvos. Tačiau jei žarnynas veikia greičiau nei įprasta, tulžis nespėja pilnai „pasendėti“ - išmatos gali būti žalios.
Štai keletas dažniausių žalių išmatų priežasčių:
- Maitinimo ypatumai (kūdikiams): Žalios išmatos itin dažnos maitinamiems krūtimi kūdikiams, ypač pirmosiomis savaitėmis. Tai visiškai normalu - kūdikio virškinimo sistema dar bręsta, o mamos pienas greitai pereina per žarnyną. Taip pat žalios išmatos gali atsirasti, kai kūdikis gauna daugiau „priekinio“ pieno (kuris yra vandeningesnis) ir mažiau „galinio“ (riebesnio). Tokiu atveju galima pabandyti ilgiau maitinti viena krūtimi, kad kūdikis gautų ir sotesnį pieną. Jei vien tik mamos pieną valgančio mažylio išmatos tapo žalios, putotos ir jis pradėjo dažniau nei jam įprasta tuštintis, galima įtarti, kad jis gauna daug pirmojo (vandeningo, neriebaus) pieno, o negauna riebesnio‚ galinio pieno. Taip atsitinka tuomet, kai mama žindo per trumpai. Suprantama, kūdikis prie krūties irgi neturi kaboti daugiau kaip 30 min.
- Mišinėlių pakeitimas ar papildomas maistas: Mišiniu maitinamų kūdikių išmatų spalva dažnai skiriasi nuo žindomų - gali būti gelsva, žalsva ar net rusva. Jei keičiamas mišinėlis ar pradedamas primaitinimas, gali laikinai pasikeisti ir išmatų spalva. Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos.
- Geležies papildai ar mišinėliai su didesniu geležies kiekiu: Geležies papildai ar mišinėliai su didesniu geležies kiekiu taip pat gali nudažyti išmatas žaliai - tai nekelia grėsmės. Tamsiai žalios, beveik juodos išmatos gali atsirasti, kai vaikutis gauna maisto papildų su geležimi ar vaistų, kuriuose yra geležies.
- Mityba vyresniems vaikams: Vyresnių vaikų išmatos gali tapti žalsvos dėl tam tikrų maisto produktų: tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai), maisto dažikliai (saldainiai, gėrimai, spalvoti dribsniai). Jei vaikas jaučiasi gerai, valgo ir elgiasi įprastai - nerimauti nereikia.
- Virškinimo sutrikimai ar infekcijos: Kartais žalios išmatos gali būti virškinimo sutrikimų ar lengvos infekcijos požymis. Ypač jei vaiko išmatos tampa skystos, dažnos, putotos, atsiranda pilvo skausmai, vėmimas, karščiavimas, išmatose pastebima gleivių ar nemalonus kvapas. Tai gali būti virusinė ar bakterinė infekcija (pvz., rotavirusas, salmonelė) arba alerginė reakcija į maistą. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.
- Antibiotikų vartojimas: Po antibiotikų vartojimo pasikeičia žarnyno mikroflora - išmatos gali būti žalios, skystesnės. Tai dažniausiai laikina. Svarbu pasirūpinti probiotikais ir stebėti, ar būklė gerėja.
Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.
Kada vertėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją?
Vaikams iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti. Kūdikių, ypač maitinamų mišinėliais, išmatos dažnai primena garstyčių ir varškės mišinį. Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.
Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų).
Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti. Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška.
Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. Viduriavimas nebūna subtilus - išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus. Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.
Spalvos, įspėjančios apie pavojų:
- Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos: Gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Balkšvos išmatos, ypač jei tokios jos pastebimos ilgėlesnį laiką, rodo, kad mažokai išsiskiria tulžies, maistas nepakankamai suvirškinamas. Dera kreiptis į gydytoją.
- Juodos išmatos po mekonijaus fazės: Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vadin. „melena“).
- Raudonos išmatos: Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Raudonos žele pavidalo išmatos. Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu. Kai vaiką kankina vidurių užkietėjimas, dažniausiai baigiant tuštintis gali pasirodyti kraujo - dalis išmatų bus ryškiai raudonos spalvos. Tai reiškia, kad išangė įtrūko.
- Kraujo siūleliai ar taškeliukai išmatose: Gali atsirasti vaikui susirgus infekcine žarnyno liga, esant maisto alergijai. Jei žindomo mažylio išmatose pastebėjote juodų intarpų, o jums skauda spenelius, galima įtarti, kad mažylis prarijo kraujo.
Jei kūdikio svoris neauga, jei vaikutis pablyško, ir nesuvirškinto maisto gabaliukų yra nuolat, dera kreiptis į gydytoją. Gleivėtos išmatos gali atsirasti dėl dantukų dygimo. Dantukui išdygus, gleivių kiekis mažėja, nes kūdikis praryja mažiau seilių. Gleivių išmatose pagausėja dėl įvairios infekcijos žarnyne.
Labai šviesiai geltonos, beveik baltos išmatos atsiranda, kai susergama kepenų uždegimu, sukeltu hepatito viruso. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Jei vien tik krūties pienu maitinamo kūdikio išmatų spalva kiek pasikeitė, tačiau mažylis jaučiasi normaliai - noriai žinda, būdrauja ir miega, nepasikeitė jo elgsena - nerimauti nereikia. Jei kūdikis jaučiasi gerai, valgo ir elgiasi įprastai - nerimauti nereikia.
Svarbu įvertinti ne tik išmatų spalvą, kvapą, bet ir jų konsistenciją. Kai išmatos yra kieti panašūs į riešutus gabaliukai arba fragmentuotos dešros formos - tai jau vidurių užkietėjimas, kurį būtina gydyti.
Nors kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.
Alergijos karvės pienui simptomai yra labai įvairūs ir nespecifiniai - tai reiškia, kad jie būdingi ir daugeliui kitų ligų. Paprastai simptomai pasireiškia per virškinimo ir kvėpavimo sistemas bei odoje. Jeigu jūsų vaikui pasireiškia kokie nors toliau išvardyti simptomai, svarbu aptarti juos su gydytoju. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu.
tags: #naujagimio #kakutis #zalia #gumulelis
