Nuo nevaisingumo kenčiančioms šeimoms pasiūloma vis daugiau modernių ir pažangių gydymo būdų. Vienas iš jų - natūrali prokreacinė technologija, arba kitaip - NaProTechnologija. Prokreacija (lot. *procreatio* - gimdymas, dauginimasis) - tai mokslas apie moters sveikatą, kuris stebi, palaiko ir gydo moters reprodukcinę sveikatą.

NaProTechnologijos šalininkai šią metodiką pristato kaip alternatyvą kitoms nevaisingumo gydymo technologijoms. NaProTechnologija - tai įvairiapusis požiūris į nevaisingumo problemą, inovatyvus, palyginti naujas mokslas apie moters sveikatą. Jo paskirtis - stebėti, palaikyti moters reprodukcinę sveikatą.

Remiantis šia technologija, gali būti taikomas medikamentinis, chirurginis gydymas, taip pat natūralus vaisingumo pažinimas (vadovaujamasi Kreitono vaisingumo pažinimo sistema). Pirmajam žingsniui įvertinama, dėl kokių priežasčių yra sutrikusi reprodukcinė sveikata. Kreitono sistemos esmė - žymenų, įspėjančių apie hormoninius ciklo pokyčius, stebėsena.

Statistikos duomenimis, taikant NaProTechnologiją per 6 mėn. natūraliai pastoti pavyksta net apie pusei vaisingo amžiaus porų, o per metus - net 80 proc. išbandžiusių metodiką porų. Apskritai ši metodika gali būti taikoma ir ilgesnį laiką - iki 2-3 metų. NaProTechnologija paremta krikščioniškomis vertybėmis.

Savarankiško vaisingumo stebėjimo reikia mokytis ir tą svarbu daryti kasdien. NaProTechnologijos konsultantai, lyginant su dešimtis metų besimokančiais akušeriais-ginekologais, nevaisingumo gydymo specialistais, embriologais, baigia tik trumpus kursus. NaProTechnologijos konsultantu tampama baigus 6 mėn. kursus.

NaProTechnologijos atstovai dažnai pateikia įvairių tyrimų, stebėjimų statistiką, rodančią didelį metodo veiksmingumą. Vis tik medikų bendruomenė šią statistiką linkusi vertinti kritiškai ir ją neretai atmeta kaip stokojančią tarpusavio vertinimo, t.y. neparemtą moksliniais įrodymais.

Nesėkmės atveju, t.y. porai ilgą laiką negalint pastoti, NaProTechnologijos šalininkai įprastai nerekomenduoja išbandyti pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o ragina porą svarstyti apie įsivaikinimą. Tačiau NaProTechnologija labiau koncentruojasi į siekį pastoti bei padėti vaisingumo problemų turinčioms poroms.

Natūralus šeimos planavimas (NŠP) dažniau yra naudojamas siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo, tačiau nenorint naudoti „tradicinių“ kontracepcijos priemonių - tablečių, prezervatyvų ir kt.

Asmeninė patirtis ir požiūriai į nevaisingumo gydymą

Ineta su vyru Alfredu buvo 30-mečiai, kai nusprendė: metas atžaloms. „Mokykloje mums buvo kalama į galvą, kad pastoti labai lengva. Todėl, sukūrus šeimą, pirmieji nesėkmingi bandymai man tapo krize, ir kiekvieną mėnesį sulaukusi mėnesinių gedėjau panašiai kaip netekusi artimo žmogaus. Turbūt ne viena moteris yra susidūrusi su panašia situacija. Iš pradžių iš aplinkos pasigirsta klausimai: „tai kada vestuvės?“ Susituokus: „tai kada vaikai?“ O vėliau, žiūrėk, visos artimiausios draugės jau susilaukė atžalų, išskyrus tave.

Pasak jos, tuo metu, kai nepavyko pastoti, jos gyvenimas sukosi tik apie norą turėti vaikų. „Pasakiau vyrui, kad anksčiau gėriau kontraceptines tabletes. O juk šių vaistų vartojimas be pėdsakų būsimam vaisingumui nepraeina. Pradėjo kamuoti mintys, kad nuolatinių išgyvenimų dėl nepastojimo nualintas kūnas turės savyje mažai resursų gyvybei užauginti.

„Jų siūlomų priemonių, kaip spręsti problemą, tikrai yra, tačiau nė viena jų (įskaitant ir dirbtinius apvaisinimus, dabar vadinamus pagalbiniais apvaisinimais) mums rezultatų nedavė. Pabendravusi su likimo draugėmis, kurioms pasisekė įveikti nevaisingumą, susiradau alternatyviosios medicinos gydytoją. Jis paaiškino, kad negalinčiai vaikų susilaukti moteriai nevaisingumas diagnozuojamas tik tada, kai ji neturi gimdos ar kiaušidžių (tai yra pastojimui būtinų organų), tokioje situacijoje gali padėti tik dirbtinis apvaisinimas.

Ineta įsitikinusi, kad visa tai jai padėjo įveikti nevaisingumą. Kaunietė džiaugiasi, kad siekdama taip laukto nėštumo išmoko sveikai gyventi - laikytis nustatytos dietos ir mankštintis. „Dėl to per visą nėštumą jaučiausi energinga ir kupina jėgų. Po eilės dirbtinių apvaisinimų Ineta teigė priaugusi labai daug svorio. Teko pirkti didesnių dydžių rūbus. „Tačiau kai pradėjau gydytis homeopatija ir išmokau sveikai gyventi, svoris susireguliavo. Laikydamasi gydytojo nurodymų, pradėjau reguliuoti darbo ir poilsio režimą. Gydytojas paaiškino, kad mūsų kūnas daugiausia riebalų sudegina, kai mes miegame, o ne, pvz., ant bėgimo takelio dienos metu, nes būtent naktį mūsų kūnas pradeda gaminti augimo hormoną, kuris yra pats stipriausias riebalų degintojas. Gydytojas pabrėžė, kad augimo hormonas būtinas ir vaisingumui.

Inetos teigimu, norint susilaukti vaikų svarbus ir požiūris į juos. „Negalima nekantriai ir kategoriškai norėti vaikų bet kokia kaina. Noras turėti vaikų turi būti natūralus, ir ne tik tam, kad atitiktumėme standartus, pateisintumėme giminių lūkesčius, neišsiskirtumėme iš draugų, kurie augina vaikus. Turi būti noras turėti vaikų, jaučiant, kad jiems galiu daug duoti, bet jų reikės laukti tiek, kiek reikės. Netrukus moteris pastojo. Didžiulį džiaugsmą po keleto mėnesių pakeitė skausmas - įvyko persileidimas. Pašnekovė užsiminė: gydantis vaisingumo klinikose tyrimais buvo nustatyta, kad, jos žodžiais tariant, jos vyro sperma nebuvo ideali. Ineta viliasi susilaukti ir daugiau atžalų.

Ar homeopatija iš tiesų gali padėti įveikti nevaisingumą? Ar kontraceptinių vaistų vartojusiai moteriai gali tapti sunkiau susilaukti vaikų? Kaip paaiškinti tai, kad, taikant mokslu pagrįstą dirbtinį apvaisinimą, Ineta nepastojo, o vadovaudamasi alternatyviosios medicinos gydytojo patarimais - pastojo? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovės gydytojos akušerės ginekologės prof.

„Kontraceptinių preparatų vartojimas (jei kalbame apie hormoninę kontracepciją) su nevaisingumu nėra susijęs. Pašnekovė prisipažino baiminusis, kad išgyvenimai, patirti ilgą laiką nepastojant, sumažins kūno resursus išnešioti gyvybę. Vaisingumui ir išnešiojimui svarbi normali moters organizmo fiziologija. Pokyčiai, trikdantys normalius fiziologinius procesus, gali būti sutrikusio vaisingumo ar neišnešiojimo priežastimi. Nuolatinių išgyvenimų sukeliamas stresas teoriškai gali turėti įtakos vaisingumui. Manoma, kad didelis stresas lemia išaugusią streso hormono kortizolio sekreciją ir taip mažina vaisingumo galimybes, tačiau kasdienėje praktikoje kortizolio tyrimai neatliekami dėl nepakankamos tyrimų rezultatų praktinės vertės. O streso įtaka gebėjimui išnešioti nėštumą abejotina.

Nevaisingumo diagnozė nustatoma remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu (nevaisingumas - tai biologinė būklė, kai pora, nevengdama nėštumo, jo nesulaukia per vienus metus). Į nevaisingumo sampratą patenka ir absoliutus nevaisingumas, ir tos situacijos, kai vaisingumas sutrikęs iš dalies. Tik 1-2 proc. Nevaisingumą lemia vieno ar abiejų partnerių vaisingumo sutrikimas. Dažniausiai sutrikusio vaisingumo priežastys skirstomos pagal pagrindinius veiksnius, trikdančius apvaisinimo fiziologiją. Pagrindinėmis nevaisingumą sukeliančiomis priežastimis laikomi ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių ir mažojo dubens sąaugiminė patologija ir nepakankama partnerio lytinių ląstelių kokybė. Taip pat nevaisingumas siejamas su sunkia endometrioze ir kai kuriomis gimdos ir gimdos kaklelio ligomis.

Tarptautinės ir lietuviškos nevaisingumo gydymo rekomendacijos remiasi įrodyta moksline informacija. Mokslinės informacijos apie homeopatinių preparatų skyrimą ovuliacijos sutrikimams gydyti, ejakuliato kokybei gerinti ir kiaušintakių anatominiams pokyčiams koreguoti nėra. Pasirinkimas: medikai atkreipia dėmesį, kad per daug pasikliaujant mokslu nepagrįstomis alternatyvomis moteris gali prarasti ne vienus reprodukcinio amžiaus metus, o tada susilaukti vaikelio gali nebepadėti ir mokslu grįsta medicina.

Moteris vartojo homeopatinius žirniukus, jai buvo taikyta akupunktūra, ji pakeitė gyvenimo būdą, laikėsi dietos, numetė svorio, darė mažojo dubens kraujotaką gerinančias mankštas, daug judėjo. Gyvenimo būdo pokyčiai koreguojant vaisingumo sutrikimus labai sveikintini. Svorio korekcija, judėjimas, fiziniai pratimai gerina bendrą sveikatos būklę. Dėl šios priežasties vyrams gali pagerėti spermos kokybė, svorio korekcija neretai teigiamai veikia ovuliacijos sutrikimus. Visgi esant rimtiems sutrikimams vien gyvensenos korekcijos nepakanka.

20 proc. porų susiduria su neaiškios kilmės nevaisingumu, t. y., kai tyrimų rezultatai yra geri, tačiau pora nesulaukia planuoto nėštumo. Šios poros turi savaiminio nėštumo galimybę, tačiau ji yra gerokai mažesnė nei tų, kurios vaisingumo sutrikimo neturi, t. y. planuoto nėštumo sulaukia per vienus metus. Savaiminio nėštumo galimybę šiais atvejais lemia moters amžius ir bendra nevaisingumo trukmė. Kuo vyresnė moteris ir kuo ilgesnis nevaisingumo laikotarpis, tuo mažesnė tikimybė pastoti savaime. Mažėjanti, kartais minimali savaiminio nėštumo tikimybė šiais atvejais išlieka iki pat moters reprodukcinio amžiaus pabaigos.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros siūlomos ir atliekamos dėl įvairių indikacijų. Tai - užsitęsęs neaiškios kilmės nevaisingumas, ovuliacijos sutrikimai, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, kiaušintakių pažeidimai, partnerio spermos pokyčiai, sunki endometriozė. Pagalbinio apvaisinimo sėkmę lemia daugybė medicininių ir biologinių veiksnių. Dažnai šis efektyvus gydymo metodas maksimaliai sutrumpina laiką iki pageidaujamo nėštumo, tačiau jo efektyvumas nėra šimtaprocentinis.

Pagalbinio apvaisinimo taikymas jokiu būdu nereiškia, kad pora neturi galimybių sulaukti natūralaus nėštumo. Jei pagalbinis apvaisinimas atliekamas dėl neaiškios kilmės nevaisingumo ar nežymių ejakuliato kokybės pokyčių, savaiminiai nėštumai ateityje yra galimi. Po pagalbinio apvaisinimo savaime pastoja ir pagimdo apie 15-20 proc.

„Mokslinės informacijos apie homeopatinių preparatų įtaką spermos kokybei nėra. Pažymėtina, kad nėštumui pasiekti „idealių“ spermos rodiklių reikia ne visada. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad mokslinės informacijos ar tarptautinių rekomendacijų apie homeopatinių preparatų efektyvumą nevaisingumui gydyti nėra. Reikėtų suprasti, kad „po to“ ne visada reiškia „dėl to“. Tai yra, jei moteris pastojo po to, kai kurį laiką vartojo homeopatinius preparatus, dar nereiškia, kad būtent jie jai padėjo pastoti. Čia tas pats, jei sakytume: „Visi sergantieji vėžiu valgė agurkus.

Daugėja įsitikinusiųjų, kad su vaisingumo problemomis susiduriančioms šeimoms gali padėti homeopatija. Su šiuo požiūriu Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre nesusiduriame. Kita vertus, kiekvienas pacientas yra savo sveikatos šeimininkas ir gydymo būdą gali rinktis pats. Neneigiame, kad šalia tradicinės medicinos egzistuoja ir netradiciniai gydymo būdai. Jie stokoja mokslinių jų efektyvumo įrodymų ir neįtraukti į tarptautines gydymo rekomendacijas. Susidomėjus nevaisingumo gydymo alternatyvomis, svarbu neprarasti daug laiko pageidaujamam nėštumui pasiekti.

2023 m. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre iš viso atliktos 428 pagalbinio apvaisinimo procedūros. Po procedūrų, pasibaigusių besivystančio embriono įkėlimu į gimdą, klinikiniai nėštumai registruoti 45 proc. atvejų.

Mokslu grįstas nevaisingumo gydymas

Vaisingumo centruose „Northway“ taikomas visapusiškas nevaisingumo gydymas, kurio planas sudaromas kiekvienam pacientui individualiai. Išskiriami trys pagrindiniai gydymo būdai: medikamentinis gydymas, chirurginis gydymas ir pagalbinis apvaisinimas. Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali ženkliai prisidėti prie sėkmingo nevaisingumo priežasčių gydymo.

Nevaisingumas kartais gali būti sąlygotas struktūrinių pokyčių vyro ar moters reprodukciniuose organuose. Vaisingumo centruose „Northway“ atliekamos tausojančios, minimaliai invazyvios chirurginės operacijos nevaisingumo priežastims pašalinti: laparoskopija, histeroskopija.

Akupunktūra - tradicinės kinų medicinos gydymo metodas, paremtas biologiškai aktyvių taškų stimuliacija. Vakarų medicininė akupunktūra yra terapinė kinų akupunktūros adaptacija, sukurta naudojant dabartines anatomijos, fiziologijos ir patologijos žinias bei įrodymais pagrįstos medicinos principus. Akupunktūros naudojimas nevaisingumo gydyme labai išaugo po Stener-Victorin 1996 m. tyrimo publikacijų. Įrodyta, kad akupunktūros naudojimas kartu su medicininėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis turi reikšmingą teigiamą poveikį pastojimo dažniui. Tyrimo duomenimis, akupunktūra veikia vaisingumui svarbių hormonų išsiskyrimą, taip pagerindama reprodukcinių organų funkciją. Ji gali pagerinti endometriumo imlumą, pagerindama kraujotaką į gimdą, kas padidina tikimybę susilaukti kūdikio.

Vaisingumas apima daug skirtingų organizmo sistemų, tad jam didelę įtaką daro kasdieniai mūsų įpročiai. Miegas, mityba, judėjimas, žalingi įpročiai bei mus supanti aplinka - mūsų gyvenimo būdas veikia bendrą sveikatos būklę, o taip pat neišvengiamai ir vaisingumą. Gyvensenos medicinos specialisto ar dietologo konsultacija ir individualus įpročių keitimo planas poroms ar vienam iš partnerių gali tapti svarbiu žingsniu gydant nevaisingumą.

Vaisingumo centruose „Northway“ teikiame visas nevaisingumo gydymo paslaugas.

tags: #naturalus #metodas #nevaisingumo #gydymui

• Daugiau apie "Paukštelių laiškas vaikams"
• Erdvės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procese
• Kaip išsirinkti kuprinę
• Pasakų scenarijai vaikams: kūrybiškumas ir ugdymas
• Šeimos stilius ir jaukumas