Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo ir būsimo kūdikio sveikata. Deja, įvairios priklausomybės, tokios kaip alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas, gali turėti itin neigiamą įtaką nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šios priklausomybės veikia nėštumą, kokios pasekmės gresia vaisiui ir naujagimiui, bei kokios prevencinės priemonės gali padėti apsaugoti būsimą kartą.
Alkoholis nėštumo metu
Alkoholis, rūkymas bei narkotikai - trys priklausomybės, kurių nėščia ir žindanti moteris privalo atsisakyti dėl savo mažylio sveikatos bei tolimesnės ateities. Nėra saugios alkoholio dozės nėštumo metu. Netgi viena vyno taurė gali pridaryti žalos.
Kai vaisiui vos kelios savaitės - vyksta labai svarbūs procesai, susidaro tam tikros jungtys, kurių dėka formuojasi vaikelio organai. Alkoholis gali sutrikdyti šių jungčių susidarymą. Kai nėštumas yra didesnis ir vaikelis saugiai plaukioja vaisiaus vandenyse netgi nedidelė alkoholio dozė lengvai prasiskverbia per placentos barjerą ir vaisius paragauja alkoholio praskiestų vaisiaus vandenų. Taigi - nulis alkoholio, nulis rizikos.
Nėštumo laikotarpiu vartojamas alkoholis pereina per placentą iš motinos į vaisiaus kraują ir ilgainiui gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi gimdoje. Alkoholis labiausiai pažeidžia vaisių, jei moteris jį vartoja prieš pat nėštumą ir jo metu. Sumažinus arba nutraukus alkoholio vartojimą bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, neigiamas alkoholio veikimas vaisiui nutrūksta, tačiau jei alkoholio žala vaisiui jau yra padaryta, poveikis išlieka.
Alkoholis (etanolis, etilo alkoholis) yra legaliai vartojama medžiaga, kuri priklauso teratogenams. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Alkoholis lengvai pereina per placentą. Žmogaus embriono ir vaisiaus raida sutrikdoma tiesiogiai veikiant alkoholiui ar acetaldehidui. Alkoholio poveikis vaisiaus raidos laikotarpiu (nuo 10 raidos savaitės po pastojimo) gali sutrikdyti ląstelių diferenciacijos procesus ir nulemti raidos defektų atsiradimą.
Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima kasmet rugsėjo 9 dieną, 9 valandą 9 minutes. Ši data primena, kad nėštumo metu neturėtų būti vartojami jokie alkoholiniai gėrimai. Medikai ir specialistai teigia, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena iš dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų priežasčių.
Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu laikotarpiu moterys linkusios vartoti alkoholį, tokius sutrikimus turi 2-5 proc. vaikų. Lietuvoje apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų alkoholį vartoja žalingai. Galima daryti prielaidą, kad vien praėjusiais metais Lietuvoje gimė nuo 617 iki 1542 kūdikių, turinčių VAS. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių 1-3 gimsta su sunkia alkoholio žala vaisiui, tad VAS spektro atvejų skaičius sudaro apie 1 procentą bendroje populiacijoje.
Pavojingiausias laikotarpis - nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sistemų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos.
Kokių pasekmių gali sukelti vartojamas alkoholis nėštumo metu:
- persileidimo;
- vaisiaus žuvimo;
- sutrikusio augimo ir vystymosi gimdoje (ypač smegenų);
- priešlaikinio gimdymo;
- per mažo vaisiaus svorio (kuo daugiau moteris geria, tuo mažiau svorio priauga vaisius);
- vaiko fizinės negalios;
- vaiko mokymosi sunkumų mokykloje;
- dažnesnio vaiko sirgimo.
Jeigu moteris nėštumo laikotarpiu vartoja didelius kiekius alkoholio, naujagimis gali gimti turėdamas įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą.
Kas yra vaisiaus alkoholinis sindromas?
Vaisiaus alkoholinis sindromas - tai būklė, kuri sukelia vaisiaus smegenų pažeidimus ir augimo sutrikimą. Naujagimiai su vaisiaus alkoholiniu sindromu būna mažesnio svorio, mažesnėmis galvomis ir labai neramūs, palyginti su sveikais naujagimiais. Augdami tokie vaikai turi elgesio sutrikimų, kurie išlieka visą gyvenimą.
Būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų, t. y. smegenų pažeidimo, tokiems vaikams būna įgimtos širdies ydos, gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių organų ir griaučių sistemų pažeidimai. Šie pažeidimai iki gimimo lieka visam gyvenimui. Kai kuriuos struktūrinius, anatominius defektus (širdies ydą, gomurio nesuaugimą ir kt.) galima koreguoti chirurginėmis operacijomis. Tačiau protinės raidos sutrikimų nepakeisime. Galima vaiką ugdyti, jam padėti, bet intelekto deficitas išliks.
Protinių sutrikimų gali būti įvairaus laipsnio. Jei lengvesnė - aišku, problemų mažiau. Bet tokiam vaikui sunkiau mokytis, išryškėja elgesio ypatumų: hiperaktyvumas, koncentracijos stoka. Tokiems vaikams būdingas vadinamasis plaštakės elgesys: jie negali susikaupti, susikoncentruoti, lyg drugeliai puldinėja nuo žiedo prie žiedo.
Kaip atpažinti, kad vaikas gimė su šiuo sindromu? Kokie požymiai?
Naujagimiai būna labai neramūs, dirglūs ir labai jautrūs triukšmui. Taip pat jie turi specifinių veido bruožų:
- ploną viršutinę lūpą;
- plokščią lataką (filtrą) tarp nosies ir viršutinės lūpos;
- siaurą plyšį tarp akių vokų.
Augant vaikui pasireiškia:
- augimo atsilikimas. Tai reiškia, kad tokiems vaikams reikia daugiau laiko išmokti daryti veiksmus, kuriuos atlieka kiti tokio amžiaus vaikai, pavyzdžiui, vaikščioti ir kalbėti;
- didesnis aktyvumas nei sveikų vaikų;
- raumenų silpnumas;
- mokymosi, girdėjimo ir matymo sunkumų.
Paaugliams ir suaugusiems žmonėms turintiems šį sindromą, gali būti:
- mąstymo ir atminties sutrikimų;
- susikaupimo ir dėmesio sunkumų;
- bendravimo su kitais problemų;
- sunkumų išlaikyti nuolatinį darbą ir gyventi savarankiškai.
Tokio tyrimo nėra. Tačiau Jūsų gydytojas gali diagnozuoti vaisiaus alkoholinį sindromą iš vaiko simptomų ir apžiūros. Deja, bet šio sindromo pasekmių negalima panaikinti. Tačiau specialistai gali išmokyti Jus padėti savo vaikui atlikti kasdienius darbus, tokius kaip mokytis, kalbėti. Taigi - ar verta rizikuoti?
Alkoholis ir žindymas
Kaip ir nėštumo taip ir žindymo metu alkoholio vartojimas ir žindymas yra visiškai nesuderinami dalykai. Visuomenėje yra manoma, išgėrus alkoholio jis išsisklaidys po kelių valandų, o tada mama saugiai galės žindyti mažylį. Tačiau tai nevisai tiesa, nes mes negalime žinoti per kiek laiko pasišalins visiškai visas alkoholis. Kiekvienam žmogui alkoholio pasišalinimas iš organizmo yra skirtingas.
Rūkymas nėštumo metu
Rūkymas nėštumo metu perduoda nikotiną, anglies monoksidą ir kitas kenksmingas chemines medžiagas vaisiui. Tai gali sukelti daug problemų jo vystymuisi, padidinti per mažo, per anksti gimusio kūdikio ar kūdikio su apsigimimais riziką. Rūkymas taip pat gali turėti įtakos kūdikiams po gimimo, padidinti astmos, nutukimo riziką, taip pat ir staigios kūdikio mirties sindromo (SIDS) riziką.
Rūkančios moterys turi 10-40 proc. mažesnę tikimybę pastoti vieno ciklo metu. Statistiškai įrodyta, kad rūkančioms moterims 50 proc. dažniau būna skausmingos bei nereguliarios menstruacijos. Rūkymas jau pats savaime didina išeminės širdies ligos bei insulto riziką, tačiau rūkančioms ir vartojančioms sudėtinių hormoninių kontraceptikų moterims šių ligų rizika gali padidėti keletą kartų.
Invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika rūkančioms moterims padidėja net 2-3 kartus. Rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivinėse randama cigaretės dūmuose esančių toksinių (kancerogeninių) medžiagų sankaupų, be to, yra įrodymų, kad rūkymas gali susilpninti vietinį gimdos kaklelio imunitetą. Tyrimais buvo patvirtinta, kad rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia vidutiniškai dvejais metais anksčiau nei nerūkančioms. Metimas rūkyti gali atitolinti menopauzę, be to, rūkančios moterys menopauzės metu dažniau patiria nemalonių simptomų: karščio antplūdžius, padidėjusį prakaitavimą, miego sutrikimus.
Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kuo mažiau deguonies ir maisto medžiagų gauna vaisius, tuo labiau sutrinka normalus jo vystymasis. Anglies monoksidas tiesiogiai sutrikdo deguonies pernašą vaisiui, todėl jis gyvena nuolatinėmis deguonies stygiaus sąlygomis.
Sklando mitai, kad nėštumo laikotarpiu mesti rūkyti pavojinga, nes patiriamas stresas gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar, kad tiesiog taip padaroma didesnė žala nei nauda dėl sukelto streso organizmui. Jei jau ketinate pradėti planuoti nėštumą patartina būtų ir visiškai mesti rūkyti, nes nėra saugaus motinai ir jos vaisiui surūkomų cigarečių skaičiaus. Jei moteris neįstengia to padaryti - reikėtų sumažinti surūkomų cigarečių skaičių.
Maždaug ketvirtadalis vaisingo amžiaus moterų rūko reguliariai. Maždaug viena iš trijų rūkančiųjų meta rūkyti, kai pastoja. Lietuvoje rūko apytikriai 5 proc. visų nėščiųjų. Šis įprotis labiausiai paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo moterų, jaunesnių nei 20 metų nėščiųjų arba kai nėštumas yra neplanuotas ir stinga pozityvaus emocinio palaikymo iš aplinkos.
Vyrai, kurie vaiko laukimo metu neatsisako rūkimo, taip pat kenkia moters ir kūdikio sveikatai. Skleidžiami dūmai sukelia pasyviojo rūkymo žalą, o prie drabužių ir kūno prilipusios dalelės persiduoda nėščiajai apkabinimų, bučinių ir prisilietimų metu.
Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą. Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai. Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais.
Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką.
Kas gresia vaisiui jei mama rūko nėštumo metu?
Rūkant padidėja rizika:
- negimdinio nėštumo 1,5-2,5 karto, kadangi rūkant į organizmą patenkančios medžiagos slopina kiaušintakių gleivinės peristaltiką ir vaisius vystosi kiaušintakyje;
- persileidimo iki 25 proc., ir tai tiesiogiai susiję su rūkymo intensyvumu;
- vaisiaus apsigimimų (studijos parodė, kad rūkymas nėštumo metu siejamas su 30 proc. didesne kiškio lūpos bei vilko gomurio rizika ir 20 proc. didesne šlapimo sistemos apsigimimų rizika);
- priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo;
- priešlaikinio gimdymo: rūkančios moterys iki 2 kartų dažniau gimdo prieš laiką (iki 37 nėštumo savaitės);
- placentos atšokos: rūkymas nėštumo laikotarpiu iki 2,4 karto padidina placentos atšokos tikimybę dėl nepakankamai gaunamo deguonies kiekio;
- placentos pirmeigos: iki 3 kartų dažniau diagnozuojama placentos pirmeigos tikimybė (dėl patiriamos nuolatinės deguonies stokos, placenta vystosi didesnė ir padidėja tikimybė siekti gimdos kaklelį);
- vaisiaus, naujagimio žūties: nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos. Rūkymas nėštumo laikotarpiu yra patvirtintas staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnys;
- per mažo gimusio naujagimio svorio: rūkančios nėščiosios gimdo 200-250 g. mažiau sveriančius naujagimius nei nerūkančios. Mažo svorio naujagimius rūkančios moterys gimdo 3 kartus dažniau nei nerūkančios. Daugiausiai tam įtakos turi rūkymas trečiuoju nėštumo laikotarpiu. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti normalus.
Jeigu moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių. Šis poveikis pasireiškia padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar mažesnio naujagimio svorio tikimybe.
Rūkymas ir žindymas. Ar tai suderinama?
Nikotinas slopina prolaktino gamybą; rūkančioms ir krūtimi maitinančioms moterims paros pieno gamyba sumažėja 200-250 ml; rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių. Nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Vaikas būna neramesnis. Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių.
Nustatyta, kad didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Tuo metu moters kraujyje ir piene yra didžiausia nikotino koncentracija, pienas turi cigaretės skonį.
Kaitinamajame tabake, kaip ir cigaretėse, yra nikotino. Ir nors dažnai teigiama, kad kaitinamasis tabakas yra mažiau pavojingas už įprastas cigaretes, pasirodo vis daugiau tyrimų apie jo žalą. Vis dar sklando nemažai mitų, jog kaljanas - geresnė cigarečių alternatyva. Anaiptol: kaljano dūmuose taip pat yra daugybė kancerogeninių medžiagų, kurios gali ne tik sutrikdyti kvėpavimą, sukelti onkologines ligas, bet ir pakenkti vaisingumui ir t.t., jau nekalbant apie negrįžtamą žalą vaikeliui.
Nustatyta, kad nikotinas neigiamai veikia prolaktino gamybą. Rūkančios motinos turi mažiau pieno: jo kiekis per parą gali sumažėti net iki 250 ml.
Akcija „Gimiau nerūkantis“ kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi. Tačiau svarbu paminėti, kad nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės.
More risks associated with smoking during pregnancy
Narkotikai nėštumo metu
Nėštumui ypač didelę riziką sukelia, jei būsima mama vartoja narkotikus. Numanoma, jog Lietuvoje apie 1 proc. nėščiųjų vartojo ar vartoja narkotikus. Todėl tokioms nėščiosioms numatoma griežtesnė priežiūra, atliekama daugiau tyrimų, siekiant maksimaliai užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymosi procesą, kadangi narkotikai sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą, naujagimio cerebrinį paralyžių, fizinio ir protinio vystymosi bei elgesio sutrikimus, taip pat vaisiaus žūtį.
Kanapės - tai viena iš silpniausių nelegaliai vartojamų narkotinių medžiagų, tačiau tai yra tarsi tramplynas stipresniems narkotikams. Kokainas - pats populiariausias tarp nėščiųjų. Heroinas - stipriausias ir pavojingiausias nėščiosioms (kūdikio abstinencijos sindromas, būna stipresnis, negu vartojant kitokių narkotinių medžiagų).
Panašiai, kaip rūkant, Marihuanos (kanapių), vadinamosios žolės, hašišo sudėtyje yra toksinių medžiagų, kurios sutrikdo normalią deguonies pernašą vaisiui. Jei deguonies kiekis nepakankamas, sutrinka vaisiaus vystymasis. Saugios narkotikų vartojimo ribos nėra nei nėštumo, nei ne nėštumo laikotarpiu.
Kokainas, vadinamasis krekas ar, sniegas, patenka į vaisiaus kraują per placentą. Kokainui būdinga tai, kad jis iš vaisiaus organizmo pašalinamas daug lėčiau nei iš motinos organizmo, todėl ir toksinis poveikis jam yra ilgesnis nei suaugusiam žmogui.
Heroinas taip pat į vaisiaus kraują patenka per placentą. Prie heroino labai greitai priprantama, todėl dar negimęs kūdikis jau gali turėti priklausomybę nuo šio narkotiko.
LSD yra stiprus haliucinogenas, kurio pavartojus gali kilti grėsmė ne tik motinos, bet ir vaisiaus gyvybei.
Metamfetaminas dažnina širdies susitraukimus ne tik motinai, bet ir vaisiui, į kurio organizmą patenka per placentą.
Kokių pasekmių galima tikėtis vaisiui jei vartojami narkotikai?
- persileidimo;
- priešlaikinio gimdymo;
- placentos atšokos;
- per mažo gimusio naujagimio svorio, ūgio, galvos;
- vaisiaus žūties, negyvagimio ar staigios kūdikių mirties sindromo;
- naujagimių abstinencijos sindromo (būna neramūs, irzlūs arba vangūs, blogiau valgo, gali vemti, sutrinka termoreguliacija, miego ir būdravimo ciklas);
- įvairios virusinės infekcijos, kur gali patekti į motinos organizmą per švirkštus.
Kas gresia gimus vaikui jei nėštumo metu vartojami narkotikai?
- Cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, mažesnis IQ.
- Labai didelė įtaka tolesnei vaiko raidai.
- Ugdymo problemos (pažinimo ir suvokimo sutrikimas);
- Miego sutrikimai (sulaukus ≈3 m.);
- Atminties ir kalbėjimo sutrikimai (≈3 m.);
- Augimo atsilikimas sulaukus 6 m.;
- Padidėjęs hiperaktyvumas, impulsyvumas, dėmesio stoka (≈10 metus).
Visa ši statistika skamba žiauriai bei bauginančiai, tačiau ar verta rizikuoti tik pradedančio žmogučio sveikata bei ateitimi, pasiduodant tai trumpai „malonumo“ akimirkai? Visų šių priklausomybių Jums gali padėti atsikratyti ir Jus prižiūrintis daktaras. Dėl gydymo ir pagalbos, jei yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, visada galima kreiptis į Priklausomybių centrus.
Prevencija ir rekomendacijos
Saugaus alkoholio ar nekenkiančio kiekio nėra, todėl nėštumo metu rekomenduojama visiška abstinencija, o negalinčios atsikratyti priklausomybės nėščiosios turėtų kreiptis į specialistus. Vyrų, kaip būsimų tėvų, pareiga yra padėti besilaukiančiai moteriai išvengti socialinio gyvenimo situacijų, kurių metu kiltų pagunda vartoti alkoholį.
Planuojant nėštumą abu tėvai turi pasirūpinti savo pačių sveikata. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus bei pasiskiepyti, jog išvengtumėte nepageidaujamų ar pavojingų ligų nėštumo metu, kurios pakenktų Jums arba vaisiui. Taip pat, reikėtų pasirūpinti savo psichologine sveikata. Jei yra ilgalaikio psichologinio ar fizinio smurto traumų, emocinių randų, pirmiausia turėtumėte kreiptis į psichologą ir išspręsti šias problemas, jog vaiko gimimas nesukeltų padarinių.
tags: #narkotikai #nestumo #metu
