Vaikų mokymas namuose - tai alternatyvus ugdymo būdas, kai tėvai ar globėjai patys organizuoja vaikų mokymosi procesą namuose. Mokymasis namuose tampa vis populiaresnis, nes šeimos ieško lankstesnių ir individualiai pritaikytų ugdymo galimybių. Tai leidžia tėvams tiesiogiai formuoti vaikų mokymosi procesą ir kurti aplinką, atitinkančią jų poreikius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokia atsakomybė reikalauja daug pastangų, tačiau perpratus šį metodą tampa aišku, kad jis suteikia laisvę rinktis ugdymo tempą, turinį ir mokymo būdus. Mokymasis namuose šiandien atrodo visai kitaip nei anksčiau - jis suteikia šeimoms daugiau laisvės ir galimybių pritaikyti ugdymą prie vaikų gebėjimų. Vienas didžiausių šio metodo privalumų - mažesnis išorinis spaudimas. Vaikai nesusiduria su patyčiomis ar bendraamžių spaudimu, todėl gali visiškai susitelkti į mokymąsi. Namų mokymasis nėra vien tik knygos ir užrašai. Tėvai dažnai įtraukia edukacines išvykas į muziejus, ekskursijas ir interaktyvias veiklas, kurios leidžia vaikams mokytis per patirtį. Namų mokyme nėra vieno teisingo būdo - tėvai pasirenka metodus, kurie geriausiai atitinka jų vaikų mokymosi stilių ir tempą. Daugelis šeimų derina kelis metodus, kad vaikas ne tik įsisavintų informaciją, bet ir išmoktų pritaikyti žinias gyvenime. Namų mokymas gali būti ne tik pagrindinis ugdymo būdas, bet ir puiki priemonė papildomai lavinti vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie lanko tradicinę mokyklą. Sėkmingas namų mokymas prasideda nuo aiškaus dienos ritmo, kuriame dera struktūra ir lankstumas. Paprastai mokymosi laikas trunka nuo 9:00 iki 12:00, per kurį daugiausia dėmesio skiriama matematikai, kalboms, gamtos ir socialiniams mokslams. Po pietų dažnai vyksta pasirinktinės veiklos, tokios kaip dailė, muzika, užsienio kalbos ar fizinis aktyvumas. Be namų aplinkos, svarbu įvertinti ne tik vaiko gebėjimus, bet ir tai, kas jį labiausiai motyvuoja. Lankstumas yra vienas didžiausių namų mokymo privalumų - jei viena sistema neveikia, galima ją keisti. Vienas iš dažniausių mitų apie namų mokymą - kad vaikai gali jaustis izoliuoti. Tačiau realybė visiškai kitokia. Šiandien šeimos, pasirinkusios mokymą namuose, turi daugybę išteklių, kurie padeda organizuoti ugdymo procesą ir užtikrinti kokybišką mokymąsi. Be šių metodų, svarbų vaidmenį atlieka bendruomenės ir specialistų parama.

Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.

Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir tikslai

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas 5-7 m. amžiaus vaikams. Jis skirtas užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Priešmokykliniame ugdyme lanksčiai taikomi įvairūs mokymo metodai, orientuojantys ne tik į konkrečių sričių žinias, bet ir į vaiko pasiekimų bei gebėjimų lavinimą. Pasiruošimas mokyklai vyksta atsižvelgiant į konkretaus vaiko gebėjimus, poreikius bei galimybes. Ypatingas dėmesys skiriamas (paruošiamųjų) skaitymo gebėjimų ugdymui. Ugdymas bei pagrindiniai užsiėmimai vyksta priešmokyklinėje klasėje, kurioje įrengtos darbo ir poilsio zonos.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:

• Pažinimo
• Kūrybiškumo
• Komunikavimo
• Skaitmeninė
• Pilietiškumo
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
• Kultūrinė

Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.

Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Vaikų pasiekimų vertinimas

Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Pavyzdžiai iš gamtamokslinio ugdymo srities:

• Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
• A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
• A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
• A3. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
• A4. Tyrinėjimai Priešmokyklinis ugdymas. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
• B1. Informacijos rinkimas Priešmokyklinis ugdymas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
• B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
• B3. Informacijos patikimumas Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
• B4. Informacijos šaltinių įvairovė Priešmokyklinis ugdymas. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
• C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. Gamtinių išteklių nauda Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
• C2. Atsargumas gamtoje Priešmokyklinis ugdymas. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
• C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
• C4. Išradimai keičia aplinką Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: skirtumai

Ikimokyklinis ugdymas vyksta pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir teikiamas vaikams nuo 1-erių iki 5(6)-erių metų. Institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, teikiamas tėvams pageidaujant. Priešmokyklinis ugdymas vyksta pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir trunka vienerius metus. Teikiamas šešiamečiams (išimtiniais atvejais - 5 metų) vaikams, skirtas užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių.

Priešmokyklinio ugdymo pasirinkimas ir priėmimas

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas. Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

Nuo 2023 m. Kelionė į pirmą klasę - didžiulis iššūkis tiek vaikui, tiek jį išlydintiems suaugusiesiems. Nerimą gali sustiprinti įvairios mintys: ar mano vaikas tikrai pasiruošęs? Ar padariau viską, kad vaikas šiame naujame etape jaustųsi saugiai ir užtikrintai? Priešmokyklinukų grupėse dirbama su pagrindinių kompetencijų, reikiamų mokyklai, lavinimu: socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės. Bet kalba - viena pagrindinių vaiko komunikacijos ir informacijos suvokimo priemonių, nuo kurios priklauso, kaip vaikas geba atlikti užduotis ir realizuoti save mokyklos aplinkoje. Tėvai geriausiai jaučia savo vaiką ir jie paprastai pirmieji gali pastebėti, kada vaikui yra įdomu, pavyzdžiui, pažinti raides, skaičius. Klausimas „kas čia parašyta?“ dažnai išduoda atsiradusį poreikį skaityti. Laikas, kada tai įvyksta - individualus. Vien raidėmis pradeda domėtis būdami trejų, kiti ir prieš mokyklą dar nelabai nori į raides žiūrėti: tai paprastai priklauso nuo vaiko brandos.

Vaiko lavinimas ir ruošimas mokyklai, mano manymu, neturėtų remtis vien akademiniais dalykais (kartais jaunesnio amžiaus vaikams akademiniai dalykai yra neįdomūs dėl to, kad vaikai paprasčiausiai dar nesuvokia, pavyzdžiui, raidžių ir skaičių prasmės). Tiek pat svarbu mokyti vaiką sužaisti stalo žaidimą iki galo, susitvarkyti darbo vietą po veiklos, dalintis žaislais ar padėti, užjausti draugą ir pan. Ne mažiau svarbus ir vaiko pasaulio pažinimas, pasaulėžiūros plėtimas, įdomių temų atradimas. Pažinti pasaulio tautas ar žemėlapį gali padėti įvairios pasaulio pasakos (pavyzdžiui, „Vakaro pasakos iš viso pasaulio“, leid. „Nieko rimto“, 2020), žemėlapiai, enciklopedijos ar žinynai padeda vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnius dalykus, tokius kaip fiziologiją (smagi spalvinga knyga - D. Wallimano ir B. Newmano „Profesoriaus Katonauto odisėja po žmogaus kūną“), kurie vaikus gali sudominti, ypač priešmokykliniame amžiuje, jei tik jiems parodysime.

O dabar įsivaizduokite, kas nutinka, jei vaikas nėra susipažinęs nei su raidėmis, nei su skaičiais, jis nesugeba ilgai sutelkti dėmesio, padaryti užduoties iki galo, o viskas, apie ką kalbama mokykloje - nauja. Taip vienu metu reikia suvokti naują informaciją, smegenys vienu kartu gauna didelę apkrovą, vaikas išvargsta, ir tas dėmesys, kurį dar išlaikė pirmoje pamokoje, trečioje tiesiog išskrenda pro langą… Vien dėl to, kad visko per daug, per sunku ir tai tikrai nemotyvuoja. Kalbėsiu tik apie kalbines kompetencijas. Pirmiausia, vaikas turi pažinti raides ir skaičius. Visa kita - foneminis suvokimas (gebėti suskaičiuoti žodžio skiemenis, juos išgirsti ir įvardinti, išskirti pirmą ir paskutinį žodžio garsą ir pan.), garsinės analizės ir sintezės pradmenys, žodynas, atmintis, kurios ypač reikia mokantis rašybos taisyklių, jas įsimenant ir pritaikant, atsakymas pilnu sakiniu, suderinant skaičius ir linksnius turėtų būti lavinama priklausomai nuo vaiko motyvacijos ir gebėjimų. Kodėl tai reikalinga? Atmintis dalyvauja visose kalbinėse veiklose: pasakojime, diktanto rašyme, sąlygos įsiminime ir pan. Išlavinta foneminė klausa padeda rašant išskirti ilgus ir trumpus garsus, nepraleisti raidžių, nesupainioti skiemenų. O perskaitytas ir suvoktas žodis netaps kliūtimi, norint suprasti užduotį ir ją įvykdyti. Kitaip tariant, vyks sklandus mokymasis ir žinių įsisavinimas.

Vaikai yra labai skirtingi tiek charakteriu, tiek motyvacija, branda ir gebėjimu priimti bei suvokti informaciją. Jei vaikui parengiamoji programa yra lengvai įveikiama, o tėvai nori toliau lavinti vaiką, visada galima ieškoti būdų tai padaryti namuose ar su tam tikros srities specialistų pagalba. Jei vaikui programa yra sudėtinga, darbo namuose reikėtų įdėti daugiau. Žinoma, nereikia persistengti. Svarbu stebėti vaiko motyvaciją, su juo, tartis, kalbėtis, kodėl dabar turėtume atlikti vieną ar kitą užduotį, ką vaikas norėtų atlikti pirmiausia. Vaiko lavinimas namuose turi ir kitą pusę - tai tarpusavio ryšys. Knygų skaitymas kartu, įvairių užduočių atlikimas, loginių sprendinių ieškojimas ar stalo žaidimai stiprina ryšį, o ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius - tinkamas laikas ryšiui sukurti. Tai daugiau nei tik akademinių pasiekimų lavinimas. Pirmiausia, nesiūlykime „padirbėti“ ar „pasimokyti“ (nebent vaikui tai skamba išties motyvuojančiai): eikime žaisti, skaityti knygą, dėlioti dėlionę, kartu praleisti laiką. Vaikas ir yra vaikas, nes mėgsta žaisti, todėl žaiskime stalo žaidimus (puikiai tinka raidžių ir eilėraščių žaidimai, linijų ar siluetų vedžiojimai rankos lavinimui, labirintai ar dėlionės regimajam suvokimui bei smulkiai motorikai ugdyti).

O ką rekomenduotumėte tėvams, kurie po darbo dienos tikrai ne visada turi jėgų užsiimti su vaikais? Tikrai, po darbo dienos pavargę būna ne tik vaikai, bet ir tėvai. Šiuo atveju gelbsti rutinos ar dienotvarkės įvedimas: susiplanuojame kad, pavyzdžiui, antradienį ir ketvirtadienį po pusvalandį skirsime toms ugdomosioms veikloms. Užduotis vaikams galima galvoti ir patiems, tačiau yra daugybė priemonių, kurios iš tiesų palengvina lavinimo namuose procesą: raidžių žaidimai (surasti raidę pagal paveikslėlyje nupiešto gyvūnėlio ar daikto pirmą raidę), skiemenavimo žaidimai, kai reikia sudėlioti žodį ir paveikslėlį, įvairios labirintų ir rankos lavinimo knygelės ir pan. Svarbu pasirinkti priemones, tinkamas kiekvienam vaikui pagal jo kalbinius gebėjimus ir poreikius.

Ugdymas namuose: metodai ir praktika

Šiuolaikinėje visuomenėje mokymasis namuose tampa vis reikšmingesnis. Tyrimai rodo, kad saugi, stimuliuojanti aplinka vaiko raidai yra nepaprastai svarbi. Pedagogikos specialistų teigimu, vaikai geriausiai mokosi tada, kai yra saugioje, palaikančioje aplinkoje ir kai mokymasis susietas su jų kasdienybe. Lietuvos "Metų mokytojai" ne kartą pabrėžė, kad būtent praktinis mokymasis ir tiesioginis patyrimas sukuria tvariausius mokymosi rezultatus. Dar vienas svarbus aspektas - tėvų įsitraukimas. Kai tėvai aktyviai dalyvauja savo vaikų mokymosi procese, pastebimas ne tik geresnis akademinis pasirodymas, bet ir tvirčiau susiformavę socialiniai įgūdžiai bei emocinė gerovė. Nepamirškite, kad kokybiškos lavinamosios priemonės gali reikšmingai praturtinti šiuos užsiėmimus. Patyrusių mokytojų nuomone, teorinis mokymas vaikams yra mažiau efektyvus nei praktinis, žaidybinis požiūris.

Įtraukite žaidimo elementus:

Paverčiant mokymąsi į žaidimą, galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų.

Sekite vaiko interesus:

Jei vaikas domisi dinozaurais, naudokite šią temą matematikoje, skaityme ar istorijoje.

Įtraukite judesį:

Aktyvus judėjimas pagerina mokymosi rezultatus. Labai svarbu prisiminti, kad pertraukos yra tiek pat svarbios kaip ir pats mokymasis.

Renkantis spausdintą medžiagą, atkreipkite dėmesį į vaiko amžių, interesus ir skaitymo lygį. Edukacinės programėlės: Rinkitės tas, kurios skatina aktyvų mokymąsi, o ne pasyvų ekrano laiką. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp ekrano laiko ir kitų veiklų. Namai yra ideali vieta ne tik akademiniams, bet ir praktiniams gyvenimo įgūdžiams ugdyti. Edukacinės veiklos namuose - tai neįkainojama galimybė praturtinti vaiko mokymosi patirtį, stiprinti jo įgūdžius ir ugdyti visapusišką asmenybę. Svarbiausia prisiminti, kad lavinimasis namuose turėtų būti džiaugsmingas procesas tiek vaikams, tiek tėvams. Pritaikykite veiklas pagal savo šeimos situaciją, vaiko interesus ir poreikius. Šią savaitę išbandykite bent vieną naują edukacinę veiklą su savo vaiku - stebėkite jo reakciją, mokykitės kartu ir atraskite labiausiai jūsų šeimai tinkančius mokymosi būdus.

Teisiniai aspektai ir parama

Vaiko tėvams (globėjams/rūpintojams) kreipusis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių (VTAS) pagal vaiko gyvenamąją vietą, bus pateikta informacija apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus. Šią informaciją reikės pristatyti ugdymo įstaigai. „Vaikus mokyti namuose bus galima, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nuo pasikreipimo į VTAS dienos nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, susiję su vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, su kuriais (kuriuo) vaikas gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos užtikrinant vaiko teisę į mokslą“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Pagalbos vaikams ir šeimai skyriaus patarėja Neringa Miknytė. Tėvai, mokyklai teikdami prašymą ugdyti vaiką namuose, kartu turi pateikti VTAS informaciją apie tai, kad nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Kreipdamiesi į VTAS dėl minėtos informacijos pateikimo, tėvai (globėjai /rūpintojai) gali užpildyti arba VVTAĮT direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą (prašymo formą galima rasti čia Prašymas dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus), arba laisvos formos prašymą.

Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jam pritarė Vyriausybė. Tėvams nuo rugsėjo bus leidžiama patiems ugdyti vaikus šeimoje, taip pat pasitelkti ateinančius mokytojus. Kad tėvai galėtų ugdyti vaikus namuose, su savivaldybės paskirta mokykla reikės sudaryti mokymo sutartį. Mokykla, sudariusi mokymo sutartį, mokinius aprūpins vadovėliais, teiks vaikams konsultacijas, sudarys sąlygas dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje. Du kartus per mokslo metus mokyklos, su kuria bus sudaryta tėvų sutartis, mokytojai įvertins mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokymas namuose šiuo metu gali būti aktualus 200 Lietuvos mokinių.

Visoje Lietuvoje aktyviai buriasi šeimos, besidominčios UŠ ir ugdančios vaikus šeimoje. Tokios šeimos rengia susitikimus, kuriuose vaikai turi galimybę pabendrauti, užmegzti santykius vieni su kitais, tėvai - pasidalinti patirtimi, pasisemti įkvėpimo. Kasmet yra rengiamos tokių šeimų stovyklos, organizuojamos kitos bendros išvykos į įvairias edukacines erdves. Jei norite prisijungti prie bendraminčių jūsų apskrityje, daugiau informacijos rasite čia.

Nauda vaikui

• Gali mokytis savo tempu.
• Turi galimybes sekti savo interesais.
• UŠ yra orientuotas į tai, kad vaikas pats išmoktų mokytis.
• Turi galimybę daryti sprendimus ir pasirinkimus, susijusius savo mokymusi.
• Nėra atimamas atradimo džiaugsmas, kaip dažnai nutinka mokykloje.
• Tuojau pat galima praktikoje išbandyti ar pritaikyti tai, ką išmokai.
• Gali mokytis tada, kai yra pajėgus ir pasiruošęs priimti informaciją, kurią jis turi išmokti.
• Turi galimybes judėti, būti saulėje ir gryname ore.
• Lankstus mokymosi šeimoje tvarkaraštis leidžia įsigilinti į dalykus, kurie tau įdomūs. Smalsumas - pats didžiausias mokymosi variklis.
• Akademiniai mokytų šeimoje vaikų rodikliai statistiškai apie 15-30 proc. lenkia mokyklose besimokančių bendraamžių rodiklius.
• Besimokant namuose, galima iš karto gauti atsaką į tai, kas tave domina, ir padrąsinimą. Vaikui svarbiausia yra tai, kas jam rūpi dabar. Mokantis šeimoje tai įmanoma.
• Iki tol, kol vaikas fiziškai ir psichologiškai subręsta, jis turi būti saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje. Tokią jam gali suteikti tik šeima...
• Niekas taip gerai neparuošia vaiko realiam gyvenimui kaip tėvai.
• Šeimoje vaikas išmoksta, ką reiškia vienas už visus ir visi už vieną.
• Šeimoje vaikas išmoksta ginti savo šeimos interesus.
• UŠ palaiko natūralų bendravimo/socializacijos modelį; suteikia vaikams galimybes „vertikaliam“ bendravimui, kuriame dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės.
• UŠ apsaugo vaikus nuo neigiamos bendraamžių įtakos.

tags: #namu #mokymas #priesmokyklinio #amz #vaikams

• Sveikatos draudimas vaikus auginantiems piliečiams
• Apie baltų pasaulį
• Darbas su vaikais globos namuose
• Babij Jaro tragedijos atminimas
• Kaip užauginti laimingą vaiką