Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas džiaugsmo ir lūkesčių, tačiau kartu ir didelės atsakomybės už būsimą gyvybę. Šiuo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali padidinti jautrumą įvairioms infekcijoms. Nors daugelis infekcijų nėra tiesiogiai pavojingos vaisiui, kai kurios gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu žinoti apie galimus pavojus, mokėti juos atpažinti ir imtis prevencinių priemonių.
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui.
Medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė ir šeimos gydytoja Vida Uzelienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
Dažniausios infekcijos ir jų poveikis nėštumui
Nėštumo metu moterys gali susidurti su įvairiomis infekcijomis, kurios gali turėti skirtingą poveikį tiek mamai, tiek ir vaisiui. Kai kurios iš jų yra gana dažnos ir lengvai gydomos, kitos reikalauja ypatingo dėmesio ir gali kelti rimtą pavojų.
Šlapimo takų infekcijos
Šlapimo takų infekcijos, tokios kaip cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) ar inkstų uždegimas, nėštumo metu yra gana dažnos. Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio, kuris atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenis, ir dėl besivystančio vaisiaus spaudimo šlapimo pūslei. Jei cistitas nėra laiku gydomas, jis gali komplikuotis inkstų uždegimu (pielonefritu), kuris yra pavojingesnis ir gali sukelti karščiavimą, nugaros skausmus ir net sepsisą. Inkstų uždegimo atveju labai svarbu vartoti kuo daug skysčių - nuo 2,5-3 litrų per dieną.
Cistito poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui: Nors negydomas cistitas gali sukelti komplikacijų, laiku pradėtas gydymas antibiotikais paprastai yra saugus ir efektyvus.
Inkstų infekcijos poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui: Inkstų infekcijos nėštumo metu gali padidinti priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo riziką. Taip pat gali kilti pavojus motinos inkstų funkcijai.
Grybelinės infekcijos (Pienligė)
Pienligė, dar vadinama makšties kandidoze, yra viena dažniausių intymių infekcijų moterų tarpe. Nėštumo metu ji pasireiškia itin dažnai. Kandidozę sukelia Candida šeimos grybelis. Jis randamas kas trečios moters makštyje ir problemų sukelia tik kai ima sparčiau daugintis bei užgožia kitus mikroorganizmus. Pastojus padidėjęs estrogenų kiekis skatina sparčiau gamintis glikogeną - taip sukuriama palankesnė terpė šiam grybeliui daugintis. Silpnesnis imunitetas nėštumo metu taip pat prisideda prie grybelio aktyvumo.
Pienligės poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui: Kandidozė vaisiui paprastai nekenkia. Jei ši problema išliks gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis susirgs pienlige. Ja sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių. Infekcija gydoma specialiais kremais arba makšties žvakutėmis.
Bakterinės infekcijos
Bakterinės vaginozės priežastys: Bakterinė vaginozė atsiranda dėl makšties mikrofloros disbalanso, kai patogeninės bakterijos ima sparčiai daugintis. Nėštumo metu hormonų pokyčiai gali prisidėti prie šio disbalanso. Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika.
B grupės streptokokų sukeltos infekcijos: B grupės streptokokai (BGS) - tai bakterijos, kurias žarnyne ir/ar makštyje turi apie 10-40 proc. žmonių. Nors daugeliui jos nepavojingos, nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. Jei nėštumo pradžioje nustatoma, kad moters organizme yra BGS, skiriama antibiotikų. Gimdymo metu vaisiui: gimdymo takais keliaujantis vaisius gali užsikrėsti bakterija, kuri gali sukelti sepsį ar meningitą.
Chlamidiozės priežastys: Chlamidiozė - tai lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia Chlamydia trachomatis bakterijos. Nėštumo metu ji gali sukelti didesnę priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), podimgyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) riziką. Gydoma antibiotikais.
Virusinės infekcijos
Peršalimas: Peršalimo išvengti labiausiai padeda kruopšti rankų higiena ir imuniteto stiprinimas, t.y. sveika mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, kuo mažiau streso. Peršalimas nėštumo metu nėra pavojingas, išskyrus atvejus, kuomet temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau.
Gripas: Gripo virusai plinta oro lašeliniu būdu. Patikimiausia prevencijos priemonė yra skiepai. Nėščiosios nuo gripo yra skiepijamos nemokamai (dėl skiepų reikia kreiptis į savo gydytoją). Nėščiosioms gripo eiga dažniau yra sunkesnė, didesnė gripo komplikacijų (plaučių uždegimo, sinusito, ūmaus bronchito ir kt.) rizika. Gripo infekcija ir jos sukeliamas karščiavimas nėštumo metu yra siejamas su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir kt. rizika.
Koronaviruso (COVID-19): Koronaviruso (COVID-19) simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, raumenų skausmas, kosulys, dusulys. Kol kas nėra patvirtintų, patikimų ir pakankamų tyrimų apie koronaviruso (COVID-19) poveikį nėščiosioms.
Vėjaraupiai: Ligą sukelia Varicella zoster virusas. Planuojant nėštumą (bent 1 mėn. iki pastojant) nesirgusioms vėjaraupiais moterims reikėtų pasiskiepyti. Jeigu nesate tikra, ar sirgote, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą. Nėščiajai susirgus vėjaraupiais gali įvyti persileidimas, taip pat didesnė priešlaikinio gimdymo, negyvagimio rizika. Susirgus vėjaraupiais nėštumo pradžioje galimi vaisiaus apsigimimai (tikimybė - apie 2-3 proc.), naujagimis gali gimti mažesnio svorio, galimi raidos sutrikimai.
Raudonukės: Ši infekcija - ypač pavojinga dėl apsigimimų, dar vadinamų įgimtos raudonukės sindromu ir dažniausiai susijusi su šiomis komplikacijomis kūdikiui: širdies ydomis, kurtumu, aklumu, smegenų ir kitų organų pažeidimais. Kuo anksčiau nėštumo metu (t. y. pirmoje nėštumo pusėje) susergama raudonuke, tuo apsigimimai sunkesni, tad dažnai tai būna ir savaiminio persileidimo priežastis. Susirgus taikomas tik simptominis gydymas.
Citomegaloviruso (CMV) infekcija: Plinta per kūno skysčius (kraują, seiles, šlapimą, spermą, motinos pieną). Užsikrėtus dažnai nejuntami jokie simptomai. Virusą motina gali perduoti nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Rizika užkrėsti vaisių yra didesnė, jeigu moteris CMV nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą. Infekcija naujagimiams yra pavojinga.
Parvovirusinė infekcija: Infekciją sukelia B19 parvovirusas. Gali būti besimptomė arba pasireikšti nespecifiniais, peršalimą primenančiais simptomais. Vaikams virusas sukelia bėrimą ant veido, išplintantį po visą kūną. Egzistuoja apie 30% rizika, kad infekcija užsikrėtusi nėščioji virusą perduos vaisiui. 5-10% atvejų vaisius žūva. Nėščiosioms reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis higiena.
Pūslelinė: Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Virusas yra pavojingas, jeigu moteris juo pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu. Siekiant neužsikrėsti reikia vengti kontakto su sergančiu žmogumi.
Hepatitas B: Hepatitas B plinta per kūno skysčius, ypač per kraują ir skysčius su kraujo priemaiša. Motina gali perduoti virusą vaisiui. Užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B, galinčiu negrįžtamai pažeisti kepenis, todėl naujagimiams rekomenduojama per 24 val. skiepyti. Pagrindinė apsaugos priemonė yra skiepai nuo hepatito B.
ŽIV: ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Didžiausia tikimybė perduoti infekciją (apie 60-70 proc.) - gimdymo metu. 10-15 proc. atvejų infekcija perduodama žindant. Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc. Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji. Pagrindinės ŽIV prevencijos priemonės yra prezervatyvų naudojimas, dalyvavimas adatų ir švirkštų keitimo programose, gydymąsis nuo priklausomybės švirkščiamiesiems narkotikams. ŽIV gydoma antiretrovirusiniais (ARV) vaistais.
Kitos infekcijos
Toksoplazmozė: Infekciją sukelia parazitiniai pirmuonys - toksoplazmos (Toxoplasma gondii). Sergant toksoplazmoze paprastai nėra jokių simptomų, tačiau kraujyje aptinkama antikūnų prieš toksoplazmas. Nėštumo metu labai svarbu neturėti kontakto su kačių išmatomis, t.y. kiti šeimos nariai kačių kraiko dėžutę turėtų kasdien valyti ir dezinfekuoti aktyviojo chloro turinčiomis valymo priemonėmis arba verdančiu vandeniu. Infekcija labai pavojinga vaisiui. Didžiausia tikimybė, kad vaisius užsikrės kyla, jeigu moteris 3 mėn. iki pastojimo arba pirmajame nėštumo trimestre susirgo ūmia toksoplazmoze.
Vaisiaus dangalų chorioamnionitas: Tai vaisiaus dangalų ir vaisiaus vandenų uždegimas, kurį gali sukelti įvairios bakterijos. Ši infekcija gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus infekciją ir kitas komplikacijas.
Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum: Šios bakterijos gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, tačiau nėštumo metu gali sukelti komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus vandenų plyšimas.
Prevencija ir saugus gydymas
Nėštumo metu svarbu ne tik žinoti apie galimas infekcijas, bet ir imtis aktyvių prevencinių priemonių bei, esant reikalui, saugiai gydytis.
Bendros prevencijos priemonės
- Rankų higiena: Reguliarus ir kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra vienas efektyviausių būdų išvengti daugelio infekcijų.
- Sveika mityba ir imuniteto stiprinimas: Subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis ir pilno grūdo produktais, padeda stiprinti imuninę sistemą.
- Fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukiojimas ar joga, gerina bendrą savijautą ir stiprina organizmą. Tačiau svarbu vengti per didelio fizinio krūvio ir sporto šakų, galinčių sukelti traumų.
- Pakankamas poilsis ir streso valdymas: Kokybiškas miegas ir streso mažinimas padeda palaikyti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą.
- Vengimas kontakto su sergančiaisiais: Atsargumas ir atstumas nuo žmonių, kurie turi aktyvių infekcijos simptomų, gali padėti išvengti užsikrėtimo.
- Saugus seksas: Naudojant prezervatyvus galima sumažinti lytiniu keliu plintančių infekcijų riziką.
- Vakcinacija: Kai kurios vakcinos, pvz., nuo gripo ar raudonukės (planuojant nėštumą), gali užkirsti kelią pavojingoms infekcijoms.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Nėštumo metu vaistų vartojimas turėtų būti ypač atsargus. Daugelis medikamentų, net ir laisvai parduodamų vaistinėse, gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi. Pavyzdžiui, tam tikri skausmą malšinantys vaistai (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas) gali padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.
Visais atvejais, kai kyla būtinybė vartoti vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį ir saugiausią medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Vaistų vartojimas nėštumo metu: Gydytojas, įvertinęs riziką ir naudą, paskirs saugiausius vaistus.
Žalingų įpročių atsisakymas
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Mitybos ir skysčių vartojimo rekomendacijos
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Vitaminų ir mineralų svarba
Folio rūgštis: Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Kalcis ir vitaminas D: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležis: Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Magnis: Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Vitaminai A, C ir E: Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Polivitaminai: Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Kiti svarbūs aspektai
Fizinė veikla
Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Keliavimas nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, leistis į ją tikrai nepatartina.
Saulė, pirtis ir baseinas
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę.
Miego sutrikimai
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.
