Būsimi ir esami tėveliai turi pasirūpinti ne tik vaiko, bet ir savo privalomuoju sveikatos draudimu tam, kad galėtų gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje. Vaiką auginantys tėvai turi žinoti, kad privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis, gimus atžalai, mamai arba tėčiui nesuteikiamas savaime, t. y. jie patys turi sutvarkyti reikiamus dokumentus, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai.
Dirbantys tėvai, auginantys mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų.
Apie tai, kas žinotina apie draustumą vaikų besilaukiančioms mamoms ir tėvams, auginantiems vaikus, pasakoja Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.
Ar besilaukiančioms mamoms gali kilti problemų dėl draustumo?
Problemų dėl draustumo pasitaiko mamoms, kurios ima lauktis vaikelio būdamos registruotos darbo biržoje (turėdamos bedarbio statusą) arba niekur nedirbdamos ir neturėdamos bedarbio statuso. Sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad apdraustosiomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.
Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Būna atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo, ir tik prasidėjus jam, ligonių kasa sulaukia išsigandusio nėščiosios vyro su priekaištais, kodėl jo gimdanti žmona yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu.
Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą. Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo. Pažyma, įrašius duomenis į registrą, grąžinama moteriai, todėl vėliau ją galima pateikti darbo biržai.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad ir draudžiamas žmogus PSD valstybės lėšomis pats turėtų sutvarkyti reikiamus dokumentus. Atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Tad tokia moteris neturi nerimauti - jai bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Tiesa, suėjus 28 nėštumo savaitėms su pažyma kreiptis į TLK turėtų mažylio besilaukiančios sportininkės, atlikėjos, dirbančios pagal autorines ir kt. sutartis nėščios moterys, kurioms dėl kokių nors priežasčių nėštumo ir gimdymo atostogos nesuteikiamos ir pašalpos neskiriamos. Mat jei sportininkės, atlikėjos, pagal autorines sutartis dirbančios moterys kas mėnesį pajamų negauna, jų draustumas PSD nutrūksta. Jei besilaukianti mama vykdo individualią veiklą, ji iki nėštumo ir gimdymo atostogų turi mokėti fiksuotas PSD įmokas „Sodrai“ arba VMI (jei vykdo veiklą pagal verslo liudijimą). Šios įmokos turi būti mokamos tol, kol pašalpas pradės mokėti „Sodra“. Jei šioms moterims pašalpa neskiriama, jos turi kreiptis į TLK.
Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai.
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje.
Svarbu žinoti, kad globėjais laikomi tik tie asmenys, kurie yra įteisinę vaiko globą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis. Tokios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų.
Norint, kad draudimas įsigaliotų, tėvai turi atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) pagal savo gyvenamąją vietą (PSD nebus suteiktas telefonu arba pateikus dokumento kopiją). Atvykęs vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, TLK privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Originalo neturėjimas negarantuoja, kad vaiką tikrai augina būtent tas asmuo, kuris nori pasinaudoti valstybės parama.
Kas nutinka, jei tėvai laiku nesikreipia į ligonių kasą?
Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama. Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Duomenys, patvirtinantys draustumą, įvedami į informacinę sistemą, kuria naudojasi gydymo įstaigos, su kuriomis ligonių kasos sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Už gydymo paslaugas, teikiamas medicinos įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, mokėti nereikės - už tai moka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis.
Nėščiosioms, kurioms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, pagimdžiusioms vaikelį kreiptis į TLK dėl PSD draudimo valstybės lėšomis nereikia, kadangi jos ne vėliau kaip per 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos parašo prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas, kurios gali trukti iki vaikui sukaks treji metai. Praėjus 56 dienoms po gimdymo, nedirbanti mama turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis.
Alzheimeris: kaip atskirti ankstyvuosius ligos požymius?
Kam dar priklauso PSD valstybės lėšomis?
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
Atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis taip pat turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius. Apsilankyti TLK turėtų ir išvykstantieji studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius. Šie studentai draudžiami valstybės lėšomis. Jų draustumas patvirtinamas tik tuomet, kai jie pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir mokymo įstaigos, kurioje studijuoja, išduotą akademinę pažymą (originalą).
Primename, kad savo draustumą PSD galima pasitikrinti VLK interneto svetainės skyrelyje „Ar esate draustas?“. Klausimus visi gyventojai gali pateikti el. paštu.
Alzheimeris: kaip atskirti ankstyvuosius ligos požymius?
tags: #motinystes #sveikatos #draudimas
