Motinystė - tai didelis gyvenimo virsmas, kuris atneša ne tik džiaugsmą, bet ir iššūkius. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai pokyčiai, taip pat reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.
Psichikos sutrikimai ir centrinės nervų sistemos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo, tiesiogiai susijusios su žmogaus nervų sistema, ypač su smegenimis ir jų struktūromis. Smegenys yra pagrindinis organas, atsakingas už emocinę ir psichinę sveikatą, o jų veiklos sutrikimai gali paveikti daugelį funkcijų, įskaitant hormonų reguliavimą ir streso reakcijas. Taip pat svarbios yra ir kitos struktūros, tokios kaip hipotalamas, kuris kontroliuoja hormonų išsiskyrimą, ir amygdala, kuri yra susijusi su emocijų apdorojimu.
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Nėštumo metu hormonų pokyčiai nulemia neįprastus nuotaikos svyravimus bei tam tikrą fizinį diskomfortą. Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo bei fizines problemas. Kai kurioms moterims nėštumas nulemia regresiją, t.y. grįžimą prie primityvesnio psichikos funkcionavimo lygmens, kurioms gali išryškėti psichikos sutrikimų, kai kurioms sunkūs būna ankstyvieji santykiai su vaiku. Itin sunkus gali būti pirmas nėštumas, mat nelengva suvokti, jog vaikas bus visiškai atskira šio pasaulio dalis. Apskirtai didelė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas nėštumas sukelia ryškius emocinius svyravimus. Moterys, nėštumo metu sirgusios depresija ir nuo jos gydytos antidepresantais, baiminasi žalingo poveikio kūdikiui.
Viena iš temų, apie kurią vis dar kalbama per mažai - pogimdyminė depresija. Po gimdymo moters emocinė būsena natūraliai gali labai svyruoti. „Emocijų kaita ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu yra dažnas reiškinys. Priešingai nei socialiniuose tinkluose idealizuojama motinystė, realybėje daugeliui moterų ne visada lengva prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, fizinių ir emocinių pokyčių“, - teigia specialistė.
Motinystės Liūdesys (Pogimdyminė Melancholija)
Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija. Tai yra nuotaikos sutrikimas, kurį patiria didžioji dalis moterų po gimdymo. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. moterų. Gydytoja akušerė ginekologė pastebi, kad pirmosiomis motinystės dienomis dėl staigių hormonų pusiausvyros pokyčių, nuovargio ir po gimdymo jaučiamo skausmo dažna moteris gali būti verksminga, irzli, liūdna - ir tai normalu. Medicinos psichologė teigia, kad tai ne liga, o emocinė būsena, kuomet yra padidėjęs jautrumas ir liūdesys. Tiesa, dienos eigoje moters emocinė būsena gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo ir pagalbos. Įprastai pogimdyminės melancholijos simptomai išnyksta susinormalizavus hormonų lygiams, įgijus pasitikėjimo savimi ir patenkinus fiziologinius moters poreikius.
Liūdesys po gimdymo (motinystės liūdesys) - nuotaikos sutrikimas, kurį patiria beveik 50 proc. moterų 3-6-ąją dieną po gimdymo. Dažniausi simptomai: nemiga, verksmingumas, prislėgta nuotaika, nerimas, negalėjimas sutelkti dėmesio, dirglumas. Šie simptomai neryškūs ir praeina per kelias dienas ar valandas. Dažniausiai pakanka artimųjų paramos ir dėmesio.
Liūdesio jausmai ir padidintas jautrumas, verksmingumas yra vadinami „motinystės melancholija“ (angl. baby blues), jie yra linkę mažėti per pirmąsias 2 savaites po gimdymo. Tačiau, maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Nors motinos, kenčiančios nuo motinystės melancholijos, paprastai greitai atsigauna, pogimdyvinė depresija būna ilgesnė ir smarkiai sutrikdo moters gebėjimą grįžti į normalų funkcionavimą.
Gydymas
Profesionali specialistų pagalba dažniausiai nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti. Gydytojas turi nuraminti moterį ir paaiškinti, jog šie pokyčiai įprasti ir praeinantys. Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.
Pogimdyminė Depresija
Depresija po gimdymo būna 8-15 proc. moterų. Simptomai dažniausiai išryškėja 2-3-iąjį mėnesį po gimdymo. Depresijos po gimdymo simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjęs dėmesys aplinkai, bet kokiam užsiėmimui ar veiklai, nemiga ar mieguistumas, ryškiai sumažėję ar padidėjęs apetitas bei kūno svoris, psichomotorinis aktyvumas, nuovargis, beviltiškumo, nereikalingumo, kaltės jausmas, sutrikęs gebėjimas galvoti, sutelkti dėmesį, pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę.
Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Tyrimais įrodyta, kad nemažai daliai moterų, kurioms buvo nustatyta pogimdyminė depresija, jos simptomai reiškėsi jau nėštumo metu. Pogimdyminės depresijos požymiai stipresni nei pogimdyminės melancholijos atveju, sako specialistė: „Tai ir intensyvus liūdesys, didelis jautrumas, verksmingumas, baimė dėl vaiko. Moteris gali greitai susierzinti, ji tampa dirgli, gali atsirasti tuštumos ir nevilties jausmas - jei vaikas neramus, kiek tai truks, kada pasibaigs? Gali dingti apetitas, labiau paveikiamos kognityvinės funkcijos, sunkiau susikaupti, atsiminti, ypač priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros.
Rečiau pasireiškia tikroji depresija po gimdymo. Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Pogimdyminė depresija dažnai yra painiojama su motinystės melancholija (angl. Motinystės melancholija pasireiškia daugumai moterų po gimdymo.
Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“, t.y. Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti.
Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Simptomai
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
- Prislėgta nuotaika
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai
Esant sunkesnei jausenai, motinai sunku pajusti ir ryšį su kūdikiu. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba. Galiausiai kyla minčių atsikratyti kūdikio ar žaloti jį bei save.
Priežastys
Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Mamai. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Netrikdomas laikas po gimdymo. Žindymas. Adekvatūs lūkesčiai sau. Gebėjimas pasirūpinti savimi. Lėtas grįžimas į gyvenimą. Laikas sau. Socialiniai ryšiai. Santykiai su partneriu. Kultūriniai veiksniai.
Pogimdyminė depresija gali pasireikšti moterims bet kuriuo nėštumo trimestru. Bet yra tam tikri rizikos veiksniai:
- Psichologiniai: depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
- Akušerijos rizikos veiksniai: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis.
- Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
- Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.
Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo bei fizines problemas. Kai kurioms moterims nėštumas nulemia regresiją, t.y. grįžimą prie primityvesnio psichikos funkcionavimo lygmens, kurioms gali išryškėti psichikos sutrikimų, kai kurioms sunkūs būna ankstyvieji santykiai su vaiku. Itin sunkus gali būti pirmas nėštumas, mat nelengva suvokti, jog vaikas bus visiškai atskira šio pasaulio dalis. Apskirtai didelė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas nėštumas sukelia ryškius emocinius svyravimus. Moterys, nėštumo metu sirgusios depresija ir nuo jos gydytos antidepresantais, baiminasi žalingo poveikio kūdikiui.
Pasekmės
Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Nuotaikos sutrikimai po gimdymo neigiamai veikia fizinius, psichinius ir socialinius moters gyvenimo kokybės komponentus, protinį funkcionavimą, gebėjimą pasipriešinti stresui, kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Nors moterys po gimdymo labai dažnai bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, nuotaikos po gimdymo sutrikimai lieka nepastebėti arba negydomi, nes moterys žindymo metu atsisako vartoti medikamentus. Perinataliniu metu (apimančiu nėštumo laikotarpį ir laikotarpį po gimdymo) moters psichologinei savijautai sveikatos priežiūros specialistai skiria nepakankamai dėmesio, o dažnai ir artimieji dėl informacijos ar nuovokumo stokos nežino, kaip psichologiškai palaikyti moterį ar įžvelgti galimą psichikos sutrikimą.
Gydymas
Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.
- Psichoterapija: gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę.
- Antidepresantai: gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju.
Psichoterapija. Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan. Medikamentinis gydymas. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų. Bendros sveikos gyvensenos taisyklės.
Pogimdyminė depresija – kaip ji atrodo iš tikrųjų
Pogimdyminė Psichozė
Tuo metu rečiausiu ir pavojingiausiu sutrikimu įvardijama pogimdyminė psichozė - specialistų teigimu, ji pasireiškia 1-2 moterims iš 1 tūkst. Pogimdyminė psichozė - psichikos sutrikimas, kuris atsiranda arba pasunkėja moteriai po gimdymo ir pasireiškia sunkia depresija bei kliedesiais. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė.
Pogimdyminė psichozė dažnai išryškėja 2-3-iąją dieną, kartais 2-3-iąją savaitę po gimdymo. Gimdyvę pradeda kankinti fizinis ir psichinis silpnumas, ji pasidaro ypač jautri, greitai pervargsta, sutrinka miegas, apima liguista baimė dėl kūdikio. Stiprėjant baimei, apima depresija, darosi liūdna, niekas nedomina, nėra dvasinės pusiausvyros, viskas slegia, gyvenimas atrodo be prošvaisčių. Neretai moterys nepasakoja apie savo išgyvenimus, apie juos galima spręsti tik iš išvaizdos. Jų veidas būna kenčiantis, liūdnas, tvirtai sučiauptos lūpos, jų kampai nusvirę žemyn, antakiai suraukti, kaktos raumenys įtempti, išvagoti vertikalių raukšlių. Moteris būna pasyvi, nejudri, jai sunku papasakoti apie savo būseną. Jos balsas būna tylus, dažnai kalba pašnibždomis, su pauzėmis, atodūsiais, mąsto lėtai. Depresiją dažnai lydi kliedesiai ir haliucinacijos. Moteriai atrodo, kad pakeitė arba pakeis jos vaiką, jos vaikas atrodo kitoks. Ji sako, kad yra našta kitiems, kad nebus gera motina savo vaikui, todėl geriau nusižudyti. Kartais, norėdama apsaugoti savo vaiką nuo būsimų kančių, mano, kad geriau jį nužudyti.
Simptomai
Pogimdyminės psichozės atveju gali sutrikti moters orientacija, realybės suvokimas, ji atrodo sumišusi, chaotiška, vangi arba, priešingai, pernelyg susijaudinusi. Gali pasireikšti kraštutiniai nuotaikų svyravimai, nemiga, slegianti kaltė, gilus nerimas, o kūdikis mamai emociškai tarsi išvis neegzistuoja, ji jam nieko nejaučia. Kai moteris nebeskiria, kur yra realybė, o kur jos vaizduotės kuriami dalykai, ji jau pati sau padėti nebegali. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo.
- Haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
- Kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
- Maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
- Prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
- Kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
- Įtarinėjimas ar baimės jausmas;
- Nerimas;
- Jautimasis labai sutrikusiu;
- Elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ja susirgti didesnė rizika yra toms moterims, kurių giminėje yra sirgusiųjų nuotaikos sutrikimais arba anksčiau jos pačios jais sirgo. Dažniausiai psichozė būna po pirmojo gimdymo. Pogimdymine psichoze susergama dėl fiziologinių organizmo permainų, staiga pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir dėl psichinės įtampos - baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų santykių šeimoje, nelaukiamo nėštumo, nesėkmingos santuokos. Pats gimdymas psichozės nesukelia. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Diagnostika
Po gimdymo daugumai moterų padidėja emocinis labilumas, jautrumas. Šie sutrikimai praeina savaime. Ryškesnės psichopatologijos nebūna. Psichikos sutrikimų gali būti po narkozės, pavyzdžiui, po cezario pjūvio operacijos. Psichika gali sutrikti dėl somatinių ir neurologinių ligų. Reikia ištirti, ar nėra infekcijos, ar nesutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, nėščiųjų toksikozė ir kt.
Gydymas
Įtarus pogimdyminę psichozę, reikėtų skambinti 112 arba tiesiog nuvežti moterį į ligoninės priimamąjį. Gydoma antidepresantais, trankviliantais, antipsichoziniais vaistais, šalinami uždegimo židiniai. Jeigu moteris nepradedama laiku gydyti, gali grėsti pavojus jai ir vaikui (iki nužudymo ir savižudybės). Vienoje studijoje nurodoma, kad 5 proc. tokių pacienčių nusižudė, 4 proc. nužudė savo kūdikį (H.J.Kaplan, B.J.Sadock). Geros prognozės galima tikėtis, jeigu yra artimųjų parama, geras priešliginis ir paties sutrikimo gydymas.
Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.
Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.
Pagrindinės Psichikos Sutrikimų ir Centrinės Nervų Sistemos Ligų Priežastys Nėštumo Metu
Pagrindinės psichikos sutrikimų ir centrinės nervų sistemos ligų priežastys nėštumo metu gali būti įvairios. Hormoniniai pokyčiai, stresas, genetiniai veiksniai, ankstesni psichikos sutrikimai ir socialinė aplinka gali prisidėti prie šių ligų atsiradimo. Pavyzdžiui, padidėjęs kortizolio lygis, susijęs su stresu, gali paveikti smegenų veiklą ir sukelti depresijos ar nerimo simptomus.
Ligos Diagnostika
Šios ligos diagnostika remiasi išsamiu klinikiniu vertinimu, kuris apima paciento istorijos analizę, psichologinius testus ir interviu su psichikos sveikatos specialistu. Gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, tokie kaip Beck depresijos skalė ar Hamiltono nerimo skalė, siekiant įvertinti simptomų sunkumą.
Gydymo Galimybės
Psichikos sutrikimų ir centrinės nervų sistemos ligų gydymas nėštumo metu gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius metodus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali būti labai veiksminga. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, gali būti skiriami, tačiau jų vartojimas turi būti atsargus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vaisiui. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip joga, meditacija ir parama iš šeimos ar draugų, taip pat gali padėti valdyti simptomus. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS), taip pat gali būti svarstomos, ypač sunkiais atvejais.
Pagalba Artimiesiems ir Visuomenei
Aplinkinių parama gali būti be galo reikalinga. Jeigu turite artimųjų, neseniai tapusių tėvais, viena pagrindinių Jūsų užduočių - domėtis, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlyti pagalbą - nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros. Būkite jautrūs ir jokiu būdu nelyginkite motinystės patirčių. Psichikos sveikatos specialistė primena, kad kartais šeima nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų, todėl svarbu būti budriems - prireikus paskatinti kreiptis pagalbos.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, gebėti atpažinti su emociniais sunkumais susiduriančią mamą, nukreipti ją pagalbos, o mamai tą pagalbą priimti - stiprios ir brandžios visuomenės požymis. „Vaiko gimimas šeimoje - ypatingas gyvenimo etapas. Lydimas didžiulės laimės, atsakomybės ir drauge, kiekvienam, asmeninių patirčių ir išgyvenimų laikas. Dažniausiai dalinamės tais momentais kurie gražūs ir džiugūs, tačiau pasitaiko ir tų sunkių momentų, kai prireikia ištiestos artimo, draugo ar specialisto rankos. Pirmasis tūkstantis motinystės dienų, laikas, kai artimiausia aplinka susitelkusi ir išlaikydama budrumą tampa atrama mama ar tėčiu tapusiam žmogui. Raginu drąsiai kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai. Tai yra visiškai normalu ir net būtina. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija padarėme didelį darbą, kad būtinos paslaugos būtų kuo arčiau emocinius sunkumus patiriančių mamų ir tėčių“, - sako ministrė M.
Medikų įgalinimas. Įgyvendinant veiksmų planą bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos. Šiuo tikslu bus pakeisti teisės aktai, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistai. Planuojama, kad sistema pradės veikti nuo 2024 m. Papildoma specialistų pagalba. Bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose ir planuojama įvesti naują paslaugą - specializuotą, tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais.
Artimųjų pagalba. Prevencinės psichosocialinės paslaugos. Jau nuo 2022 metų Lietuvoje teikiama nauja socialinių paslaugų rūšis - prevencinės socialinės paslaugos. SAM ir SADM suvienys pastangas, kad daugumoje savivaldybių atsirastų savitarpio paramos grupės ir kokybiški grupiniai užsiėmimai besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms, siekiant paskatinti bendruomenių būrimąsi ir gerinti pasirengimo tėvystei žinias bei įgūdžius. Šeimų lankymas namuose. Taip pat numatoma nuo 2025 m. gegužės 1 d. visoje šalyje išplėtoti šeimų lankymo namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, kurios nuo 2019 m. buvo teikiamos įgyvendinant bandomąjį projektą 16-oje savivaldybių. Paslaugos teikiamos šeimoms, patiriančioms kompleksinių sveikatos ar socialinių iššūkių, pirmąsias 1000 dienų, tai yra, nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks dveji metai. Specialistų ugdymas. 2024 metais bus pradėti vykdyti mokymai socialinių paslaugų srities darbuotojams ir kompleksinių paslaugų šeimai teikėjams ir organizatoriams, stiprinant šeimos konsultavimą asmens namuose gimus kūdikiui, asmeniui nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius.
