Nėštumo laikotarpis ir pirmosios savaitės po gimdymo yra kupinos pokyčių, klausimų ir nerimo. Moterys dažnai susiduria su neapibrėžtumu, nežinodamos, kaip tinkamai pasirūpinti savimi ir naujagimiu, ypač kalbant apie žindymą. Šiame straipsnyje nagrinėjame moterų žinias, motyvaciją ir sėkmę žindant, remdamiesi moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi.

Motinų informuotumas ir žinios apie žindymą

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų, dar nėštumo metu, savarankiškai domisi žindymu, jo svarba ir nauda tiek motinai, tiek naujagimiui. Tai yra teigiamas ženklas, rodantis moterų norą ir pastangas pasiruošti šiam svarbiam procesui. Pavyzdžiui, viename tyrime nustatyta, kad net 79,2 proc. dalyvavusių moterų savarankiškai domėjosi apie žindymą nėštumo metu.

Tačiau, nepaisant savarankiško domėjimosi, susidūrimas su žindymo problemomis yra gana dažnas reiškinys. Daugiau nei pusė respondenčių (65,3 proc.) susidūrė su žindymo iššūkiais. Tai gali būti susiję su nepakankamomis žiniomis apie praktinius žindymo aspektus, tokius kaip tinkama kūdikio padėtis, krūties apžiojimas ar žindymo technikos korekcija.

Įdomu tai, kad moterų informuotumas apie naujagimiams procedūrų metu patiriamą skausmą ir skausmo išraiškas yra vertinamas kaip labai geras. Jos supranta ir atpažįsta naujagimių skausmo išraiškas ir žino, kurios procedūros yra skausmingos. Tačiau informuotumas apie skausmo malšinimo būdus yra nepakankamas. Nors dauguma motinų žino, kad žindymas ir „oda prie odos“ kontaktas malšina naujagimio skausmą, mažesnė dalis įvardija kitus skausmo malšinimo būdus, o kai kurios netgi įvardija žalingas procedūras kaip skausmą malšinančias.

Kalbant apie vyrų dalyvavimą naujagimio priežiūroje, pastebima, kad pirmagimio susilaukusių tėčių žinios ir pasiruošimas naujagimio atėjimui į šeimą dažnai vertinami kaip nepakankami. Visa reikalinga informacija jiems paprastai suteikiama akušerių arba bendrosios praktikos slaugytojų.

Motyvacija žindyti

Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys moteris žindyti, yra įvairūs. Daugumai moterų (82,4 proc.) tai atrodo natūralu, o daugumą (76,5 proc.) motyvuoja žindymo patogumas ir taupumas. Taip pat teigiamos emocijos, siejamos su žindymu, ir žinojimas apie žindymo naudą naujagimiui yra svarbūs motyvaciniai veiksniai.

„Oda prie odos“ kontaktas ir žindymas yra dažniausiai pasirenkami būdai malšinti naujagimio skausmą, nes motinos mano, kad šie metodai yra geriausi. Taip pat svarbu paminėti, kad tėvų įsitraukimui, taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus naujagimiui, labiausiai lemia noras stiprinti tarpusavio ryšį ir jausmas, kad jie padeda naujagimiui.

Nors dauguma moterų žindė savo naujagimius (tris ketvirtadalius), statistiškai reikšmingai žindymo tęsimas, išvykus iš gimdymo stacionaro, priklausė nuo moters apsisprendimo išimtinai žindyti dar nėštumo laikotarpiu ir žindymo iniciavimo per pirmąsias dvi valandas po gimdymo. Tai pabrėžia ankstyvo įsitraukimo ir pasirengimo svarbą.

Sėkmė žindant ir iššūkiai

Kaip minėta, didžioji dalis moterų susiduria su žindymo problemomis. Viena iš svarbių priežasčių, kodėl moterys negali žindyti, yra ta, kad 64,7 proc. nežindančių moterų neturėjo galimybės žindyti savo naujagimio per pirmąsias dvi valandas po gimdymo. Tai yra kritinis laiko tarpas, kuomet inicijuojamas žindymas gali turėti didelės įtakos jo sėkmei vėliau.

Tėvų įsitraukimui į naujagimio priežiūrą, įskaitant skausmingų procedūrų metu, įtakos gali turėti mamos pasiruošimas priešlaikiniam gimdymui, asmeniniai charakterio bruožai ir pagrindinė mamos veikla. Taip pat svarbu paminėti, kad vyrų dalyvavimas naujagimio priežiūroje dažnai yra ribojamas baimės pakenkti naujagimiui dėl jo trapumo.

Galima pastebėti, kad kai kuriais atvejais motinų patiriamas stresas, ypač gimdžius neišnešiotą naujagimį, gali būti didelis. Tiriamosioms daugiausiai streso kėlė bejėgiškumas, nežinant, kaip pagelbėti naujagimiui, negalėjimas apsaugoti jo nuo skausmingų procedūrų ir matymas, kad naujagimiui skauda. Dirbančioms moterims naujagimio išvaizdos ir elgesio ypatybės stresą kėlė statistiškai reikšmingai daugiau nei namų šeimininkėms.

Tėvų įsitraukimas ir parama

Nors moterys dažnai susiduria su iššūkiais, svarbu pabrėžti, kad jos nėra vienos. Partnerio dalyvavimas gimdyme yra susijęs su geresne gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio patirtimi. Vyrai, nors ir gali jausti neapibrėžtumo, visapusiškai įsitraukia į naujagimių priežiūrą, atlikdami visus veiksmus, išskyrus žindymą, arba padėdami motinai.

Didžioji dalis informacijos apie naujagimių priežiūrą vyrai gauna iš sveikatos priežiūros specialistų ir savo partnerysčių. Nors daugeliui vyrų trūksta žinių apie naujagimių priežiūrą, tai nėra kliūtis dalyvauti jos procese. Jie padeda moterims tiek psichologiškai jas palaikydami, tiek visapusiškai įsitraukdami į naujagimio priežiūrą.

Tėvai, dalyvaujantys naujagimio nefarmakologinio skausmo malšinimo procese, dažniausiai jį glosto ir kalbina. Daugiausiai streso tėvams sukėlė bejėgiškumo jausmas, nežinant, kaip apsaugoti naujagimį hospitalizacijos laikotarpiu ir nuo skausmingų procedūrų. Daugiausiai paramos tėvai gauna iš naujagimių slaugytojų.

Norint įsigyti kursus, skirtus pasiruošti žindymui ir motinystei, tačiau partneris nekalba lietuviškai, galima pasinaudoti mokėjimo dalinimo galimybe. Jei kursai nepatiks, pinigai grąžinami po pirmojo užsiėmimo. Užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu.

tags: #moteru #pasiruosima #zindymui #baigiamasis #darbas

• Viskas apie Danijos vaiko išmokas
• Gyvenimas Pakruojo senjorų globos namuose
• Rūpestis ir parama vaikams be tėvų globos
• Sakralumas mene
• Kaip pasirinkti saugų silikoninį puodelį kūdikiui