Nuo pat pradžių žmogus yra sudėtinga ir nuostabi būtybė, kurios vystymasis prasideda gerokai prieš gimimą. Šis straipsnis nagrinėja žmogaus gyvybės pradžios klausimą remiantis mokslo įrodymais ir pateikia įžvalgas apie žmogaus vystymąsi nuo pat gimimo momento. Aptarsime įvairius aspektus, pradedant nuo molekulinės ląstelių sąveikos nėštumo metu ir baigiant kūdikio gebėjimais bei elgesiu po gimimo. Taip pat paliesime įvairius su žmogaus gimimu susijusius mitus ir klaidingus įsitikinimus bei pateiksime moksliškai pagrįstą informaciją.

Mikrochimerizmas: Vaisiaus ir Motinos Ląstelių Mainai

Daugelį metų mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip moters organizmas neatmeta vaisiaus kaip svetimkūnio, nors vaisiaus DNR informacija yra skirtinga. Atsakymas slypi mikrochimerizmo fenomene. Mikrochimerizmas būdingas visiems placentą turintiems gyvūnams. Jau nuo 7-tos nėštumo savaitės vaisius ir motina keičiasi ląstelėmis per placentos-gimdos jungtį. Dauguma vaisiaus ląstelių cirkuliuoja mamos kraujyje, o kai kurios tampa funkcionuojančiomis ląstelėmis, pavyzdžiui, širdies. Nėštumo pabaigoje kai kuriuose mamos organuose kas 1000-toji ląstelė būna vaiko.

Dalis šių vaiko ląstelių gerina mamos sveikatą, pavyzdžiui, greičiau gyja žaizdos po cezario pjūvio operacijos, sulėtėja kai kurių ligų progresavimas. Tačiau įrodyta ir žala - kartais jos gali sukelti autoimuninį atsaką arba virsti augliais. Tai paaiškina, kodėl moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis.

Atmintis ir Mokymasis Gimdoje

Ilgą laiką manyta, kad vaisius yra pasyvus keleivis, tačiau tai nėra tiesa. Antroje nėštumo pusėje vaisiaus smegenys jau aktyviai veikia ir reaguoja į stimulus tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Gebėjimas klausytis išsivysto apie 36-37 nėštumo savaitę. Naujagimis atpažįsta garsus, kuriuos girdėjo dar būdamas pilve, o tai rodo atminties egzistavimą.

Vaisiaus vandenų skonis priklauso nuo mamos būklės ir nuotaikos. Kiekvieną kartą nurydamas vandenis, vaikelis jaučia jų skonį ir skonio pokyčius. Vaisius turi daug daugiau skonio receptorių, nei vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus.

Vaisiaus Aktyvus Dalyvavimas Gimdymo Procese

Vis daugėja įrodymų, kad gimdymas prasideda tada, kai galutinai subręsta vaisiaus plaučiai ir jis pasiruošia kvėpuoti. Iš vaisiaus plaučių į mamos kraujotaką patenka tam tikrų medžiagų, kurios „įjungia“ gimdymo procesą. Gimdymo metu vaisius atlieka tam tikrus rotacinius judesius, kad galėtų išvysti šį pasaulį. Todėl svarbu neversti moters gimdymo metu būti jai nepatogiose pozose.

Naujagimio Patirtys ir Prisitaikymas

Radiologiniai tyrimai atskleidžia, kad vaisiui skauda sąrėmio spaudžiamas kūno dalis. Švelniai, natūraliai gimę naujagimiai dažniausiai neverkia. Jie tiesiog susipažįsta su aplinka, kvėpuoja, deguonį gaudami ne tik iš aplinkos, bet dar ir iš placentos ir taip po truputį prisitaiko prie gyvenimo sausumoje.

Mitybos Įpročių Formavimasis Nuo Gimimo

Moksliškai įrodyta, kad žmogus gimsta su tam tikrais skonio preferencijomis. "Saldumas yra pirmas skonis, kurį žmogus pamėgsta gimęs. Angliavandeniai stimuliuoja gerą savijautą užtikrinančių chemikalų išsiskyrimą smegenyse. Anot moters, saldumo skonis kartu stimuliuoja ir kitų endorfinų, kurie ramina ir atpalaiduoja, išsiskyrimą.

Miego Įtaka Vystymuisi ir Skirtingų Amžiaus Grupių Miego Poreikiai

Miego trūkumas ypatingai veikia vaikus. Net vienos valandos miego stygius per kelias paras iš eilės gali tapti jų hyperaktyvaus ar destruktyvaus elgesio priežastimi. Daugelis iš mūsų miego trūkumą bando kompensuoti savaitgaliais pamiegodami ilgiau nei darbo dienomis. Deja, nėra lengva „pasivyti“ praleistą miegą. Nežinia, ką apie tai pasakytų A. Einšteinas, bet naujausi tyrimas skelbia, kad persimiegojimas kai kuriuos asmenis gali neigiamai paveikti ne menkiau nei miego trūkumas. Miegantieji ilgiau nei aštuonias valandas per naktį gali pastebėti sumažėjusius kognityvinius gebėjimus ar argumentavimo įgūdžius.

Kūdikiai, vaikai, paaugliai, studentai, suaugę žmonės, vyresnio amžiaus žmonės miega skirtingai. Manoma, kad taip yra dėl skirtingo smegenų aktyvumo. Smarkiai besivystančios smegenys išmoksta daug naujų dalykų ir joms reikia pasiruošti priimti dar daugiau naujos informacijos. Su amžiumi miego trukmė paprastai trumpėja, miegas tampa fragmentišku. Galima pasitikrinti, kiek miego valandų ir kokiame amžiuje paprastai pakanka:

• naujagimiams - 16-18 val.
• vaikams - 10-12 val.
• paaugliams - 9 val.
• suaugusiems - 7-8 val.
• vyresnio amžiaus asmenims - 6-6,5 val.

Tiesa, nepriklausomai nuo amžiaus kiekvienas asmuo gali pasižymėti individualiais miego poreikiais ir ypatumais. Be to, miego kokybei reikšmės turi ne tik jo trukmė, bet ir kitos sąlygos, pavyzdžiui, prabudimų skaičius, miego fazių cikliškumas, kiekvienos miego fazės trukmė. Ypač svarbi yra gilaus miego fazė. Įrodyta, kad netekęs gilaus miego, žmogus kenčia nuovargį dieną, jaučia galvos skausmus, negali susikoncentruoti. Gilus miegas taip pat reikalingas tam, kad atsistatytų raumenys ir audiniai, kaulai, sustiprėtų imuninė sistema.

Lopšinės: Pirmasis Ryšys su Pasauliu

"Lopšinė nėra paprasta daina - jos metu mėginama užmegzti ryšį. Lopšinės tikrai nėra vienodos: skiriasi jų tempas, nuotaika, ritmas. Tai tarsi kuria Žemės, pasaulio audinį, kuris turi labai daug skirtingų spalvų. Sakoma, ir jūs pati minėjote, kad lopšinė turi labai aiškią funkciją - būti su vaiku. Reikėtų pradėti nuo teorijos (ir tai jau moksliškai įrodyta), kad labiausiai žmogaus asmenybė formuojasi iki 5-ojo gimtadienio.

Metų Laiko Įtaka Asmenybei

Nors su jo teorija nesutinkame, tačiau ji tikrai verčianti susimąstyti. Astrologija negali prognozuoti, o tai, kad žmonės tiki astrologus turint pranašiškų galių, visiškai paaiškina du reiškiniai: patvirtinimo euristika (angl. confirmation bias) - mes prisimename prognozes, kurios buvo teisingos, ir pamirštame tas, kurios neišsipildė, ir Forerio arba Barnumo efektas - reiškinys, kad žmonės yra linkę vertinti teiginius apie jų asmenybę kaip labai tikslius, nepaisant to, kad tokie teiginiai taip pat tinka daugumai žmonių. Išties, astrologija yra šlamštas, o štai teorija, kad žmogaus gyvenimui turi įtakos tai, kokiu metų laiku jis yra gimęs, bent iš dalies yra teisinga. Iš tiesų, net moksliškai patvirtinta, kad tai, kokiu metų laiku vaikas gimsta, vėliau turi įtakos vyraujančioms suaugusio žmogaus nuotaikoms ir asmenybės bruožams. Pavyzdžiui, statistiškai įrodyta, kad lyderiais ar vadovais dažniausiai tampa žmonės, gimę tam tikrais mėnesiais.

Gimusieji vasarą ne visada laimingi

Neseniai Budapešto Semelveiso (Semmelweis) universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad tai, kokiu metų laiku yra gimęs žmogus, turi įtakos suaugusio žmogaus nuotaikoms ir asmenybei. Mokslininkai ištyrė 366 Vengrijos universitetų studentus ir pateikė stebinančių išvadų. Tyrimui vadovavusi universiteto profesorė Xenia Gonda pasakė: „Biocheminiai tyrimai parodė, kad metų laikas, kada žmogus yra gimęs, turi įtakos monoaminų neurotransmisijai, tai yra dopamino ir serotonino kiekiui, kuris nesikeičia net žmogui suaugus. Todėl mes padarėme išvadą, kad metų laikas, kai žmogus yra gimęs, turi ilgalaikį poveikį tolesniam žmogaus gyvenimui.“ Hormonai dopaminas ir serotoninas veikia mūsų smegenyse vykstančius procesus, reguliuoja emocijas ir nervingumą. Trumpai tariant, tai smegenų cheminės medžiagos, kurios reguliuoja mūsų nuotaikas ir tai, kaip mes jaučiamės. Tad nors vasarą gimę žmonės į šį pasaulį ateina maloniausiu metu, kai daug saulės, jų nuotaika ne visada būna gera. Tyrime paaiškėjo, kad vasarą gimę žmonės, kai suauga, būna linkę į dažną nuotaikų kaitą.

Gimusieji žiemą yra protingi ir ramūs

Ir atvirkščiai, nors žiemą gimusieji šį pasaulį išvysta niūriausiu, šalčiausiu ir labiausiai slegiančiu metu, tyrime paaiškėjo, kad jie mažiausiai linkę į susierzinimą. Galbūt šaltas oras ne tik užgrūdina, bet ir nulemia stoišką asmenybę? Kitas tyrimas parodė, kad žiemą gimę kūdikiai būna aukštesni, protingesni, o vėliau gyvenime juos dažniau lydi sėkmė. Harvardo universiteto mokslininkų atliktame tyrime paaiškėjo: „Lyginant su vasarą gimusiais kūdikiais, gimusieji žiemą paprastai yra aukštesni, didesnio svorio, o sulaukus septynerių, jų galvos apimtis yra didesnė. Be to, jiems geriau sekasi atlikti proto lavinimo pratimus. Pavyzdys - JAV prezidentas Abrahamas Lincolnas, kuris buvo labai aukštas, protingas ir sėkmės sulaukęs džentelmenas, gimė vasario mėnesį.

Gimusieji rudenį yra patenkinti gyvenimu, sportiški ir gyvena ilgiau

Semelveiso universiteto tyrime taip pat paaiškėjo, kad rudenį gimę žmonės mažiau linkę sirgti depresija, nei gimusieji žiemą. Kiti tyrimai taip pat parodė, kad rudenį gimę žmonės ilgiau gyvena. Tyrėjai iš Čikagos universiteto ištyrė 1500 žmonių, gimusių 1880-1895 m., ir gyvenusių 100 ir daugiau metų, duomenis. Tyrime paaiškėjo, kad didžioji dauguma žmonių, kurie išgyveno visą amžių ar ilgiau, buvo gimę nuo rugsėjo iki lapkričio mėn. Be to, Esekso universiteto Sporto tyrimų centro mokslininkai įrodė, kad rudenį gimę žmonės yra sportiškesni. Atlikus tyrimus buvo padaryta išvada, kad gimusieji rudenį yra greitesni, šoklesni ir stipresni už žmones, kurie gimė pavasarį.

Pavasarį gimę žmonės yra optimistiški ir apsigimę lyderiai

Atitinkamai, Semelveiso universiteto tyrimas parodė, kad gimusieji pavasarį ir kai kurie vasarą gimę žmonės yra linkę į perdėtą pozityvumą. Tad galbūt saulėtu laiku gimę žmonės yra iš prigimties optimistiški? Tyrime pateikiama įdomių įžvalgų, tačiau norint svaresnių įrodymų, kad gimimo mėnuo iš tiesų turi lemiamos įtakos žmogaus asmenybei, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau net ir dabar galima pasakyti, kad šis tyrimas yra patikimesnis už astrologiją. Britų Kolumbijos universiteto Sauderio verslo mokyklos atliktas tyrimas rodo, kad metų laikas, kada žmogus gimsta, turi įtakos ne tik jo charakteriui ir asmenybei, bet ir nulemia darbo rezultatus. Tyrimo išvados skelbia, kad kovo-balandžio mėn. gimusių žmonių tikimybė tapti įmonių vadovais yra dukart didesnė, nei žmonių, gimusių birželio-liepos mėn. Gal vasarą gimę žmonės nelinkę sunkiai dirbti, nes per daug laiko leidžia paplūdimyje? Vienas iš tyrimo autorių, profesorius Maurice‘as Levi sako, kad visa tai susiję su mokslo metų struktūra. Pavasario pradžioje gimę vaikai pradinėje mokykloje dažniausiai būna vyriausi klasėje, tad mokytojai linkę juos vertinti palankiau ir žiūrėti kaip į labiau sugebančius. Tad tokie vaikai nuo mažų dienų mokomi būti lyderiais. Kaip sako profesorius M. Levi: „Vyresni vaikai dažniau pasiekia geresnių rezultatų už toje pačioje klasėje besimokančius jaunesnius vaikus, nes pranoksta juos intelektualine branda. Ankstyvos sėkmės sulaukę vaikai dažnai tampa lyderiais, didėja jų mokymosi galimybės. Tokia patirtis padeda siekti sėkmės vėliau gyvenime.“

Bioritmas: Kūno Laikrodis ir Jo Poveikis

Ar Jums yra tekę atsibusti iš ryto nepailsėjus? Ar būna, kad šviečiant skaisčiai saulei užplūsta bloga nuotaika? Ar esate nors kartą pajutę, kad nėra noro imtis darbo ir norisi tūnoti vienumoje? Nei gera knyga ar puikus filmas neteikia gyvenimui spalvų? Įsiklausykite į save ir pagalvokite: ar pakankamai ilsiuosi, ar mano poilsis visavertis? Daugeliui yra tekę girdėti apie bioritmą. Kas jis yra, kaip veikia ir kaip daro įtaką mūsų sveikatai, intelektinėms savybėms ir nuotaikai?

Bioritmas - biologinis mūsų organizmo laikrodis, turintis 24 valandų cikliškumą. 2017 metų Nobelio medicinos premija buvo suteikta trims amerikiečių mokslininkams už bioritmų, moksliškai vadinamų cirkadinių ritmų, tyrimus.

Šio laikrodžio funkciją atlieka pagumburis - tam tikra mūsų smegenų dalis, tiesiogiai susijusi su regos nervais. Šiais nervais yra perduodama, kiek šviesos mato akys, taip nustatomas paros metas. Vakare, apie 21 valandą, pradedama melatonino gamyba, o 2- 3 valandą nakties jo būna daugiausia. Nors melatoninas dar yra vadinamas miego hormonu, jis yra pagrindinis cirkadinio ritmo reguliatorius: reguliuoja, kada bus gaminami kiti hormonai ir neuromediatoriai. Šios medžiagos veikia visą mūsų kūną, daro įtaką ne tik mūsų fiziologijai (kraujospūdžiui, širdies ritmui, odos ir sąnarių regeneracijai, augimui ir kt.), tačiau gali veikti ir emocijas bei intelektines savybes.

Melatoninas valdo mūsų „centrinį laikrodį“, kuris paskirsto 24 valandų ciklą visam mūsų organizmui, tačiau kiekvienas organas, pavyzdžiui, širdis, virškinamojo trakto sistema ir net imuninė sistema dar turi savo atskirus „laikrodukus“. Moksliškai įrodyta, kad žaizdos naktį gyja greičiau nei dieną. Dieną energijos atsargas, kurias sukaupėme naktį, „sudeginame“, tai, kas buvo „suremontuota“, pavyzdžiui, sąnarių kremzlės, „nudėvime“, o naktį vėl galime sukaupti ir atstatyti.

Kas nutinka, kai ignoruojame savo kūno bioritmus?

Neseniai švedų mokslininkų paskelbtas tyrimas¹ apie bioritmų įtaką sveikatai parodė, kad naktinėje pamainoje dirbantys žmonės dvigubai dažniau turėjo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, didesnę riziką patirti miokardo infarktą, jų kraujospūdis buvo didesnis nei dieninį darbą dirbančių žmonių. Taip pat vis daugiau duomenų atsiranda dėl bioritmų ir vėžinių susirgimų sąsajos.

Kito tyrimo, kurį atliko JAV Berklio universiteto mokslininkai, metu buvo nustatyta, kad bioritmų išsiderinimas sąlygoja svorio padidėjimą: kokybiškai nepailsėję žmonės buvo linkę valgydami suvartoti daugiau kalorijų².

Moteriai, planuojančiai vaikelį, yra svarbu žinoti, kad sutrikęs bioritmas gali lemti net persileidimą, didesnę vaikelio gimimo anksčiau ar mažesnio svorio riziką.

Miego sutrikimai tiesiogiai susiję su mūsų bioritmu. Esant stresui, persitempiant darbe ar moksluose, padidėja kortizolio, „streso hormono“, kiekis. Jam veikiant, organizmas yra verčiamas būdrauti - „ruoštis kovai“, todėl mažėja melatonino gamyba ir taip sutrinka miegas. Melatonino gamybą mažina ir išmaniųjų įrenginių naudojimas prieš miegą. JAV buvo atliktas tyrimas: koledžo studentai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė laiką leido tik prie kompiuterio, antrai grupei papildomai prie kompiuterio buvo įjungta mėlynos šviesos lempa, trečios grupės kompiuterių ekranai buvo uždengti oranžiniu filtru, kuris nepraleidžia monitoriaus skleidžiamos mėlynos šviesos. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų, kurių kompiuterio ekranas buvo su filtru nuo mėlynos šviesos, melatonino koncentracija organizme buvo didžiausia, o tų, kurie leido laiką prie kompiuterio su dar papildomai įjungta mėlyna šviesa, buvo mažiausia³.

Depresija sergančių žmonių bioritmas yra stipriai išsireguliavęs⁴. Palyginus juos su sveikais žmonėmis, matyti, kad jų melatonino gamyba naktį yra sumažėjusi, kūno temperatūra naktį būna per aukšta, o dieną per žema, „streso“ hormono - kortizolio kiekis būna padidėjęs.

Kaip išsaugoti darnų bioritmą?

Daugeliui nors kartą yra buvę sunku užmigti ar neprabudus išmiegoti visą naktį. Pagal atliktus tyrimus, dažnai bandoma sau „padėti“ vyno taure ar alaus bokalu⁵, tačiau tokio „gydymo“ efektas priešingas. Nors alkoholis suteikia apsnūdimo jausmą, jis sutrikdo natūralią melatonino gamybą, todėl miegas būna negilus ir nekokybiškas.

Sutrikus miegui, pravers miego higiena: reikia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, prieš miegą nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais, nevalgyti aštriai ar saldžiai, neužsiimti aktyvia fizine ar emocine veikla. Kaip ir keliaujant iš vienos laiko juostos į kitą, keičiantis laikui pavasarį ir rudenį ar dirbant pamaininį darbą, - visais šiais atvejais papildoma kapsulė su melatoninu prieš pusvalandį ar valandą iki miego signalizuos organizmui, kad ateina laikas ilsėtis. Papildomai vartojamas melatoninas padeda mažinti laiko, reikalingo norint užmigti, trukmę. Kartu su melatoninu puikiai dera raudonžiedė pasiflora (normaliai miego funkcijai) bei magnis su vitaminu B6 (padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, nervų sistemos veiklą ir mažina nuovargį).Melatoniną, pasiflorą, melisą, sukatžolę, magnį su vitaminu B6 ir vitaminą C rasite „BioChronoss neuroREST“. „BioChronoss neuroREST“ - kokybiškam miegui.

Miegui skirtuose papilduose dažnai randame triptofano. Triptofanas virsta serotoninu - organizmo „aktyvatoriumi“, todėl gali sutrikdyti miego bioritmą. Melatoninas ir triptofanas yra nesuderinamos medžiagos ir jų vartoti vienu metu nevertėtų.

Triptofanas yra rekomenduojamas vartoti tik pirmoje dienos pusėje, nes susidaręs serotoninas tonizuoja mūsų organizmą. Serotonino didžiausia koncentracija kraujyje būna apie 11 valandą ryte. Dėl jo poveikio mūsų smegenys dirba didžiausiu pajėgumu ir yra didžiausio budrumo fazėje, o serotonino trūkumas yra siejamas su depresijos požymiais. Su triptofanu puikiai dera paprastasis saldymedis (padeda palaikyti normalią protinę veiklą ir nervų sistemą), juodasis eleuterokokas, arba Sibiro ženšenis (padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, protinę veiklą bei normalią fizinę energiją).

Jei jaučiate įtampą darbe, būna sunku susikaupti ar jaučiate, kad popiet nebeturite jėgų, Jums tiktų „BioChronoss neuroOFFICE“ - protiniam ir fiziniam darbingumui. Jo sudėtyje, be triptofano, saldymedžio ir eleuterakoko, dar yra B grupės vitaminų, kurie padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją (B6, B12, B1), normalią nervų sistemos veiklą bei normalią energijos apykaitą (B6, B12, B2 ir B1), taip pat padeda mažinti nuovargį (B6, B12 ir B2).

Norintys palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos bioritmą, pirmiausiai turėtų patys sau atsakyti, kas yra ir ko iš tikrųjų nori? Dažnai vaistininkai pasakoja, kad atėję į vaistinę žmonės sako: - „duokite vitaminų širdžiai“. Tačiau neaišku, ko iš tikro norima: ar normalaus kraujospūdžio, ar normalaus ir ritmingo širdies darbo, o gal cholesterolio balanso? Ryte kraujospūdis staiga „šauna“ į viršų, o apie 19 valandą pasiekia maksimumą. Širdis dažniausiu ritmu plaka 11 valandą ryte. O cholesterolis, kuris yra siejamas su aterosklerozės išsivystymu, yra gaminamas naktį. Vadinasi pagal bioritmą, kai mums rūpi mūsų normalus kraujospūdis ar širdies veikla, veiksmų mes turime imtis ryte, o kai siekiame cholesterolio balanso - iš vakaro.

Norint palaikyti normalų kraujospūdį ir širdies veiklą, buvo sukurtas „BioChronoss cardioFIT“, kuris vartojamas ryte. Jo sudėtyje yra šie kompleksai: 1) „Blood Pressure-CF“ - kraujospūdžiui, su paprastąja šantra, kuri tradiciškai vartojama kraujo cirkuliacijai, ir paprastuoju raudonėliu normaliam kraujo spaudimui; 2) „Cardio-CF“ - širdies veiklai; jo sudėtyje yra tikrojo vynmedžio ekstrakto su resveratroliu, tiamino, arba vitamino B1. Abi šios medžiagos padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Dažinė ciberžolė, kurioje gausu kurkumino, padeda palaikyti normalią širdies kraujagyslių, dar kitaip vadinamų koronarais, arba širdies vainikinėmis kraujagyslėmis, kuriomis širdis aprūpinama krauju, veiklą; 3) „Weight Control-CF“ - svorio kontrolei; jo sudėtyje esančios Kambodžos garcinijos ir figavaisės opuncijos padeda palaikyti normalų kūno svorį, riebalų apykaitą ir apetito jausmą, o chromas padeda palaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje. Tad norintiems pasirūpinti kraujospūdžiu ir širdies veikla rekomenduojame „BioChronoss cardioFIT“.

Norintiems cholesterolio balanso, kurį mūsų organizmas sintezuoja naktį, sukurtas „BioChronoss cardioRELAX“, kurį rekomenduojama vartoti prieš miegą. Jo sudėtyje yra net keturi kompleksai: 1)„Cholesterol control-CR“ - cholesteroliui; jo sudėtyje yra monakolino K iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ir valgomųjų česnakų, kurie padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip pat cinko, kuris padeda palaikyti normalią riebalų rūgščių apykaitą; 2) „Omega-CR“ - širdies veiklai; jo sudėtyje yra omega-3 rūgščių, česnako, kurie padeda palaikyti normalią širdies veiklą, plunksnalapės gudobelės, kuri padeda palaikyti normalią kraujotaką; 3) „RELAX-CR“ - ; jo sudėtyje yra apynių ir raudonžiedės pasifloros, kurie padeda palaikyti normalią miego funkciją. Bioritmui paklūsta ir kraujodara, kuri intensyviausia apie 5 valandą ryto; 4) „Blood quality-CR“ - kraujo gamybai; jo sudėtyje yra viskas, ko reikia kraujodarai: geležies, folio rūgšties, B12 ir C vitaminų.Susirūpinkite savo gyvenimo būdu, atraskite laiko poilsiui, susiplanuokite darbus. Nepamirškite, kad kūno poilsis tiesiogiai susijęs su Jūsų gera savijauta ir nuotaika. Atsiminkite: diena - skirta darbui, o naktis poilsiui. Tegul tai būna Jūsų laimingo ir sėkmingo gyvenimo formulė!„BioChronoss“ - rūpinasi Jūsų bioritmu!

Literatūra:

1. Health disorders of shift workers. A. Knutsson, 2003.
2. The impact of sleep deprivation on food desire in the human brain. Stephanie M. Gree et all, 2013.
3. The impact of light from computer monitors on melatonin levels in college students, 2011.
4. Psychiatric Times: The Role of Melatonin in the Circadian Rhythm Sleep-Wake Cycle, 2014 03 13.
5. GPC Insomnia Lain Entr compl Spain, 2009.
6. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2016 m. gegužė (T. 20, Nr. 5), 323-327 psl.
7. Lietuvos gydytojo žurnalas, 2017, Nr. 7, prof. N. Tai 15-20 puslapių

tags: #moksliskai #irodyta #kad #zmogus #gimes

• Veiklos apžvalga "Bitutėje"
• Vaikų pasakojimas apie bites
• Globos namai Antakalnyje: pagalba ir jaukumas
• Kada saugu sportuoti po gimdymo
• Kaip padėti vaikui su kochleariniu implantu