Nuo seno žinoma, kad gimdymas yra ypatingas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik fizinės, bet ir psichologinės moters parengties. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su gimdyvėmis, pradedant tradicinėmis pribuvėjų praktikomis ir baigiant šiuolaikiniais moksliniais tyrimais apie pogimdyvinę depresiją ir gimdymo eigą.
Tradicinės pribuvėjų paslaugos
Kaip rodo istorinės žinios, pribuvėja, dar vadinama bobute ar kaimo moterimi, atlikdavo itin svarbų vaidmenį gimdymo ir pogimdyviniu laikotarpiu. Būdama kviečiama būsimojo kūdikio tėvo, ji neturėjo teisės atsisakyti padėti. Gimdymui palengvinti pribuvėja naudojo įvairias vaistažoles, kurių arbatą girdė gimdyvei. Prireikus, ji atlikdavo masažus, pakaitindavo ir išvanodavo su vanta. Sunkaus gimdymo atveju būdavo pasitelkiamos ir magiškos praktikos: atidarydavo visas trobos duris, atvoždavo skrynių dangčius, atmegzdavo mazgus ir paslėpdavo aštrius daiktus, tikint, kad tai padės greičiau atsidaryti gimdyvės įsčioms.
Tikėta, kad norint, jog kūdikis gyvenime nebijotų žemės vargų, pribuvėja vos gimusį vaiką trumpam paguldydavo ant žemės. Rūpindamasi paslėpti kūdikio "antrojuosius namus" - placentą, ji siekė užtikrinti jo laimingą ateitį. Dažniausiai placenta būdavo supakuojama į skudurėlį ir pakasdama po namo slenksčiu, ant aukšto ar kitoje vietoje.
Sakraliu veiksmu laikytas ir pirmasis kūdikio prausimas. Tam pribuvėja naudojo truputį drungną, bet nevirintą vandenį, kurį peržegnodavo, įberdavo druskos, ramunėlių, kartais ir gabalėlį duonos bei sidabrinį pinigą. Tikėta, kad tai padės žmogui suaugusiam išlikti savame krašte, būti turtingam ir laimingam. Pirmąjį prausimo vandenį išpildavo pakrosnėn ar po slenksčiu. Mergaitėms vandenį pilte ant vartų stulpelio, tikintis, kad ją gausiau lankys piršliai. Taigi, priimdama kūdikį, pribuvėja visais savo veiksmais stengėsi nulemti sėkmingą jo ateitį.
Nupraustą ir suvystytą kūdikį pribuvėja parodydavo motinai, vėliau ir tėvui bei kitiems šeimos nariams. XIX a. - XX a. pradžioje kūdikiai būdavo krikštijami vos kelioms dienoms po gimimo, todėl pribuvėja gimdyvės namuose prabūdavo iki pat krikštynų. Ji rūpindavosi kūdikio maudymu, vystymu ir padėdavo gimdyvei buities darbuose. Pagal paprotį, už savo darbą ji nieko nereikalaudavo, tačiau būdavo apdovanojama maisto produktais, pinigais, drobės stuomeniu ir kitkuo. Iš užėjusių į namus vyrų pribuvėja, nutraukusi jiems kepurę, reikalavo išpirkos kūdikiui ant muilo, kuri atitekdavo jai, kaip ir per krikštynas sudėti pinigai. M. Pretorijus ir T. Lepneris mini, kad XVII a. pribuvėją būtinai apdovanodavo prijuoste su nuometu.
Moksliniai tyrimai apie pogimdyminę depresiją
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia naujus aspektus, susijusius su gimdyvių būkle. Vienas tokių tyrimų, kurio tikslas buvo išsiaiškinti pogimdyminės depresijos paplitimą skirtingose amžiaus grupėse ir jos sąsają su ekstragenitalinėmis lėtinėmis ligomis, atskleidė svarbius duomenis. Atlikta retrospektyvioji 385 moterų, gimdžiusių LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriuje, apklausų analizė. Vertinti moterų amžius, sergamumas ekstragenitalinėmis ligomis ir psichologinė būklė pagal Edinburgo depresijos skalę.
Rezultatai parodė, kad 147 (38,18 proc.) moterims iš 385 galėjo būti įtariama pogimdyminė depresija. Nors sergančiųjų depresija ir nesergančiųjų grupėse amžiaus vidurkis šiek tiek skyrėsi (atitinkamai 28,894±6,071 ir 29,126±5,354), statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo (p=0,695). Taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingo depresijos pasireiškimo skirtumo tarp trijų amžiaus grupių (15-24 metų, 25-34 metų ir 35-45 metų). Ekstragenitalinėmis ligomis sirgo 25,71 proc. moterų. Nors 38 (38,38 proc.) moterims iš 99 sergančiųjų ekstragenitaline patologija grupės ir 109 (38,11 proc.) moterims iš 286 nesergančiųjų ekstragenitaline patologija grupės buvo didesnė rizika sirgti pogimdyminę depresija, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo (p=0,962).
Gimdymo procesas ir priežiūra
Gimdymo procesas yra sudėtingas ir daugialypis. Normalus gimdymas apibrėžiamas kaip procesas, kai išnešiotas vaisius (37-41 savaitės + 6 dienos) gimsta natūraliais gimdymo takais, veikiant gimdos susitraukimams. Nors tai fiziologinis procesas, komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir nuolat stebėti motinos bei vaisiaus būklę.
Normalus gimdymas prasideda 280-ąją nėštumo savaitę (40-ąją nėštumo savaitę), kai gimdymą sukelia daugybė veiksnių: hormoniniai, biocheminiai, nerviniai, mechaniniai ir kt. Nėštumo pabaigoje išsiskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, skatinančių gimdos raumenų susitraukimą, tuo tarpu progesterono, slopinančio gimdos susitraukimus, kiekis sumažėja.
Gimdymo eigos požymiai ir varomosios jėgos
Artėjančio gimdymo požymiai įprastai pasireiškia likus maždaug dviem savaitėms iki gimdymo. Gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn, vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos ir prisilenkia. Dėl to kūno svorio centras pasislenka į priekį, o pečiai ir galva šiek tiek atsilošia. Taip pat prasideda parengiamieji sąrėmiai, kurie formuoja apatinį gimdos segmentą ir brandina gimdos kaklelį, jo konsistencija suminkštėja, jis centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro. Sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, išstumiamas gleivių kamštis.
Pagrindinė gimdymo varomoji jėga yra sąrėmiai - reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai. Gimdymo pradžioje jie kartojasi kas 10-15 min. ir trunka 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka 40-60 sekundžių. Kitas svarbus gimdymo mechanizmas yra stangos - refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų ir diafragmos susitraukimai, prasidedantys vaisiaus galvai spaudžiant mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė gali šiek tiek valdyti stangas, stiprindama jas ar sumažindama.
Gimdymo padėtys ir laikotarpiai
Istoriškai pastebėta, kad keisti padėtį ir judėti gimdymo metu gali būti naudinga, nes tai skatina gimdymo veiklą, mažina nepatogumą ir pagreitina gimdymą. Iki XVII a. vidurio moterys buvo skatinamos gimdyti stačiomis, vėliau paplito gulima padėtis. Šiuo metu priimtiniausia laikoma gulima ar pusiau sėdima padėtis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyvė gali naudotis kamuoliais, pagalvėmis, vonia su vandeniu, siekdama palengvinti sąrėmių skausmą.
Gimdymo procesas skirstomas į tris laikotarpius: atsidarymo, išstūmimo (išvarymo) ir placentinį.
- Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais ir baigiasi visiškai atsidarius gimdos kakleliui (10-12 cm). Pirmakartėms šis laikotarpis trunka 10-12 val., kartotinai gimdančioms - 6-8 val.
- Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms jis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms - iki 1 val.
- Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo, paprastai iki 15 min. Šis laikotarpis pavojingas dėl galimo pogimdyminio kraujavimo.
Gimdyvės priežiūra atsidarymo laikotarpiu apima moters būklės stebėjimą, pulsą, arterinį kraujospūdį, temperatūrą. Jei bevandenis periodas ilgesnis nei 12 val. ar moteris karščiuoja, temperatūra matuojama kas 2 val. Gimdymo veiklos dinamikai vertinti naudojami kardiotokografai. Svarbu stebėti vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą, dažnį, trukmę bei jėgą.
Išstūmimo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija). Po vaisiaus gimimo atliekamas pirmasis naujagimio tualetas, virkštelės tvarkymas, svėrimas, ūgio matavimas, neonatologo apžiūra.
Gimdymas ir gimdymas | Gimdymas
Gimdymo biomechanizmas
Gimdymo biomechanizmas apima vaisiaus ir jo galvos judesius, slinkdami gimdymo takais. Normaliam gimdymui būdingas pirmeiga pakaušio, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Gimdymo biomechanizmo momentai apima galvos nusileidimą, palinkimą (flexio capitis), vidinį galvos pasisukimą (rotatio capitis interna), galvos atsilošimą (deflexio capitis) ir išorinį galvos pasisukimą (rotatio capitis externa), kol galiausiai gimsta vaisiaus kūnas.
Pasiruošimas gimdymui ir daiktų krepšelis
Besiruošiant gimdymui, viena iš svarbiausių užduočių yra susiruošti daiktus, kuriuos reikės vežtis į gimdymo namus. Nors kiekvienos moters poreikiai gali skirtis, egzistuoja bendras daiktų sąrašas, kurį sudaro dokumentai (pasas, socialinio draudimo pažymėjimas, nėščiosios kortelė), telefonas, pinigai, vanduo ir užkandžiai. Taip pat svarbu pasirūpinti patogiais naktiniais, chalatu, šlepetėmis, vilnonėmis kojinėmis, drabužiais partneriui, vienkartiniais paklotais, tinklinėmis kelnaitėmis, dideliais įklotais, servetėlėmis, rankšluosčiais, tualetiniu popieriumi, muilu, šampūnu, krūtų įklotais, maistu po gimdymo, maitinimo liemenėle, kelnaitėmis, korsetu (jei reikia), plaušine, intymios higienos prausikliu, kremu speneliams, kosmetika, šukomis, sauskelnėmis, drėgnomis servetėlėmis, prausimo priemone, priemone nuo iššutimo, žirklutėmis, vystyklai, užklotu. Taip pat pravartu turėti savo puodelį ir įrankius.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie daiktai, pavyzdžiui, vienkartiniai paklotai ar vystyklai, gali būti suteikti gimdymo namuose. Taip pat svarbu pasitarti su gydytojais dėl konkrečių reikmenų ir jų panaudojimo laiko.
Nors dulos paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti palyginti neseniai, jos tampa vis populiaresnės. Dula gali konsultuoti, padėti moterims, kurioms būtinas lovos režimas, atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti vaikus. Gimdymo metu dula padeda efektyviau komunikuoti su medikų komanda, o po gimdymo - rūpinasi naujagimio susilaukusiomis mamomis. Tyrimai rodo, kad dulas naudojančios gimdyvės pagimdo greičiau, joms rečiau prireikia cezario pjūvio operacijos, taip pat reikia mažiau vaistų nuo skausmo, o pati gimdymo patirtis yra pozityvesnė.
tags: #moksliniai #straipsniai #apie #gimdyves
