Ikimokyklinis amžius - ypatingas ir nepakartojamas etapas, kai formuojasi svarbiausi vaiko asmenybės bruožai, jo santykis su savimi, kitais ir pasauliu. Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis, iniciatyvesnis, drąsiau reiškia mintis, mokosi pasitikėti, tyrinėti, eksperimentuoti ir atrasti. Todėl jam ypač svarbi dėmesinga suaugusiųjų - tėvų ir pedagogų - pagalba, emociškai saugi aplinka, pagarba jo tempui ir individualumui.
Darželio pasirinkimas: kada ir kokiam vaikui?
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.
Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.
Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Be to, vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl geriau rinkti darželį pagal vaiko gabumus.
Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas, t.y. vaikų priežiūra ir ugdymas yra orientuotas į standartinį vaiką. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirbą patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.
Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Renkantis darželį, tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
Šiuolaikinio darželio funkcijos ir tėvų lūkesčiai
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją.
Iš esmės taip galvojantys tėvai yra teisūs. Vaikai tikrai nemato darželio sienų spalvos, užuolaidų ar kokio senumo yra linoleumas ar spintelės. Vaikui svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t.y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.
Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai atvedę vaiką į darželį tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.
Vaiko adaptacija ir elgesio pokyčiai darželyje
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis.
Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
Darželio tipai ir jų tinkamumas
Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga
Valstybinei ikimokyklinio ugdymo įstaigai, dirbančiai pagal visuomeninio ugdymo programas, rekomenduojama vaikui, kuris atitinka įprastą raidą, yra pakankamai savarankiškas, ekstravertiškas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus. Jei vaikas turi elgesio ar emocinių problemų jam geriau keliauti į privatų darželį, kur galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio.
Ugdymo įstaiga, skirta vaikams su nežymia negalia
Sveikas vaikas tokiame darželyje gali negauti pakankamai auklėtojų dėmesio, nes kitiems vaikams jo reikia labiau. Tokie vaikai auga empatiškesni, labiau suprantantis kitokius, paslaugesni.
Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Montessori metodiką
Tinka jautresniems, intravertams vaikams.
Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Valdorfo metodiką
Tinka vaikams, kurie yra individualistai, turintys meninių polinkių.
Grupės, orientuotos į menų ar fizinio aktyvumo programas
Jei vaiko gabumai labai matomi, tada tokį vaiką galima nuo mažumės orientuoti į vieną ar kitą pusę, bet tai neturi būti daroma prieš vaiko valią ir norą.
Į fizinio aktyvumo programas įtraukti vaikus, kurie yra judresni, turi daug fizinės energijos arba kaip tik linkę į liūdnumą, baimingumą, nes fizinė veikla geriausiai pakelia nuotaiką ir savivertę.
Į menines programas įtraukti jautrius, meniškos sielos vaikus.
Dvikalbis darželis
Tinka vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį.
Žaidimo svarba darželyje
Kai galvojame apie vaikų mokymąsi, dažnai vaizduotėje vis dar iškyla vaizdas, kuriame vaikas sėdi ir klausosi, kartoja ar atkartoja. Tačiau ikimokykliniame amžiuje pasaulis pažįstamas visai kitaip. Vaikas mokosi tada, kai juda, bando, klysta, juokiasi, kartoja ir iš naujo atranda. Žaidimas vaikui yra ir rimtas darbas: tai jo kalba, jo būdas suprasti pasaulį ir save jame. Ikimokykliniame amžiuje vaikai pasaulį suvokia per patirtį. Jie mokosi ne klausydami paaiškinimų, o veikdami. Todėl žaidimai vaikams darželyje tampa pagrindiniu būdu pažinti aplinką, save ir kitus. Žaidimo metu vaikas aktyviai dalyvauja, o ne pasyviai priima informaciją. Kaip tik todėl vaikų darželio žaidimai yra kur kas reikšmingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Natūralu, kad suaugusiajam kartais kyla klausimas, ar žaidžiantis vaikas iš tiesų mokosi - ypač, kai lyginame savo vaikystės patirtis su šiandiena arba galvojame apie būsimą mokyklą. Žaisdamas vaikas mokosi susitelkti, išlaukti, susitarti, spręsti iškilusias situacijas, išbandyti skirtingus veikimo būdus ir priimti sprendimus. Tai - tie patys gebėjimai, kurie vėliau bus reikalingi mokantis skaityti, rašyti ar skaičiuoti.
Ne visi vaikai žaidžia vienodai - ir tai yra visiškai natūralu. Vieni iškart įsitraukia į bendrus žaidimus, kiti renkasi stebėti, žaisti šalia ar kurti savo pasaulį atokiau ir ramiau. Darželyje vaiko žaidimo būdas nėra vertinamas ar lyginamas - jis priimamas kaip svarbi vaiko saviraiškos dalis. Mokytojai stebi, fiksuoja ir padeda vaikui atrasti jam artimą įsitraukimo formą, neskubindami ir nespausdami.
Daugumai vaikų sunku mokytis nejudant: kūnas ir protas šiame amžiuje veikia kartu. Darželyje judėjimas yra kasdienis, natūralus ir labai įvairus. Vaikai juda lauke visais metų laikais, žaidžia judrius komandinius žaidimus, balansuoja, šokinėja, bėgioja. Žaisdami vaikai nuolat kalbasi. Jie aiškinasi taisykles, derasi, pasakoja, ginčijasi, tariasi. Tai natūrali ir labai veiksminga kalbos ugdymo forma. Vaidmeniniai žaidimai, istorijų kūrimas, situacijų vaidyba leidžia vaikams išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, suprasti kitų jausmus ir mokytis empatijos. Žaidimas yra saugi erdvė emocijoms: vaikas gali išreikšti tai, ko dar nemoka pasakyti žodžiais. Per žaidimą jis patiria džiaugsmą, nusivylimą, jaudulį ir sėkmę, mokosi su šiomis emocijomis būti.
Žaisdamas vaikas ruošiasi ne tik mokyklai, bet ir gyvenimui. Jis mokosi spręsti problemas, bendradarbiauti, išlaukti, susitarti ir džiaugtis rezultatu. Darželyje tikime, kad vaikai mokosi tada, kai gerai jaučiasi. Kai mokymasis susisieja su džiugesiu, judesiu ir patirtimi, jis tampa natūralus ir prasmingas. Todėl žaidimas pas mus nėra pertrauka nuo ugdymosi.
Šiuolaikinės ugdymo programos ir metodai
Darželyje ugdymas organizuojamas pagal modernias ikimokyklinio ugdymo programas, kurios atliepia šiuolaikinį požiūrį į vaiką, jo raidą ir ugdymą(si). Programos grindžiamos konstruktyvizmo, sociokultūrine ir socialine kognityvine teorijomis. Tai reiškia, kad vaikas laikomas aktyviu savo mokymosi kūrėju - jis pažįsta pasaulį per patirtį, tyrinėjimą, dialogą, bendradarbiavimą. Mokytojas čia nėra tik žinių perteikėjas - jis yra palydovas, kuriantis aplinką, skatinančią klausti, ieškoti, bandyti ir reflektuoti.
Darželyje prioritetinis dėmesys skiriamas esminėms XXI amžiaus mokymosi sritims - STEAM, Darnios plėtros nuostatų įgyvendinimui, socialinių-emocinių kompetencijų plėtrai. Taikomi inovatyvūs ugdymo metodai ir būdai, modernios priemonės, kuriama šiuolaikiniam vaiko ugdymui palanki vidaus ir lauko aplinka. Dėmesio centre yra vaikų problemų sprendimo, mokėjimo mokytis, komunikavimo (sakytinės ir rašytinės kalbos), kūrybiškumo gebėjimų ugdymas. Mums labai svarbu skatinti vaikų iniciatyvą ir smalsumą, juos įtraukti į įvairialypę patyriminę ugdomąją veiklą. Plėtoti tyrinėjimo, kūrybingumo, problemų sprendimo gebėjimus.
STREAM ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams yra paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip veikia jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip jie veikia. Ugdoma vaikų pagarba biologinei, socialinei ir kultūrinei įvairovei, skatinama jų ryšio pajauta, ugdomas bendruomeniškumas, taupaus vartojimo nuostatos. Daugialype sąveika su socialine, kultūrine ir gamtine aplinka grindžiamas ugdymasis. Ugdymosi procesas yra atviras vaikų iniciatyvoms, idėjoms, tyrinėjimams, kūrybinei saviraiškai. Tai pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vadovaujamasi į vaiką orientuoto ugdymosi vertybėmis. Vaikų projektų programa leidžia vaikams išsamiai ištirti jį dominančias sritis. Išsiaiškinę vaikų interesus, planuojami trumpalaikiai arba ilgalaikiai vaikų projektai, apimantys daugybę pažinimo sričių.
Ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Vadovaujamasi principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Partnerystė su šeima
Didelį dėmesį skiriame bendradarbiavimui su šeima. Tėvai aktyviai įtraukiami į ugdymo procesą, kartu aptariami vaiko poreikiai, pažanga, kuriamos bendros veiklos ir tradicijos. Tikime, kad tvirta partnerystė tarp šeimos ir darželio užtikrina vaiko ugdymosi tęstinumą ir emocinę gerovę.
Vaiko pasiekimų vertinimas
Vaikų pažanga vertinama nuosekliai ir sistemingai. Kiekvieno vaiko ugdymosi pasiekimai kaupiami elektroniniame pasiekimų aplanke, fiksuojami stebėjimai, kūrybiniai darbai, refleksijos, planuojami tolimesni žingsniai. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
