Smurto ir priekabiavimo atvejai darbe gali neigiamai paveikti darbuotojų savijautą, darbo aplinką ir organizacijos reputaciją.
Vadovo atsakomybė ir veiksmai
„Vadovo pareiga - tinkamai reaguoti į situaciją, užtikrinti saugią aplinką darbuotojams ir taikyti atitinkamas priemones“, - teigė advokatė E. Kiznė. Pasak jos, vadovas tokiose situacijose turi žinoti penkis svarbius dalykus. Pirmiausia, anot jos, kiekviena įmonė privalo turėti patvirtintą pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką. „Tvarkos tvirtinimas yra vadovo pareiga. Darbuotojas, patyręs ar pastebėjęs smurtą ar priekabiavimą, pagal nustatytą tvarką su pranešimu turi kreiptis į atsakingą asmenį“, - nurodė advokatė. Vadovo pareiga taip pat užtikrinti, kad tvarka būtų ne tik patvirtinta, bet ir realiai veiktų. „Pateikus pranešimą dėl smurto ar priekabiavimo, turi būti paskirtas atsakingas asmuo ar komisija, kuri atliks tyrimą, surinkta visa reikalinga informacija, įskaitant liudininkų parodymus, dokumentus ir kitus įrodymus, taip pat užtikrinta, kad tyrimas vyktų skaidriai, nešališkai ir operatyviai“, - aiškino E. Kiznė.
Kol bus atliekamas tyrimas, pasak advokatės, vadovas ar kitas įgaliotas asmuo gali suteikti pagalbą galimai nuo smurto ar priekabiavimo nukentėjusiam darbuotojui, tai gali būti: psichologinė pagalba, laikinas ar nuolatinis darbo sąlygų keitimas, kasmetinių atostogų suteikimas ir pan. Jei tyrimas patvirtina smurto ar priekabiavimo atvejį, anot advokatės, vadovas turi taikyti drausmines ir kitas poveikio priemones smurtavusiam ar priekabiavusiam darbuotojui, atsižvelgdamas į situacijos rimtumą. Pasak E. Kiznės, vadovas turi užtikrinti smurto ir priekabavimo prevenciją aiškiai informuodamas darbuotojus apie smurto ir priekabavimo netoleravimą tiek organizacijoje patvirtintais dokumentais, tiek ir mokymais, kuriuos privaloma organizuoti periodiškai. „Vadovo aktyvus įsitraukimas ir atsakingas požiūris padeda siekiant užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbo vietoje bei užtikrinant saugią darbo aplinką visiems darbuotojams“, - teigė E. Kiznė.
Ji pažymėjo, kad tuomet, jei smurtavo vadovas, darbuotojas turi teisę kreiptis į vadovą priėmusį asmenį arba darbdavio steigėją dėl vadovo elgesio vertinimo, taip pat į Darbo inspekciją dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių taikymo, į individualius darbo ginčus ar tarnybinius ginčus nagrinėjančias institucijas dėl žalos atlyginimo.
Smurto prevencijos tvarkos aprašas socialinės globos namuose
Salako socialinės globos namų (toliau - Globos namai) vykdomų fizinio, psichologinio smurto prieš gyventojus ir finansinio piktnaudžiavimo jų atžvilgiu prevencijos procedūrų tvarkos aprašo tikslas - užkirsti kelią gyventojų nepriežiūrai, fiziniam ir psichiniam smurtui bei finansiniam piktnaudžiavimui gyventojų atžvilgiu. Prevencinių priemonių tikslas - sukurti saugią ir palankią aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi gerbiami, priimti ir saugūs. Šiuo tvarkos aprašu siekiama ginti įstaigos gyventojus nuo smurto įstaigos aplinkoje, operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Fizinis ir psichologinis smurtas yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai.
Tvarkoje vartojamos sąvokos:
- Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą: Smurtu laikoma: visa, kas daro asmeniui psichologinę, fizinę, dvasinę/emocinę žalą ir sukelia kančią; grasinimai; bandymai apriboti asmens laisvę; nepriežiūra.
- Fizinis smurtas - neteisėtas, tyčinis, prieš žmogaus valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias: asmens mušimas ranka ar įvairiais daiktais; stumdymas; purtymas; žnaibymas; fizinio suvaržymo priemonių taikymas.
- Psichologinis smurtas - pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių galinčių pakenkti fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei: žodinis agresyvus elgesys; vertimas jaustis kaltu; tyčiojimasis; grasinimas; gąsdinimas; atstūmimas; kalbėjimas pakeltu tonu; kalbėjimas asmens orumą žeminančiu tonu; privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti.
- Finansinis smurtas arba kitoks materialinis išnaudojimas - disponavimas turtu be įgaliojimų, įtikinėjimas arba vertimas dovanoti pinigus, pinigų arba daiktų pasisavinimas, neteisėtas gyventojų finansinių lėšų panaudojimas.
- Patyčios - tai psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, siekiant įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti psichologinę ar fizinę žalą kitam asmeniui.
Globos namuose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta: gyventojų prieš gyventojus; darbuotojų prieš gyventojus; gyventojų prieš darbuotojus; darbuotojų prieš kitus darbuotojus.
Veiksniai, galintys išprovokuoti smurtą:
- Psichologiniai veiksniai - nedarnūs tarpusavio santykiai, bendravimo įgūdžių stoka, savikontrolės stoka, stresas, nuolatinis nuovargis, neišspręsti konfliktai, didelis darbo krūvis, teisingumo jausmo nebuvimas ir kt.
- Ekonominiai veiksniai - žemas pajamų lygis, skurdas, socialinių garantijų stoka, ribotos savirealizacijos galimybės, atlyginimas neatitinkantis darbuotojų lūkesčių ir kt.
- Socialiniai veiksniai - socialinė paslaugų gavėjų nelygybė (diskriminacija dėl amžiaus, sveikatos sutrikimų ir kt.), atskirtis, priklausomybės, stereotipai visuomenėje, agresija siekiant išsaugoti savo orumą, nedarnūs santykiai kolektyve ir kt. profesinis perdegimas.
Veiksniai, neleidžiantys smurtui atsirasti:
- Psichosocialinės aplinkos gerinimas.
- Reagavimas nedelsiant į bet kokios formos smurtą.
- Globos namų darbuotojų informavimas ir komunikavimas apie įvykusį smurto atvejį.
- Triukšmo, intrigų, apkalbų vengimas, draudimas skleisti asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją.
- Dalykinės ir darbinės darbo atmosferos užtikrinimas, gerų tarpusavio santykių skatinimas, darbuotojų ir gyventojų bei kitų suinteresuotų asmenų tarpusavio pagarba.
- Vertybių puoselėjimas: tolerancija, taktiškumas, orumas, bendruomeniškumas, mandagumas, paslaugumas, rūpinimasis kitais, tarpusavio pasitikėjimas, solidarumas, lygiateisiškumas ir kitos vertybės.
- Darnių bendravimo įgūdžių, savikontrolės, pykčio, streso valdymo ugdymas.
- Pagalbos teikimas sprendžiant kasdienes problemas.
- Paslaugų gavėjų užimtumo skatinimas.
Fizinio ir psichologinio smurto, patyčių prevencijos procedūros
Globos namų darbuotojų švietimas (institucijoje arba mokymus organizuojančioje įstaigoje) - veikla, skirta smurto rizikai mažinti, apimanti visų darbuotojų švietimą, informavimą ir kt. priemones. Vadovavimasis ir laikymasis Globos namų etikos kodeksuose, tvarkos taisyklėse bei pareigybės aprašymuose numatytomis elgesio normomis. Emociškai saugios aplinkos sukūrimas. Darbuotojų kompetencijų didinimas. Organizacijos kultūros, pagrįstos pagarba, atidumu ir atvirumu, ugdymas.
Globos namų gyventojų švietimas ir prevencinės priemonės
- Atvira ir abipusė komunikacija.
- Kalbėjimas su gyventojais apie elgesį galimo smurto metu.
- Gyventojų supažindinimas su elgesio taisyklėmis, jų aptarimas.
- Vengimas apgyvendinti gyventojus, kurie nuolat konfliktuoja tarpusavyje, yra agresyviai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, viename kambaryje.
- Individualus darbas su gyventojais, linkusiais į agresyvų elgesį.
Finansinio smurto prevencijos procedūros
- Gyventojų švietimas, ugdant finansinį atsparumą, supažindinimas su jų teisėmis turto disponavimo klausimais.
- Darbuotojų švietimas finansinio smurto prevencijos klausimais, siekiant, kad: gebėtų atpažinti finansinio smurto elgesį. Imtųsi visų priemonių, siekiant nutraukti visus galimus veiksmus finansinio smurto pašalinimui.
- Darbe vadovautis patvirtinta Globos namų gyventojų asmeninių pinigų ir kitų materialinių vertybių saugojimo, naudojimo ir apskaitos tvarka.
Nepriežiūros prevencijos procedūros
- Paslaugų gavėjo asmens higienos procedūrų pastovus atlikimas (maudymasis ne rečiau kaip kartą per savaitę, rytinio ir vakarinio tualeto atlikimas, odos raukšlių priežiūra ir pan.).
- Pilnas aprūpinimas asmens higienos priemonėmis (kremams, sauskelnėms ir pan.) ir kompensacine technika (vaikštyne, funkcionalia lova ir kt.).
- Teisingas ir savalaikis gydytojo paskyrimų vykdymas.
- Esant reikalui, kūno padėties keitimas, sodinimas į neįgaliojo vežimėlį, vežimas į lauką.
Reagavimas į įtariamus ir realius patyčių, nepriežiūros ar smurto atvejus
Visais įtariamų ir realių patyčių, nepriežiūros ar smurto atvejais, kiekvienas darbuotojas nedelsiant reaguoja atlikdamas šiuos procedūrinius veiksmus:
- Reagavimas: asmens, panaudojusio smurtą, sustabdymas, atskyrimas. Pirmosios pagalbos suteikimas (jeigu reikia). Esant būtinybei, kreipimasis pagalbos į kitas institucijas (policiją, greitąją pagalbą ir kt.). Raštu fiksuojami įvykusio smurto požymiai ir aplinkybės.
- Informavimas: informuojamas tiesioginis vadovas. Informuojama administracija. Informuojami šeimos nariai.
- Sprendimas: skiriamas atsakingas asmuo. Skiriama komisija. Smurto atvejo ištyrimas. Pagalbos priemonių numatymas. Drausminių priemonių numatymas. Prevencijos priemonių numatymas.
- Grįžtamasis ryšys: pagalbos smurto aukai teikimas. Pagalbos smurtautojui teikimas. Prevencinių priemonių globos namuose taikymas.
Mobingas darbo aplinkoje
Mobingas - jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė. Mobingas darbo aplinkoje pasireiškiantis reiškinys, kuris laikomas kaip šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas.
Šį reiškinį nagrinėjantys mokslininkai pateikia ne vieną mobingo apibrėžimą. Tačiau sutariama, kad mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį. Pastebima, kad dažniausiai psichologinis smurtas, taip pat ir mobingas, pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, pasiekimų menkinimu, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiais veiksmais. Žala aukai daroma tiesioginėmis arba netiesioginėmis priemonėmis. Pirmųjų pavyzdžiai - žodinis, fizinis, seksualinis priekabiavimas, menkinantys atsiliepimai, ydingi darbiniai nurodymai, antrųjų - socialinis izoliavimas, kai nušalinama nuo socialinių procesų darbovietėje.
Horizontalusis mobingas pasireiškia, kai juo užsiima tą patį arba lygios vertės darbą atliekantys kolegos, o vertikalusis gali būti dvejopas: vadovas, siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę, menkina žemesnio rango darbuotojo orumą tokiu būdu bandydamas savo pusėn palenkti kitus jam atskaitingus asmenis. Darbuotojai gali nusitaikyti į savo vadovą ir atsisakyti atlikti užduotis, skleisti gandus, rodyti nepagarbą.
Kokią įtaką mobingas daro jį patiriančiam žmogui?
Mobingas ne tik mažina žmogaus motyvaciją ir gebėjimą dirbti, pasitenkinimą darbu, bet ir žaloja fizinę bei psichinę sveikatą, pasitikėjimą savimi, menkina savivertę. Mobingas pažeidžia ne tik žmogaus darbinę veiklą, bet ir asmeninį gyvenimą. Mobingo sukeltos psichologinės problemos, darbuotoją gali privesti prie savižudybės.
Kokia mobingo įtaka gali būti darbovietei, kurioje pasireiškia mobingas?
Mobingas kenkia psichinei žmonių sveikatai, o psichikos sveikatos sunkumų turintis asmuo yra iš dalies arba visai nedarbingas. Jei bloga žmonių psichikos sveikata, tai ji bus susijusi su tokiais dalykais kaip nebuvimas darbe arba neefektyvus darbas būnant darbe, kadangi darbuotojui sunku susikaupti. Mobingo apraiškos tiesiogiai ar netiesiogiai daro neigiamą poveikį ir organizacijos reputacijai. Darbovietės, kurios turi nesuvaldytų psichosocialinės rizikos faktorių, neturi palankios darbuotojui kultūros.
Ką galite padaryti, jei patiriate psichologinį smurtą darbe?
- Veskite dienoraštį. Fiksuokite, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis su jumis netinkamai elgėsi. Tai gali padėti teikiant skundą ir bandant įrodyti mobingo atvejį.
- Įvertinkite situaciją. Patiriant psichologinį smurtą darbe svarbu jį tinkamai identifikuoti ir suprasti, jog tai nevyksta dėl jūsų prasto darbo, nepakankamų pastangų ar kitų neobjektyvių priežasčių, kurias jums bando įteigti kolegos.
- Elkitės profesionaliai. Vienas iš būdų sustabdyti priekabiautojus savo jėgomis yra, išlaikant profesionalų toną, pasakyti, kad toks jų elgesys ar komentaras buvo nepriimtinas.
- Kreipkitės pagalbos. Mobingas, priešingai nei vieno žmogaus vykdomi išpuoliai, yra sudėtingesnis, didelę kolektyvo dalį apimantis procesas, todėl jį suvaldyti daug sunkiau. Jei spaudimą patiriate iš to paties rango kolegų, galite kreiptis į komandos vadovą ar kitą aukštesnę poziciją įmonėje užimantį asmenį. Jei ir vadovas yra vienas iš jus engiančių žmonių, pagalvokite, kam atsiskaityti turi jis. Kreipkitės į padėti galinčias institucijas.
Ši socialinės globos įstaiga sostinėje veikia dar nuo 1979 metų, šiuo metu joje gyvena apie 240 garbaus amžiaus senolių. Nuo 2021 m. 15min rašė, kad kaip tik tuo metu įstaigoje prasidėjo patikrinimai, jai dešimtmetį vadovavęs Vytautas Gricius buvo iš pradžių nušalintas, o vėliau ir atšauktas iš pareigų. Taip pat jam nurodyta sumokėti daugiau nei 11 tūkst. Vis dėlto teismai konkurso rezultatų nepanaikino ir socialinės globos namuose įsivyravo ramybė. Vilniaus miesto savivaldybė gavo anoniminį skundą dėl Senjorų socialinės globos namų direktorės O. Gumovskės galimai vykdomų pažeidimų.
tags: #mobingas #socialines #globos #namai
