Lietuvos ūkininkai, susidūrę su gilia krize dėl drastiškai kritusių pieno supirkimo kainų, planuoja pakartoti protesto akcijas. Prieš trejus metus pieną dalinę ūkininkai ir vėl neviltyje. Šią protesto akciją jie ruošiasi pakartoti prie Vyriausybės jau kitą savaitę.
Ūkininkai žada praeiviams išdalinti apie 50 tūkst. litrų pieno, nes, anot jų, supirkimo kainas sumažinusiems perdirbėjams jį parduoti nebeapsimoka. „Žmonės, ateikite - pavaišinsime nemokamu pienu prie Vyriausybės. Duosime, dalinsime, atvažiuos mūsų pienovežiai, eisime pas valdžią“, - sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Ūkininkai skundžiasi patekę į gilią krizę - Lietuvoje pieno supirkimo kainos tapo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. „Kainos nuskriaudžia Lietuvos ūkininkus. Pieno kainų „žirklės“ labai didelės: mažiausia kaina - apie 12 ct už litrą, didžiausia - apie 40 ct. Labiausiai nukenčia šeimos ir vidutiniai ūkiai“, - teigė Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Buivydas.
J. Vilionis piktinosi prekybininkų kainodara: „Prekybininkai nesidomi - nustato nuolaidas, o parduotuvėse litras 2,5 proc. riebumo pieno kainuoja apie 1,76 euro. Aš parduodu 4,6 proc. riebumo pieną ir gaunu 10-20 ct, o parduotuvėje jis kainuoja daugiau nei 2 eurus. Kas pasiima šiuos pinigus? Ar tai normalu?“
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius kritikavo prekybos centrų kainodarą - už lietuviško pieno litrą prašoma pusantro euro ir daugiau, tačiau, užuot sumažinus kainą ir pardavus produktą, pasibaigus galiojimo laikui jis utilizuojamas. „Neparduotas produktas keliauja biokuro gamybai, humusui ar kompostui, bet ne žmonėms. O Lietuvoje yra apie 450 tūkst. žmonių, kuriems maisto trūksta“, - sakė S. Gurevičius.
Su protestuoti besirengiančiais ūkininkais po pieno dalijimo akcijos planuoja susitikti premjerė ir žemės ūkio ministras. „Matome tikrai žemas kainas, kalbamės su perdirbėjais, kad jos didėtų. Taip pat svarbu investuoti į ūkius ir stiprinti verslus, kurie užtikrintų maisto tiekimą“, - teigė premjerė Inga Ruginienė.
Ūkininkai Vyriausybei skundžiasi ne tik dėl mažų pieno supirkimo kainų. Jiems nerimą kelia ir pabrangusios dujos, trąšos bei degalai - jų akcizus jie reikalauja mažinti labiau, nei planuoja Vyriausybė. „Tai nėra išeitis - 6 ct sumažinimas yra tik trumpalaikė pagalba. Reikia iš esmės peržiūrėti akcizų sistemą ir ją reikšmingai mažinti“, - teigė Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Nors kitą savaitę prie Vyriausybės protestuos pieno gamintojai, dėl ateities sunerimę ir kitų sektorių ūkininkai - gyvulių ir grūdų augintojai, daržininkai, sodininkai, paukščių bei kiaulių augintojai.
Lietuvos ūkininkų protestas
Protestai Vilniuje ir vaikų saugumo klausimai
Ši situacija jau palietė šalia gyvenančius Vilniaus miesto gyventojus. Į „Delfi“ redakciją kreipėsi skaitytojas Eimantas (vardas redakcijai žinomas), kuris šalia VMVT gyvena su šeima. Pasak vyro, vaikai girdėdami tokius garsus, bijo išeiti iš namų. „Prie VMVT šiuo metu vyksta protestas, jo metu organizatoriai leidžia žviegiančių kiaulių garsus. Vaikai bijo, negali išeiti į kiemą. Ar čia normalu per protestą taip elgtis ir kad nieko dėti vaikai negali būti lauke?“, - klausė skaitytojas.
Vaikų tėtis teigė, kad jau kreipėsi ir į valstybines institucijas, tačiau pagalbos nesulaukė. Vyras teigia bendravęs su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, policija. „Tai gaunasi, kad bandom išsaugoti paršelius, gąsdindami vaikus“, - rašė jis.
Reagavo policija ir vaiko teisių gynėjai
Dėl šios situacijos kreipėmės į policiją ir klausėme, ar buvo sulaukta skundų dėl protesto ir jame keliamo triukšmo. „Sostinės policija šį rytą sulaukė 3-jų pranešimų dėl triukšmo prie VMVT. Pareigūnai patikrino, nustatė, kad leidimai protestui yra išduoti Vilniaus m. savivaldybėje, apie triukšmą informuotas savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius“, - buvo rašoma komentare.
Taip pat Eimantas paminėjo, kad kreipėsi į Vaikų teisių gynėjus, tačiau nusivylė jų gautu pasiūlymu. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigė, kad situacija iš tiesų yra nestandartinė ir rekomendavo, kaip reikėtų elgtis žmonėms. „Gyvename pilietinėje visuomenėje, tad žmonės turi teisę protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Iš kitos pusės matome, kad vykstantis protestas kelia didelį diskomfortą šalia gyvenantiems žmonėms. Dėl to jau esame sulaukę susirūpinusio šeimos nario skambučio į Vaiko teisių liniją. Iš tiesų, už savo vaikų saugumą ir gerovę pirmiausia yra atsakingi tėvai, kurie ir rūpinasi, kad jų vaikų teisės nebūtų pažeidžiamos. […] Suprantame, kad protesto metu skleidžiami garsai gali sukelti diskomfortą, tad dėl to reikėtų kreiptis į viešąją tvarką prižiūrinčias institucijas, kurie galėtų įvertinti situaciją ir imtis veiksmų. Suprantama, kad girdint tokį garsą vaikai gali išsigąsti, tad ne mažiau svarbu, kad tėvai pasikalbėtų su vaikais, paaiškintų jiems, kas vyksta jų kaimynystėje ir kodėl kyla šis triukšmas. Tai padėtų ne tik sumažinti baimės jausmą, bet ir geriau suprasti savo teises, kaip veikia pilietinė visuomenė, kokiais būdais gali būti reiškiama nuomonė ir pan. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112“, - buvo rašoma komentare.
Gyvūnų teisių aktyvistų veiksmai
Primename, kad apie protestą buvo pranešta pirmadienį. „Pirmadienio rytą VMVT darbuotojai pradėjo girdėdami iš lauko sklindančius kraupius be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių klyksmus. Taip kone visą savaitę - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio - atrodys VMVT darbo dienos. Tokiu būdu siekiama paskatinti tarnybos direktorę Audronę Mikalauskienę imtis veiksmų - padėti parašą, kuris uždraustų paršelių kastravimą be nuskausminamųjų“, - rašoma organizacijos pranešime.
„Audrone, Jūs vis dar leidžiate kastruoti paršelius be jokio nuskausminimo. Nėra nė vienos pateisinamos priežasties, kodėl ši žiauri praktika turėtų būti legali. Panašu, kad Jums tiesiog patinka kastruojamų paršelių klyksmai, Audrone. Todėl juos atvežėme čia. Išgirskite, ką gyvūnams reiškia Jūsų nenoras priimti sprendimą. Audrone, šiuos klyksmus vienu parašu galite sustabdyti tik Jūs. Apsaugokite gyvūnus. Nustokite mėgautis jų kankinimu“, - cituojami „Tuščių narvų“ atstovai.
Paršelių klyksmai ir raginimas A. Mikalauskienei imtis veiksmų prie VMVT bus girdimas nuo 8 iki 17 val., nuo pirmadienio iki Žolinių. „Dabar A. Mikalauskienė žada galbūt rugsėjį suburti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Todėl, norėdami paraginti veikti greičiau, beveik visą savaitę prie VMVT leisime kastruojamų paršelių klyksmus. Jei ji iki šiol delsia ir nesustabdo šios žiaurios praktikos, galbūt šie klyksmai paragins ją pradėti spręsti problemą. Tikiu, kad per 4 dienas net VMVT direktorė bus pajėgi išgirsti kančią, kurią jaučia be nuskausminamųjų kastruojami gyvūnai“, - sako „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Tai - jau ketvirtasis gyvūnų teisių aktyvistų veiksmas, siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą. Gegužės pradžioje sostinės centre vyko performansas, kurio metu jau buvo kreiptasi į VMVT vadovę. Birželį ir liepą organizuoti protestai prie VMVT būstinės Vilniuje, skelbia naujienų agentūra ELTA.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir jos įgyvendinimas
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais, yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, ginantis vaiko teises. Prie konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė. 2023 metais prie jos buvo prisijungusios 196 valstybės (Jungtinės Amerikos Valstijos neprisijungė). Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas (vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau).
Konvencijoje išplėtoti 1959 m. Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtinti vaiko teisės ir jų apsaugos principai, formalizuoti valstybių teisiniai įsipareigojimai vaiko teisių apsaugos srityje. Konvencijoje numatyta užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes. Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą.
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai. Konvencijoje įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės: vaikas neturi būti atskirtas nuo savo tėvų prieš jo norą, turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, teisę į mokslą, poilsį, laisvalaikį, minties, sąžinės, religijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Jam turi būti užtikrinama teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos jo fizinei, protinei, dvasinei, dorinei ir socialinei raidai, teisė būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai ar trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fizinei, protinei, dvasinei, dorinei bei socialinei raidai. Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusi valstybė prisiima įsipareigojimą ją įgyvendinti pagal tarptautinę teisę. Konvencija nustato, kad valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės naudoja savo turimus išteklius, prireikus gali pasitelkti ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pagal Konvenciją valstybės dalyvės turi sukurti nepriklausomą Konvencijos garantuojamų teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą.
Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra 3 fakultatyviniai protokolai: 2000 m. priimti Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (Lietuva ratifikavo 2004 m.) ir Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (Lietuva ratifikavo 2002 m.) ir 2011 m. priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl pranešimų procedūros (įsigaliojo 2014 m.). Ratifikavus ir įgyvendinus Fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų procedūros, vaikams sudaromos sąlygos pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pagal Konvenciją ir jos pirmuosius du fakultatyvinius protokolus pažeidimų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja 1989 m. įsteigtas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Jis nagrinėja valstybių konvencijos dalyvių pranešimus apie priemones konvencijoje nustatytoms vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje, gali teikti Generalinei Asamblėjai ir valstybėms dalyvėms priemonių Konvencijos tikslams pasiekti siūlymus ir rekomendacijas. Komitetas posėdžiauja 3 savaitines sesijas per metus Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.
Išskirtiniai atvejai ir visuomenės reakcijos
Visuomenę įaudrinęs kūdikio paėmimas: socialiniuose tinkluose pasklidusi žinia apie Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš šeimos paimtą neseniai gimusį kūdikį sulaukė audringų visuomenės reakcijų: vieni situacija baisėjosi, piktindamiesi tarnybų veiksmais, kiti svarstė, kad tam iš tiesų galėjo būti svarių priežasčių. Ligoninės teigimu, į vaiko teisių apsaugos specialistus kreiptasi kilus abejonių, ar motina pati gali pasirūpinti naujagimiu dėl savo sveikatos būklės. Vaiko teisių apsaugos gynėjai pripažino: situacija - išskirtinė. Jie teigė dedantys visas pastangas, kad naujagimiu būtų tinkamai pasirūpinta, jis galėtų grįžti pas tėvus. Specialistų teigimu, naujagimis paimtas, nes nepavyko su šeima rasti kito sprendimo, kai mamai galėtų būti suteikiama reikiama pagalba ir specialistų priežiūra. Ketvirtadienį tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pranešė, kad pavyko pasikalbėti su kūdikio artimaisiais ir, įvertinus aplinkybes, nuspręsta grąžinti vaiką į šeimą. Jai toliau bus teikiama pagalba.
Ledo ritulio bendruomenę sukrėtė mirtina nelaimė: ledo ritulio bendruomenę sukrėtė paauglio mirtimi pasibaigęs incidentas: Vilniuje trečiadienį treniruotės metu trylikamečiui į galvą pataikė ledo ritulys. Dėl patirtos traumos vaikas vėliau ligoninėje mirė. Pasak trenerių, vaikas buvo su šalmu, o ritulys pataikė žemiau jo, po ausimi. Sukrėsta bendruomenė šį atvejį teigia esant pirmu Lietuvoje bei negirdėtu net ir pasaulio mastu.
Kita svarbi informacija
Vyriausybė atvėrė sieną su Baltarusija: Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad sienos su Baltarusija, uždarytos spalio pabaigoje, būtų atvertos. Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai pilną veiklą atnaujino vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį - dešimčia dienų anksčiau nei planuota. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, sienų užvėrimas jau davė rezultatų: oro uostų veiklą trikdančių balionų į šalies teritoriją atskrenda mažiau, todėl apribojimai nebėra būtini šalies saugumui užtikrinti.
Šakalienės atvirumas sukėlė audrą: iš krašto apsaugos ministrės pareigų atstatydinta Dovilė Šakalienė patvirtino, kad po jos susitikimo su brokuotą kelią į poligoną nutiesusios bendrovės „Fegda“ atstovais sulaukė socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus reakcijos. „Na, mes turėjome susitikimą su įmone ir tą pačią dieną mano kolega paviešino feisbuko postą apie tai, kad STT tyrimas dėl „Embraerių“ tikrai turėtų būti vertinamas labai rimtai, kad kolegos opozicijoje pateikė labai validžių argumentų, ir kad reikėtų inicijuoti apskritai darbo grupę Vyriausybėje, kuri įvertintų transportinių karinių lėktuvų pirkimo tikslingumą“, - atsakydama į žurnalisto Edmundo Jakilaičio klausimą tinklalaidėje „Politika“ kalbėjo buvusi ministrė.
Nustebino Nausėdienės kalba: tikrą diskusijų audrą socialiniuose tinkluose sukėlė pirmosios ponios Dianos Nausėdienės pasakyta kalba. Ilgos pauzės bei įmantrūs žodžiai sukėlė pašaipas ir dvejones, kas rašė kalbą ir ar tam nebuvo pasitelktas dirbtinis intelektas.
Sabotažo aktai Lenkijoje: lapkričio 15-17 d. Lenkijoje įvyko du išpuoliai prieš geležinkelio infrastruktūrą, kuriuos šalies vadovai vadino neturinčiais precedento ir galbūt rimčiausiais saugumo pažeidimais nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Bandyta susprogdinti bėgius ir sugadinti infrastruktūrą. Ant bėgių sukrauti sprogmenys buvo detonuoti nuotoliniu būdu, panaudojus telefoną. Detonavo vienas iš dviejų padėtų sprogmenų. Šalies tarnybos teigia, kad viskas rodo už šių veiksmų stovint Rusiją.
Slaptas taikos planas: trečiadienį Vašingtoną ir Europos sostines sudrebino spekuliacijos apie JAV ir Rusijos taikos planą, pagal kurį Maskvai būtų suteikta visiška kontrolė rytiniame Donbase, o Ukraina būtų priversta perpus sumažinti savo karines pajėgas. Žiniasklaida paskelbė visą 28 punktų planą. Tarp jame numatytų punktų - Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apribojimas iki 600 tūkst. karių.
Protestas Vilniuje: penktadienį sostinėje vyko finalinis Kultūros asamblėjos mitingas „Kokios valstybės mes norime?“. Juo užbaigiama mėnesį trukusi akcija „Mes esame kultūra“. Mitingo organizatoriai kviečia pasipriešinti demokratijos pamatų ardymui bei reikalauti valdančiųjų atsakomybės už savo veiksmus.
Vilnius - miestas, kuriame bažnyčių bokštai „kalbasi“ skirtingomis kalbomis, o mokyklų koridoriuose pinasi lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių ir Rytų Azijos kraštų balsai. Lietuva istoriškai puoselėja unikalų švietimo modelį. Šalyje veikia apie 100 tautinių mažumų mokyklų - tai sudaro dešimtadalį viso ugdymo tinklo. Didžiausia jų koncentracija, suprantama, yra Pietryčių Lietuvoje. Vilniuje ši įvairovė ryškiausia: čia rusų mokomąja kalba žinių siekia apie 14 tūkst. 2022-ieji metai įnešė papildomos sumaišties. Prasidėjus karui Ukrainoje, į rusiškas ir lenkiškas Vilniaus mokyklas plūstelėjo ukrainiečių, baltarusių ir rusų vaikai. Tėvai rinkosi šias įstaigas dėl kalbinio panašumo, tikėdamiesi lengvesnės adaptacijos, tačiau realybė pasirodė kitokia: klasės tapo perpildytos, mokytojų krūviai pasiekė kritinę ribą.
Didžiausias galvos skausmas - vadovėlių trūkumas. Rusų mokomąja kalba dirbančios mokyklos priverstos naudoti moraliai pasenusią medžiagą (dažnai dar iš sovietinių ar ankstyvųjų Lietuvos nepriklausomybės laikų), o lenkų mokyklos vadovėlius neretai siunčiasi tiesiai iš Lenkijos. Dar kritiškesnė situacija dėl pedagogų stygiaus. Surasti lituanistą, norintį ir gebantį dirbti tautinių mažumų mokykloje, tapo beveik neįmanoma misija. Kai kurios Vilniaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo ieško po dvejus metus.
Tautinių bendrijų mokyklose besimokantiems mokiniams daug sunkiau konkuruoti su baigusiais lietuviškas mokyklas. Moksleiviai, laisvai valdantys lietuvių kalbą, lengviau įstoja į aukštąsias mokyklas ir susiranda darbą. Gimtoji kalba yra pamatinė žmogaus teisė ir kultūrinio identiteto pagrindas, pliuralizmas yra Vilniaus perlas, tačiau taip, kaip yra dabar, likti negali.
1. Stiprinti dvikalbį ugdymą. Tokie dalykai kaip Lietuvos istorija, pilietiškumo pagrindai ar geografija turėtų būti dėstomi valstybine kalba - taip moksleiviai natūraliai įsilietų į valstybės gyvenimą, išlaikydami galimybę tiksliuosius mokslus ir literatūrą studijuoti gimtąja kalba. Tačiau tai veiks tik tada, jei atsiras jaunų ar laisvai lietuviškai kalbančių mokytojų, o pačių mokinių kalbos lygis nebus nulinis. Tam pirmiausia reikia sukurti pamatus: visas priešmokyklinis ir didžioji dalis pradinio ugdymo turi vykti lietuvių kalba.
2. Investuoti į turinį. Reikia šiuolaikiškų vadovėlių, pritaikytų lietuvių, kaip antrosios kalbos, metodikai.
3. Sukurti finansines paskatas. Mokytojai, dirbantys daugiakalbėje aplinkoje, patiria didesnį psichologinį ir metodinį krūvį.
4. Skatinti realią integraciją. Bendri projektai, stovyklos, mainų programos tarp lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų turi tapti norma, o ne išimtimi. Valstybė turi skatinti ir finansuoti mokyklose veikiančias, patriotizmą ugdančias organizacijas (šaulius, skautus ir kt.). Vilnius bus stiprus tik tada, kai kiekvienas jo moksleivis - nepriklausomai nuo to, kokia kalba bendrauja jo šeima - jausis lygiaverčiu valstybės kūrėju.
