Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.
Naujos gyvybės pradėjimas iki šių dienų gaubiamas mitų ir prietarų. Bene dažniausiai pasitaikančius aptarsime šiame straipsnyje.
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos pastojimui
Norint pastoti, svarbu suprasti ne tik moters kūno veiklą, bet ir veiksnius, lemiančius sėkmingą apvaisinimą. Nors kai kurios poros pastoja greitai, kitoms tai gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus. Sėkmingas pastojimas priklauso nuo daugelio dalykų - hormonų pusiausvyros, ovuliacijos ciklo, mitybos, streso lygio bei partnerių sveikatos.
Vaisingos dienos ir ovuliacijos sekimas
Tam, kad moteris pastotų, mylėtis būtina jos vaisingomis dienomis. Pastojimas įvyksta, kai subrendęs kiaušinėlis iš kiaušidės apvaisinamas spermatozoido. Šis procesas paprastai vyksta ovuliacijos metu - maždaug 12-16 dieną nuo mėnesinių pradžios (jei ciklas yra 28 dienų). Kad šis procesas įvyktų, tiek moters, tiek vyro organizmas turi veikti darniai. Moteriai svarbus reguliarus ovuliacijos ciklas, o vyrui - kokybiška sperma, turinti pakankamai aktyvių spermatozoidų.

Moteris, norinti susilaukti kūdikio, turėtų stebėti, ar pirma mėnesinių diena kiekvienam mėnesiui būna po tokio pat dienų skaičiaus, kuris laikomas įprastu. Priešingai, jos mėnesinės gali būti nereguliarios, tai reiškia, kad ciklo trukmė priklauso nuo mėnesio. Stebėdama šią informaciją kalendoriuje, moteris gali geriau numatyti, kada jai gali būti ovuliacija. Amerikos nėštumo asociacijos duomenimis, moters vaisingos dienos būna tik 12-24 valandas po ovuliacijos. Tačiau vyro sperma moters organizme gali išgyventi iki penkių dienų.
Moterims, kurių ciklai reguliarūs, ovuliuoja maždaug prieš dvi savaites iki mėnesinių pradžios. Sunkiau prognozuoti ovuliaciją moterims, kurių ciklai nereguliarūs, tačiau dažniausiai tai įvyksta 12-16 dienų iki kitų mėnesinių pradžios. Yra keli būdai, kuriuos moterys gali naudoti, norėdamos nustatyti savo vaisingiausias dienas kiekvienam mėnesiui. Vienas jų - namų ovuliacijos prognozavimo rinkiniai, parduodami vaistinėse. Kitas būdas - sekti gimdos kaklelio gleives. Prieš pat ovuliaciją gleivių kiekis padidėja, jos tampa skaidresnės ir slidesnės.
Remiantis Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, „vaisingas langas“ apima šešių dienų laikotarpį: penkias dienas iki ovuliacijos ir jos dieną. Siekiant padidinti pastojimo tikimybę, rekomenduojama mylėtis kas antrą dieną per galimai vaisingų dienų „langą“.
Sveikas gyvenimo būdas ir mityba
Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką vaisingumui. Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, padeda reguliuoti hormonų balansą. Moterims, kurių kūno masės indeksas (KMI) per mažas ar per didelis, ovuliacija gali sutrikti. Stresas gali tiesiogiai paveikti hormonų sistemą ir sutrikdyti ovuliaciją. Saikingas fizinis krūvis gerina kraujotaką ir hormonų veiklą, tačiau pernelyg intensyvios treniruotės gali turėti priešingą efektą.
Turint antsvorio, moters galimybės pastoti sumažėja, tačiau lygiai taip pat yra ir tuomet, kai moters svoris yra per mažas. Tyrimai parodė, kad antsvorio turinčios moterys, norėdamos pastoti, gali užtrukti dvigubai ilgiau nei tos, kurių KMI laikomas normaliu. Per mažo svorio moterys gali užtrukti net keturis kartus ilgiau. Turint per daug kūno riebalų, susidaro estrogeno perteklius, kuris gali trukdyti ovuliacijai. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, netekus nuo 5 iki 10 procentų kūno svorio prieš pradedant pastoti, vaisingumas gali pagerėti. 2017 m. atliktas tyrimas nustatė, kad poroms, kurių abu partneriai yra nutukę, pastoti gali prireikti nuo 55 iki 59 procentų daugiau laiko, palyginti su poromis, kurios nėra nutukusios. Moterys, kurių svoris yra per mažas, gali neturėti reguliarių mėnesinių arba jų ovuliacija gali sutrikti.

Nors ir nėra specialios vaisingumą skatinančios dietos, valgydama įvairius sveikus maisto produktus, moteris gali padėti savo organizmui pasiruošti nėštumui, sukaupti pakankamai maistinių medžiagų atsargų. Tai reiškia, kad reikia valgyti įvairius vaisius ir daržoves, baltymus, nesmulkintus grūdus, pieno produktus ir sveikais riebalais prisotintus maisto produktus. Bandydamos pastoti, valgykite mažesnį kiekį gyvsidabrio turinčių žuvų, tokių kaip kardžuvės, ryklys, skumbrė, tunas. Taip pat atsargiau vartokite kofeino turinčius produktus. Daugiau nei 500 miligramų kofeino per dieną, gali sumažinti moters vaisingumą. Remiantis Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, išgėrus nuo 1 iki 2 puodelių kavos arba mažiau nei 250 mg kofeino per dieną, tai neturi įtakos pastojimo tikimybei.
Fizinis aktyvumas gali padėti moters kūnui pasiruošti nėštumui ir gimdymui, tačiau per daug mankštinantis ar dažnai atliekant sunkias treniruotes, gali sutrikti ovuliacija.
Žalingų įpročių atsisakymas
Rūkymas gali sukelti vaisingumo problemų tiek moterims, tiek vyrams. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, cheminės medžiagos, randamos cigarečių dūmuose, tokios kaip nikotinas ir anglies monoksidas, pagreitina moters kiaušinių praradimą. Be to, moterys, planuodamos pastoti, turėtų vengti alkoholio.
Rūkymas (1, 2), taip pat ir pasyvus, trikdo moters vaisingumą, mažina spermos kokybę, blogina bendrą organizmo sveikatos būklę. Ribokite alkoholio vartojimą. Alkoholis veikia spermos kokybę, kenksmingas nėštumo metu. Venkite vaisingumą galimai mažinančių cheminių medžiagų.
Mitai apie pastojimą
Dauguma moterų didžiąją gyvenimo dalį stengiasi nepastoti. Ir staiga ateina laikas, kai jautiesi pasirengusi tapti motina, ir viskas apsiverčia aukštyn kojom. Vaiko pradėjimas yra vienas svarbiausių gyvenimo etapų ir jis yra lydimas įvairiausių mitų bei liaudies įsitikinimų. Deja, sekimas šiais išsigalvojimais, dažnai trukdo pastoti ir pradėti sveiką vaiką.
Mitai ir tiesos
- MITAS. Jeigu nepavyksta pastoti per pirmus tris mėnesius, vadinasi, turite problemų su vaisingumu.
TIESA: Jeigu pradėjote planuoti vaiką ir per tris mėnesius nėra rezultatų, dar nereiškia, kad esate nevaisingi. Kaip rodo pastojimų statistika, tam, kad pradėtumėte naują gyvybę, jums prireiks vidutiniškai 6-12 mėnesių. Specialistai tvirtina, kad ieškoti pagalbos reikia tada, jei praeina vieneri metai nuo tada, kai jūs ėmėte planuoti vaiką ir nebesisaugote mylėdamiesi. - MITAS. Pastoti galima tik ovuliacijos dieną.
TIESA: Netiesa. Jeigu planuojate vaikelį, laukti konkrečios dienos, kada jums prasidės ovuliacija, nėra tikslinga. Vyriški spermatozoidai gali būti gyvybingi iki 3-4 dienų, taigi, patartina mylėtis likus kelioms dienoms iki ovuliacijos. - MITAS. Kuo dažniau mylėsitės, tuo didesni šansai pastoti.
TIESA: Tai tėra mitas. Seksualinis temperamentas visų porų yra skirtingas, todėl nereikėtų lyginti savęs su kitais. Vieniems pakanka mylėtis kartą kas savaitę, kitiems norisi kasdien. Kuo dažniau vyras patiria orgazmą, tuo dažniau jam išsilieja sperma. Be to, spermatozoidai, kaip minėjome, išlieka gyvybingi kelias dienas. Taigi, planuojant vaiką, visiškai pakanka numatomomis vaisingomis dienomis mylėtis kas 2 dienas. - MITAS. Kai kurios sekso pozos didina pastojimo tikimybę.
TIESA: Šio mito, kuris neturi pagrindo, gerbėjai tiki, kad didesnių šansų pastoti yra tada, kai mylimasi misionieriaus poza (vyras viršuje, moteris- apačioje). Tačiau nėra jokio mokslinio pagrindimo šiam teiginiui. Tas pats ir su patarimu po sueities moteriai kurį laiką pabūti žvakės pozoje (pakėlus kojas į viršų). Gal vienam ar dviem spermatozoidams taip ir būtų lengviau keliauti iki tikslo, tačiau juk lytinio akto metu į moters makštį patenka milijonai jų. - MITAS. Šansai pastoti didesni, jeigu moteris lytinio akto metu patiria orgazmą.
TIESA: Taip pat žr. Tai tėra kalbos, nė vienas mokslinis tyrimas to nėra patvirtinęs. Moters orgazmas neturi įtakos pastojimui. Tačiau įtakos turi vyriškas orgazmas ir spermos išsiliejimas. Štai be jo pastoti tikrai nepavyks. - MITAS. Lytinio akto metu įmanoma suplanuoti būsimo vaiko lytį.
TIESA: Ši teorija egzistuoja nuo neatmenamų laikų, tačiau turime nuliūdinti, kad tai yra neįmanoma. Turėti berniuką arba mergaitę galimybė yra 50/50. Lytį lemia chromosomos. Vyriškos lytinės ląstelės X arba Y susilieja su moters lytinėmis X ląstelėmis. Taigi, tai visiška loterija. Žinoma, tam tikros šiuolaikinės technologijos, kai atliekamas pagalbinis apvaisinimas, leidžia tokią galimybę, tačiau pastojant natūraliu būdu, vaiko lyties nesuplanuosi. - MITAS. Vyras negali būti nevaisingas, jeigu jis jau turi vaiką.
TIESA: Jeigu vyras susilaukė vaiko anksčiau, tai negarantuoja jam vaisingumo visam gyvenimui. Reprodukcinės sistemos pakitimų gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo etapu. Tam turi įtakos ir ligos, ir gyvenimo būdas, ir kiti veiksniai. Dar svarbu nepainioti vyro potencijos problemų su vaisingumu. Tai skirtingi dalykai. Sužinoti, kokia yra spermos kokybė: spermatozoidų judėjimo greitis, kiekis ir pan., galima tik atlikus spermos tyrimą. - MITAS. Jei nepavyksta pastoti per kelis mėnesius ‒ kažkas negerai.
TIESA: Kad pora turi nevaisingumo problemų konstatuojama tik tuomet, kai susilaukti kūdikio nepavyksta ilgiau nei vienerius metus. Anot ginekologų, poroms reikėtų labiau atsipalaiduoti ir neprarasti kantrybės, nes keli mėnesiai nesėkmingų bandymų dažniausiai nėra pavojaus signalas. Per vienerių metų bandymų pastoti laikotarpį daugiau nei 80 proc. porų susilaukia kūdikio. - MITAS. Kontraceptinės tabletės pradeda veikti nuo pat pirmosios jų vartojimo dienos.
TIESA: Ginekologai perspėja, jog moterų organizmai į hormonines tabletes reaguoja skirtingai, tad pradėjus vartoti kontraceptines tabletes ir norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, pirmąjį mėnesį patariama nepamiršti ir kitų saugojimosi priemonių. - MITAS. Pastojimas garantuotas vos nutraukus kontraceptinių tablečių vartojimą.
TIESA: Nustojus vartoti kontraceptines tabletes, kelis mėnesius trunka mėnesinių ciklo stabilizavimosi periodas, tad tikėtis pastoti vos tik nutraukus hormoninių preparatų vartojimą - neverta. Šiuo laikotarpiu pastoja tik 25 proc. porų.

Kada kreiptis pagalbos?
Tiek moteris, tiek vyras turėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistus, jei moteris yra 35 metų ar vyresnė ir nepastoja po šešių mėnesių reguliarių lytinių santykių, nenaudodama kontracepcijos. Jei moteris yra jaunesnė nei 35 metų, į specialistus turėtų kreiptis, jei nepastoja per vienerius metus.
Jei kontracepcijos priemonių nenaudojančiai ir kūdikį planuojančiai (t. y. aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai, numatomomis vaisingomis dienomis besimylinčiai) porai nepavyksta pastoti per metus arba ilgesnį laikotarpį, vertėtų kreiptis į medikus. Jeigu pora bando pastoti ilgiau nei metus, o moteris jaunesnė nei 35 metų, arba ilgiau nei šešis mėnesius, jei moteriai daugiau nei 35-eri, verta pasitarti su ginekologu. Moteriai po 30 metų vaisingumas mažėja, o po 40 metų - dar labiau. Jei moteriai jau yra 40 metų ar daugiau, rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistą, jei per 6 mėnesius reguliarių lytinių santykių be apsaugos nepavyko pastoti.
SIUTAS PAEMES (372) | !basement !nordvpn !youtube !planas !subatonas
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui.
Specialistai rekomenduoja moterims, kurios bando pastoti, pradėti vartoti prenatalinius vitaminus dar prieš nėštumą. Arba vartoti tuos vitaminus, kuriuose yra ne mažiau kaip 400 mikrogramų (mcg) folio rūgšties. Ji yra svarbi, siekiant užkirsti kelią apsigimimams kūdikio smegenyse ir stubure. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kartais - daugiau), tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.
Taip pat svarbus yra vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Vitaminas E - puikus lytinės funkcijos stimuliatorius tiek vyrams, tiek moterims, aktyvinantis kiaušidžių veiklą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.


