Kieme prie darželio durų - keli vežimėliai sniege su šiltai apklostytais miegančiais vaikais. Tokį vaizdą žiemomis buvo galima ne kartą pamatyti Lauko darželyje. „Kai tik įkūrėme darželį, visą grupę migdėme lauke - ir prie minusinės temperatūros, - atsiųstame pranešime pasakoja darželio įkūrėjas Žilvinas Karpis, žiniomis apie vaikų miegą lauke besidalinantis „Lauko akademijos“ mokymuose. - Pastebėjau, kad vaikai lauke ilgiau išmiega negu patalpose, miegas kokybiškesnis.“
Tradiciškai vaikus migdyti lauke yra išplėtota Skandinavijoje. Pietų miegelis vežimėliuose geriausiai tinka vaikams iki dvejų metų. Prieš atidarydamas darželius Vilniuje ir Kaune, Ž. Karpis daug keliavo po šalis, kuriose lauko, miško darželiai ir mokyklos turi gilias tradicijas. „Gyvai mačiau vaikų pietų miego sprendimus Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, kitose šalyse. Norvegijoje vaikai iki trejų metų žiemą miegojo vežimėliuose, surikiuotuose pašiūrėje. Švedijoje sistema panaši“, - sako Ž. Karpis. Vokietijoje vaikų pietų miegui buvo skirtas lauko namukas, jame - kalnas sukabintų miegmaišių. Įlindę į juos, vaikai snaudė ir spustelėjus šaltukui, o temperatūrai nukritus dar labiau, kraustydavosi į šildomas patalpas.
Panašią sistemą pritaikė ir Lauko darželis - daugelis tėvų jau praktikavo vaikų miegą lauke, kurį norėjo tęsti ir darželyje. Jie pastebėdavo, kad vaikai grūdinasi, geriau išsimiega, susitelkia į veiklas, yra fiziškai stipresni. Šiuos rezultatus paremia 2008 metais Šiaurės Suomijoje atlikta tėvų apklausa: jų atsiliepimai apie vaikų iki dvejų metų miegą lauke nuo -27 iki +5 laipsnių temperatūroje buvo daugiausia teigiami.
Šiaurės šalyse vaikai dažnai ilsisi lauke. Helsinkyje įprasta lapkritį prie restoranų pamatyti vežimėlį su miegančiu kūdikiu, tėvams jaukiai geriant kavą viduje. Kopenhagoje žiemą prie pastatų išrikiuojami vežimėliai su prikabintais stebėjimo prietaisais, kad tėvai žinotų, kada pasiimti savo gerai pailsėjusius kūdikius. Islandijoje, kur temperatūrų vidurkis žemiausias iš visų Šiaurės šalių, vaikai miega lauke tiek vasarą, tiek ir žiemą.
Skandinavai kartoja, kad miegas lauke kokybiškesnis, stiprina imuninę sistemą, yra efektyvi virusų ir mikrobų, kurie šaltuoju metų laiku susikaupia patalpose, prevencija.
Daugiau nei 1000 miško darželių Vokietijoje ir 23 Austrijoje rodo šio ugdymo modelio populiarumą. Šveicarijoje taip pat egzistuoja šio tipo darželiai ir lopšeliai. Lietuvoje taip pat yra keletas šio tipo darželių (Smiltynėje, Vilniuje ir kt. Lietuvos miestuose). Neskaitant grynų miško vaikų darželių, taip pat yra ir jo atšakų - „gyvūnų globos vaikų darželių“. Miško vaikų darželis dažnai vadinamas „darželiu be sienų ir stogo“.
Miško vaikų darželis arba Lauko vaikų darželis - ikimokyklinio ugdymo įstaiga, vaikų darželio rūšis, kilusi iš Skandinavijos. Šio tipo darželyje auklėjami, mokomi, ugdomi ir prižiūrimi vaikai nuo trejų iki šešių, o kartais ir jaunesni nei trejų metų. Pirmoji šio tipo darželį 1950-aisiais įkūrė Ella Flatau, kilusi iš Danijos. Ši idėja kilo jai prižiūrint savo ir kaimynų vaikus. Ji dažnai su vaikais leisdavo laiką miške ir tai sulaukė didelio kitų tėvų susidomėjimo. Susidomėję tėvai pradėjo kurti pirmąsias bendruomenes, kurios įgyvendino šią idėją ir įkūrė pirmuosius miško darželius. Skandinavijoje šio tipo darželiai tapo labai populiarūs. Pirmasis miško vaikų darželis Vokietijoje įsikūrė jau 1968 m. Vysbadeno mieste. Ursula Sube įkūrė šį darželį su pastoriaus Bernbeck pagalba. Miško darželių judėjimas sulaukė atgarsio tik 1990-aisiais metais. Pirmasis pripažintas miško darželis pradėjo veikti 1993 m. Flensburgo mieste, Vokietijoje.
Esminis skirtumas tarp įprastų vaikų darželių ir miško vaikų darželių yra, kad auklėjami vaikai su darželio auklėtoja kasdienybę praleidžia lauke (miške, pievoje arba pajūryje). Užsiėmimai lauke vyksta beveik visomis oro sąlygomis, išskyrus ypatingai blogas oro sąlygas kaip audrą. Vokietijoje yra privaloma turėti darželio teritorijoje šildomą patalpą, kurioje labai blogomis oro sąlygomis auklėtoja ir vaikai turėtų pastogę. Įstatymiškai nustatyta yra, kad ši patalpa turi būti šildomas statybinis vagonėlis arba šildoma miško trobelė.
Šio tipo darželiuose dažniausiai atsisakoma pramoniniu būdu pagamintu žaislų. Vaikai dažniausiai žaidžia su aplinkoje rastais gamtiniais objektais. Įstatymiškai nustatyta, kad vaikų skaičius grupėje gali svyruoti nuo 15 iki 20 vaikų, juos prižiūrėti turi mažiausiai du auklėtojai. Neskaitant šių ypatybių, miško vaikų darželiai yra įprasti vaikų darželiai, kurie ugdo, auklėja ir prižiūri vaikus.
Kasdienis buvimas gamtoje padeda vystytis vaiko motorikai, suvokimui, didžiajai ir mažajai motorikai, koordinacijai ir jausmingumui. Yra moksliškai pagrįsta, jog vaikų lankiusių miško vaikų darželių mokykliniai kriterijai nebuvo prastesni nei vaikų lankiusių įprastus vaikų darželius. Vaikai lankę miško vaikų darželius netgi daugelyje pamokų yra įvertinami geriau.
Dažniausiai miško vaikų darželiuose yra nenaudojami pramoniniai žaislai su konkrečia paskirtimi. Vaikai žaidžia su rastais gamtoje objektais. Tai lavina kalbos išraišką ir skatina didesnę komunikaciją tarpusavyje. Miško vaikų darželius lankantys vaikai bei juose dirbantys pedagogai yra mažiau varginami skleidžiamų garsų, negu įprastuose darželiuose. Tradiciniuose vaikų darželiuose nuo skleidžiamo triukšmo yra patiriama daugiau streso. Yra pastebėtas teigiamas poveikis imuninei sistemai vaikų bei auklėtojų, kurie daug laiko praleidžia lauke.
Miško vaikų darželių pedagogika padarė įtakos tradicinių vaikų darželių kasdienybei. Šia tema įprastuose vaikų darželiuose vis dažniau rengiamos miško dienos, miško savaitės arba miško projektai.
Lauko darželyje Lietuvoje, didėjant grupėms ir vaikams ūgtelėjus, miego lauke sistema irgi prisitaiko. Pavyzdžiui, pirmaisiais darželio gyvavimo metais, kai į jį buvo priimami vaikai nuo metų ir kelių mėnesių, jie smagiai pamiegodavo terasoje vežimėliuose ir žiemą. Daugėjant trimečių ir didesnių vaikų, plečiantis grupėms, miegui žiemą prireikė pagalbinių patalpų. Vasarą, rudenį ir pavasarį, kai temperatūra aukštesnė nei +12 ar +15 laipsnių, vaikai ilsisi miegmaišiuose terasoje, pavėsinėje. Per visą darželio istoriją vaikai miegojo ir palapinėse ant upės kranto, ir hamakuose.
Kartais, prieš vaikui imant lankyti darželį, tėvai klausia, ar jį reikėtų namuose pratinti prie miegojimo lauke. Specialaus pasiruošimo nereikia. „Kuo mažesnis vaikas, tuo jam paprasčiau įsisavinti gamtą. Dvimečiai greitai integruojasi. Adaptacijos darželyje metu duodame tėvams atmintinę, kokių drabužių reikės vaikams, taip pat ir miego lauke metu“, - sako Ž. Karpis. Miegodami gamtos garsų ir kvapų apsuptyje, darželinukai mokosi prisijaukinti lauką.
Kaip pasiruošti miegui lauke? Lauko darželių bendruomenės užsienyje ugdytojai ir „Lauko akademijos“ lektoriai pataria, kad prieš migdant vaikus lauke, verta sukurti keletą paprastų algoritmų. Pirmiausia - įsivertinti amžiaus grupę. Paskui - rasti gerą ir ramią vietą, kur vaikai ilsėsis. Miegojimo lauke niuansus aptarus su tėvais ir įtvirtinus šiuos susitarimus, svarbu nusimatyti: kiek laiko truks vaikų poilsis lauke, kokios bus temperatūros ribos ir „oro politika“ ištikus lietui, vėjams, karščiams. Svarbu būti lankstiems, prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų, stebėti rezultatus.
„Buvimui ir miegojimui lauke svarbu sekti jutiminę temperatūrą. Jeigu oro sąlygos vargina, kuriamės viduje - laikomės balanso ir sveiko proto. Turime pagalbines žiemos patalpas, vidaus patalpas, jas naudojame, kai keičiasi temperatūra“, - pataria Lauko darželio vadovė Irena Aračiauskienė. Darželinukų pietų poilsis, kaip rodo jos patirtis, dažnai iš ugdytojų reikalauja daug meistriškumo. Miegojimas lauke skatina pasiruošti dirgikliams, kurie skiriasi nuo romantiško gamtoje besiilsinčių vaikų paveikslo. I. Aračiauskienė prisimena užsienio lauko darželiuose mačiusi, kaip darželinukai miega miške pakabintuose hamakuose. Turint atskirą meditatyvią erdvę tokiam miegui, vaikų poilsis kokybiškas. Bet tik iki tol, kol atskrenda mašalai! Ramybę gamtos apsuptyje gali išblaškyti ir pjaunantys žolę kaimynai, karštis, arba, kaip kartą nutiko Lauko darželio terasoje besiilsintiems vaikams - į stogą bumpsintys kaštonai.
Vaikams daugiau miegant lauke, jų organizmo laikrodis dėl natūralios šviesos poveikio prisitaiko prie cirkadinių ritmų. Mažėja stresas, gerėja fiziniai ir smegenų veiklos rodikliai. Ramus poilsis lauke - mokymasis „perkrauti“ kūną ir mintis, kuris padeda augti sveikesniems.
Suomijos socialinės politikos dalis - ikimokyklinis ugdymas. Ši sistema užtikrina vaikų gerovę ir kokybišką ugdymą. Suomijoje ikimokyklinis ugdymas yra prieinamas, o valstybė skiria didelį dėmesį jo organizavimui ir finansavimui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų istorija Suomijoje siekia 1860-uosius metus. Tuo metu pradėti steigti vaikų darželiai ir lopšeliai, skirti padėti šeimoms kokybiškai ugdyti vaikus ir užtikrinti mažų vaikų globą, kol tėvai dirbo.
1973 metais buvo priimtas Dienos priežiūros centrų aktas, ir vaikų darželiai bei lopšeliai buvo pavadinti bendru pavadinimu - dienos priežiūros centrais. Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės, kurios įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą.
2011 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigas Suomijoje lankė 55% vaikų nuo gimimo iki 6 metų amžiaus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankantys vaikai Suomijoje prižiūrimi ir ugdomi namuose, o tėvai už tai gauna „namų priežiūros“ pašalpą. Priešmokyklinis ugdymas Suomijoje nėra privalomas, tačiau jame dalyvauja 98,5% priešmokyklinio amžiaus vaikų.
Suomijoje taikoma panaši motinystės ir tėvystės atostogų politika kaip ir Lietuvoje. Tėvai gali pasirinkti vieną iš trijų alternatyvų: prižiūrėti ir ugdyti vaikus patiems, teikti prašymą savivaldybėje dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinę įstaigą, arba ugdyti vaikus privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Savivaldybės bendradarbiauja su privačiais ikimokyklinio ugdymo programų teikėjais. Jos gali „pirkti“ ikimokyklinio ugdymo vietas iš privačios įstaigos, padengdamos sąnaudas, arba tarpininkauti tėvams, siūlydamos kompensacijas už vaikų ugdymą privačiose įstaigose.
Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas Suomijoje nėra labai platus, nes savivaldybių įstaigose vaikams garantuojamas kokybiškas ugdymas. Privačios įstaigos steigiamos Valdorfo, Montessori ir kitoms alternatyvioms pedagoginėms sistemoms.
Kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šiose veiklose tėvai ir vaikai gali dalyvauti žaidimuose, kūrybinėse veiklose, diskusijose, o tėvams sudaroma galimybė dalyvauti mokymuose apie vaikų ugdymą, priežiūrą, sveikatą.
Reikalavimai darbuotojams ir patalpoms
Suomijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojo padėjėjų skaičius grupėje numatomas pagal vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį. Grupėje, kurioje vaikai nuo trejų iki šešerių metų, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai. Grupėje, kurioje vaikai iki trejų metų, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai.
Suomijoje nėra ribojamas grupę lankančių vaikų skaičius, tačiau praktiškai retai pasitaiko grupių, kurias lanko daugiau nei 30 vaikų. Jei grupėje ugdomi 22 vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus, joje privalo dirbti jau keturi darbuotojai, iš kurių bent du privalo būti auklėtojai su aukštuoju ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimu.
Nors Suomijos teisės aktuose nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų ploto turi atitekti vienam vaikui, vadovaujantis protingumo principu, dažniausiai skiriama nuo 5 iki 10 kv. metrų vienam vaikui. Taip pat nenustatytas minimalus vaiko ugdymosi įstaigoje laikas per dieną ar mėnesį, tačiau ilgiausias galimas vaiko buvimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje laikas yra dešimt valandų per dieną.
Nacionalinė ikimokyklinio ugdymo programa
2003 metais Suomijoje buvo paskelbta nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programa, kurioje apibrėžti pagrindiniai tikslai - padėti vaikui augti individualia asmenybe, gebančia priimti sprendimus ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais. Programoje pabrėžiamos svarbiausios vertybės: socialinis teisingumas, lygybė, vaiko interesai, saugumas, šilti santykiai su pedagogais ir grupės vaikais.
Suomijoje ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai nėra apibrėžti; orientuojamasi į aukštos kultūros ir kokybės vaikų ugdymo procesą. Remdamosi nacionaline programa, savivaldybės rengia ir tvirtina savas ikimokyklinio ugdymo programas.
Ikimokyklinio ugdymo modeliai
Suomijoje nėra itin didelė ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairovė. Savivaldybių organizuojamas ugdymas prieinamas kiekvienam vaikui, įstaigos dirba ilgai, o auklėtojai turi pedagoginį išsilavinimą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose garantuojama aukšta vaikų ugdymosi kokybė, skiriamas dėmesys meniniams gebėjimams, užsienio kalbų mokymuisi.
Visgi Suomijoje yra keletas grupių, kuriose ugdymas vyksta užsienio kalbomis (pvz., švedų, anglų, vokiečių). Taip pat veikia vadinamieji „miško darželiai“, kur ugdymas vyksta miške įvairiomis oro sąlygomis. Vaikų ugdymas lauke yra viena iš išskirtinių Suomijos ikimokyklinio ugdymo savybių.
Didžiausia Suomijos ikimokyklinio ugdymo problema šiuo metu yra bakalauro ar magistro studijas baigusių auklėtojų trūkumas. Nors auklėtojo atsakomybė didelė, jo atlyginimas ne itin daug skiriasi nuo auklėtojo padėjėjo.
Apibendrinant, ikimokykliniam ugdymui Suomijoje skiriamas didelis finansavimas, užtikrinantis platų įstaigų tinklą, ilgesnį darbo laiką, didesnį darbuotojų skaičių, tenkantį vienam vaikui, ir aukštesnius auklėtojo padėjėjo išsilavinimo reikalavimus. Nors kai kurie higienos reikalavimai nėra taip griežtai reglamentuojami kaip Lietuvoje, praktiškai Suomijoje ikimokyklinėse įstaigose tenka daugiau ploto vienam vaikui.
