Lietuvių tautosaka - tai neatsiejama mūsų kultūros dalis, o mįslės - vienas iš jos svarbiausių ir įdomiausių žanrų. Mįslės ne tik linksmina, bet ir lavina protą, moko pastebėti detales, mąstyti abstrakčiai ir ieškoti netikėtų atsakymų. Viena iš tokių intriguojančių mįslių yra „Miske gimes, miske auges, perejas namo ant ranku gailei verkia“.
Ši mįslė, kaip ir daugelis kitų lietuvių liaudies mįslių, yra glaudžiai susijusi su gamta, kasdieniu gyvenimu ir paslaptingu pasauliu. Jos atsakymas, anot Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, yra „krūme augęs, krūme gimęs“.
Mįslių skaitmeninė kartoteka, kurią kuria Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI), yra vertingas informacinis išteklius, apimantis didžiulį mįslių masyvą. Ši kartoteka, sukurta remiantis korteline lietuvių mįslių sistemine kartoteka, apima apie 100 000 mįslių, o dar 40 000 laukia tvarkymo. Kartotekos kūrimas prasidėjo prieš trisdešimt metų akademiko prof. habil. dr. Leonardo Saukos iniciatyva.
Mįslių sisteminimo istorija ir struktūra
Pradžioje mįslės buvo skirstomos mechaniškai, pagal atsakymus, tačiau tai sukeldavo sunkumų, nes sinonimiški, tarmiški ar skirtingi atsakymai į tą patį klausimą atsidurdavo skirtingose vietose. Pavyzdžiui, mįslė „Įkiši - marma, ištrauki - varva“ gali turėti tokius atsakymus kaip svirtis, kibiras, rūbas, samtis, sruoga, skalbti, sviestą mušti, šulinys, vanduo.
Laikui bėgant, kartoteką tvarkė Gintaras Plytnikas, o vėliau, nuo 1997 m. pabaigos, sisteminimo darbams vadovauja Aelita Kensminienė. Nuosekliau buvo sisteminamos „objektų“ arba „tikrosios“ mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės. Kartoteka vis dar pildoma ir tobulinama.
Mįslių žanras skirstomas į skyrius, atsižvelgiant į užminimų ir įminimų įvairovę. Pagrindiniai skyriai yra:
- Objektų mįslės
- Mįslės apie konkretų atsitikimą
- Mįslės apie raides, garsus ir žodžius
- Objektų minklės
- Tikrosios minklės
- Anekdotinės minklės
- Galvosūkiai
Didžiausią lietuvių mįslių masyvo ir skaitmeninės kartotekos dalį sudaro objektų mįslės. Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - 2006-2011 metais LLTI vykdytas projektas „Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas“.
Skaitmeninės mįslių kartotekos kūrimas ir plėtra
Projekto „Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas“ vadovė Aelita Kensminienė ir IT specialistas Arūnas Ciesiūnas sukūrė duomenų bazės struktūrą ir užtikrino jos veikimą. Mįslių duomenis į bazę rinko rinkėjos. Senoji duomenų bazė buvo sukurta atvirojo kodo MySQL pagrindu, o sąsaja sukurta PHP kalba.
Į informacinę sistemą per šešerius metus buvo suvesta apie 80 proc. lietuvių mįslių masyvo. Buvo sukurtos elektroninės mįslių tipų rodyklės, užtikrinančios rankraščiuose saugomų mįslių apsaugą. Nors finansavimas buvo kuklus, o darbo tempas - milžiniškas, pavyko sukurti tvirtą mįslių duomenų bazės pagrindą.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2012-2014 m. vykdomame projekte „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“ darbai buvo tęsiami. Buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, išplėsta jos struktūra, sukurti reliaciniai ryšiai, patikslinta metaduomenų informacija ir sukurta vartotojo prieiga.
Vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka
Šiuo metu vartotojams prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - tai 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas. Ji atspindi daugelį dešimtmečių LLTI kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę. Šioje kartotekoje pateikiama laisvai prieinama susisteminta didžioji dalis lietuvių objektų mįslių masyvo.
Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą. Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui. A1 versija dažniausiai sutampa su tipo pavadinimu.
Tas pats tipas ir versija jungia panašius užminimus turinčias mįsles, kurios gali turėti labai skirtingus atsakymus. Mįslių tipai gali būti panašūs meniniu vaizdu ar susiję per kontaminuotas versijas. Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, jie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis - versijomis, o per jas - su tipais.
Pavyzdžiai iš mįslių masyvo
Štai keletas pavyzdžių iš mįslių masyvo, iliustruojančių žanro įvairovę:
- "Vaikų karas"
- "Anos pusės marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių - kamanos blizga."
- "Ant bobulės grytelės kabo duonos riekelė: šunys loja - pasiekti negali."
- "Apie žemę keliauja, iš žemės šypsotis nepaliauja."
- "Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė ant medžio be šakų, atėjo boba be dantų, prarijo paukštį be sparnų."
- "Auksinis obuolėlis pro langą šviečia."
- "Be kojų, be rankų duris atidaro."
- "Dega visą dieną, bet nesudega."
- "Gale lauko du tilvikai plauko."
- "Kai sužvinga, toli girdis."
- "Laukas arklys per vartus žiūri."
- "Mane kviečia, manęs laukia, vos tik ateinu, iš kart visi slepiasi, kas?"
- "Mėlyna jūra ugnies kamuolys skrieja."
- "Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom."
- "Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė."
- "Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė."
- "Šimtas avių vienas piemuo gano."
- "Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta."
- "Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara."
- "Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais."
- "Vienas piemuo tūkstančiui piemenų šypsos."
- "Visą šalį balta paklodė užklojo."
- "Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medaus taurė."
Šios mįslės, kaip ir visa lietuvių tautosaka, yra neįkainojamas mūsų kultūrinis paveldas, kurį svarbu išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
