Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kiekviena pastojusi moteris turėtų žinoti, jog jos gyvensena nėštumo metu turi nenuginčijamą svarbą ne tik nėščiosios savijautai, nėštumo eigai, bet ir vaisiaus vystymuisi. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti? „Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Šukienė.
Pirmas tris mėnesius yra laikotarpis, kai jūsų kūnas ir protas prisitaiko prie naujo gyvenimo etapo. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Prenatalinė priežiūra ir sveikatos patikrinimai
Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
„Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G. Šukienė.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
„Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. „Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G. Šukienė.
Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai.
Mityba nėštumo metu
Nėščiosios paros mitybos racione turėtų būti po dalį produktų iš kiekvienos sveikos mitybos piramidės lentynos. „Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G. Šukienė.
Nėščios moterys turėtų valgyti ne dvigubai daugiau, o dvigubai sveikiau, tuomet net nebūtina vartoti maisto papildų. Svarbu maitintis reguliariai, nebadauti, subalansuoti maisto produktų sudėtį ir skysčius, su maistu ar/ir maisto papildais gauti būtiną mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekį, kasdien vartoti folio rūgštį. Pirmuosius du-tris nėštumo mėnesius siūloma vadovautis įprastos maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijomis. Antroje nėštumo pusėje ima sparčiai augti vaisius, intensyvėja moters organizmo funkcijos, todėl maisto kaloringumas turi būti didesnis. Jei nėštumo antra pusė bus žiemą ar pavasarį, arba jaučiate, kad Jūsų mityba nepilnavertė, rekomenduojama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus nėščiosioms (atkreipkite dėmesį, kad produktas turėtų vaistinio preparato, o ne maisto papildo statusą).
Pagrindiniai vitaminai ir mineralai, kurių svarbu gauti nėštumo metu:
- Geležis (Fe): (iki 25mg/parą) - ji svarbi tiek nėščiajai, tiek besivystančiam mažyliui, nes dalyvauja deguonies (O2) pernešime.
- Kalcis (Ca): (1-1,2g/p) - su maistu nėščioji vidutiniškai suvartoja apie 600-700mg kalcio/ parą. Vaisiui reikalingi dideli kalcio kiekiai, o pirminis jo šaltinis - motinos dantys ir kaulai. Trūkstant kalcio didėja nėštumo hipertenzinių komplikacijų (preeklampsija, eklampsija) tikimybė. Kalcio tabletės beveik visada išrašomos nėštumo metu.
- Folatai: (400µg/parą) - stokojant folio r. nervinio vamzdelio formavimosi defektų. Rekomenduojama folio rūgštį pradėti vartoti dar tik planuojant nėštumą.
- Vitaminas D: yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra draudžiamas, nes jis yra gerai ištirtas teratogenas (sutrikdo normalią vaisiaus raidą, išprovokuoja anomalijas) ir mutagenas (padidina apsigimimų tikimybę).
Kofeinas yra diuretikas - skatina skysčių praradimą iš organizmo. Kava taip pat sutrikdo poilsio režimą, slopina geležies įsisavinimą, skatina šlapinimąsi. Su šlapimu pasišalina didesnis skysčių ir kalcio kiekis, o tai nepageidaujama nėštumo metu. Kava ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukelti persileidimą. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai - 150 µg per dieną. Tai atitinka 1 puodelį nestiprios kavos.
Jūros produktai gali būti puikus baltymų ir omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis, gerinantis vaisiaus smegenų ir akių vystymąsi. Tačiau kai kurios žuvys ir moliuskai turi sukaupę potencialiai pavojingą gyvsidabrio kiekį, o tai gali sutrikdyti vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. JAV vaistų ir maisto kontrolės administracija (FDA) ir aplinkosaugos agentūra (EPA) rekomenduoja nėščiosioms vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės. Mažai gyvsidabrio sukaupia ir iki dviejų pietų porcijų per savaitę nėščiajai galima vartoti krevetes, lašišą, šamą, upėtakį, ančiuvius. Nėščiosios turėtų vengti šaldyto nevirto jūros maisto (sūdyta, rūkyta, džiovinta lašiša ir kt. žuvys), nebent tokia žuvis naudojama kaip ingredientas gaminant kitą patiekalą ir bus termiškai apdorojama.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Saikingas fizinis darbas ir protinis darbas stimuliuoja nėščiosios nervų, kvėpavimo, širdies - kraujagyslių sistemas, gerina medžiagų apykaitą. Visą tai gerina pačios nėščiosios savijautą. Mankšta ir fiziniai pratimai (pvz.: joga, makšta, skirta nėščiosioms vandenyje ar ant kamuolių) yra derinami su nėštumu. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą.
„Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Patarimas dėl rėmens ir skrandžio sutrikimų: Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
Patarimas dėl pykinimo ir vėmimo: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Patarimas dėl nugaros skausmo: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne . Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Patarimas dėl kojų tinimo ir venų varikozės: Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Patarimas dėl hemorojaus: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Patarimas dėl vidurių užkietėjimo: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Pokyčiai moters organizme nėštumo metu
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Krūtų jautrumas: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Nuotaikų pokyčiai: Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjį trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moters kūnas ne tik prisitaiko prie besikeičiančių hormonų, bet ir išgyvena įvairias emocijas, kurios gali pasireikšti staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu ir net depresija. Šis nuotaikų svyravimas yra besikeičiančių hormonų įtaka.
Dažnas šlapinimasis: Nėščioms moterims pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Strijos: Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
Makšties išskyros: Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
Odai ir plaukams: Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos. Odai reikia daugiau priežiūros. Taip pat nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai.
Pigmentacijos pokyčiai: Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės. Taip pat gali patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda.
Mėšlungis: Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį.
Gimdos susitraukimai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
Vaisiaus vystymasis nėštumo metu
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
1-8 savaitės: Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
9-12 savaitės: Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
13-20 savaitės: Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūroma vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y.
Nėštumo vidurys: Šiuo laikotarpiu vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
27-40 savaitės (trečiasis trimestras): Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Gimdos dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Emocinė būklė nėštumo metu
Nėštumas - vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, ir nors daugiausiai kalbama apie fizinius šio etapo iššūkius, negalima pamiršti ir emocinio aspekto. Nėštumo metu gali kilti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai.
Pirmosios nėštumo savaitės: hormonų audra ir nuotaikų kaita: Nėštumo pradžia yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelį hormonų šuolį. Tai gali turėti tiesioginį poveikį emocinei būsenai. Vienas iš pagrindinių nėštumo hormonų, progesteronas, gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus. Taip pat kinta ir estrogeno lygis, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus - nuo didelio džiaugsmo iki verksmingumo ar irzlumo.
Dažniausi emociniai pokyčiai nėštumo pradžioje:
- Nerimas ir baimė: Viena dažniausių emocijų, su kuria susiduria būsimos mamos, yra nerimas. Nerimauti galima dėl daugelio dalykų: ar viskas bus gerai su kūdikiu, ar pavyks būti gera mama, ar gyvenimas po gimdymo pasikeis ir kaip. Tai visiškai natūralus procesas, tačiau svarbu nepamiršti, kad nerimas gali tapti per didelis, jei nėra tinkamai valdomas.
- Džiaugsmas ir susijaudinimas: Nors daugelis moterų patiria nerimą, nėštumas taip pat suteikia didelį džiaugsmą ir susijaudinimą dėl būsimo kūdikio. Pirmieji ultragarso tyrimai, teigiamas nėštumo testas ir mintys apie tai, kaip jūsų gyvenimas pasikeis, dažnai sukelia neapsakomą laimę ir emocinį pakilimą.
- Nuotaikų kaita: Nuotaikų svyravimai nėštumo pradžioje yra visiškai normalūs. Dėl hormonų poveikio galite staiga pereiti nuo džiaugsmo iki liūdesio, kartais net nesuprasdamos, kas sukėlė tokius pokyčius.
- Pavargimas ir nusivylimas: Pirmąsias savaites daugelis moterų jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą, nes kūnas pradeda prisitaikyti prie nėštumo. Tai gali sukelti nusivylimą ir jausmą, kad nieko nesugebate atlikti taip, kaip anksčiau.
Kaip susidoroti su emocinėmis reakcijomis?
- Savo emocijų priėmimas ir supratimas: Pirmiausia svarbu priimti, kad emocijos nėštumo metu gali būti labai intensyvios ir nepastovios. Stenkitės neprisirišti prie neigiamų emocijų ir prisiminkite, kad jos yra laikinos.
- Reguliarus bendravimas su partneriu ir artimaisiais: Pasidalijimas savo emocijomis su partneriu, draugais ar šeimos nariais gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Fizinis aktyvumas ir atsipalaidavimas: Lengvi fiziniai pratimai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, joga arba plaukimas, gali padėti geriau jaustis tiek fiziškai, tiek emociškai. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip gilus kvėpavimas arba meditacija, taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Sveika mityba ir pakankamas poilsis: Nėštumo metu mityba ir poilsis yra labai svarbūs. Taip pat stengtis miegoti pakankamai - nuovargis gali stipriai paveikti emocinę būseną.
- Psichologinė pagalba: Jei emocinė būklė tampa sunkiai valdoma arba jei jaučiate, kad nerimas ar depresija pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, svarbu neignoruoti šių simptomų ir kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.
#22 Neplanuotas nėštumas ir nėštumas paauglystėje. Ką daryti? (Krizinio nėštumo centras)
Saugumas ir higiena
Visa tai, kas liečiasi prie moters kūno, turėtų būti iš natūralaus pluošto (ypač kelnaitės, liemenėlės). Labai svarbu taisyklinga moters intymi higiena: tarpvietę geriausiai apiplauti šiltu tekančiu vandeniu, ją valant iš priekio į užpakaliuką, o ne atvirkščiai!!!
Nėštumas - vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, ir nors daugiausiai kalbama apie fizinius šio etapo iššūkius, negalima pamiršti ir emocinio aspekto. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moters kūnas ne tik prisitaiko prie besikeičiančių hormonų, bet ir išgyvena įvairias emocijas, kurios gali pasireikšti staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu ir net depresija. Supratimas, kas vyksta su jūsų emocijomis, ir tinkamas pasiruošimas gali padėti geriau susidoroti su šiuo periodu ir pasiekti emocinį balansą.
