Theresa Mary May (g. 1956 m. spalio 1 d. Istborne, Rytų Sasekse) - Jungtinės Karalystės politikė, kuri 2016 m. liepos 13 d. - 2019 m. liepos 24 d. ėjo Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės pareigas. Ji buvo antra moteris vyriausybės vadovė Didžiosios Britanijos istorijoje po Margaret Thatcher.
T. May buvo vienintelis vaikas Zaidee Mary (1928-1982) ir Hubert Brasier (1917-1981) šeimoje. Tėvas buvo anglikonų bažnyčios dvasininkas. Studijavo geografiją Oksfordo universiteto Šv. Hugo koledže (1974-1977). 1977-1983 m. dirbo Anglijos banke, o 1983-1997 m. buvo Kliringo paslaugų apmokėjimo asociacijos (APACS) finansų konsultantė ir vyriausioji tarptautinių reikalų patarėja. 1986-1994 m. buvo Londono Mertono rajono vietos tarybos narė.
Dalyvavo rinkimuose į šalies parlamentą 1992 ir 1994 m., tačiau nesėkmingai. 1997 m. pirmą kartą išrinkta Bendruomenių rūmų nare, atstovaudama Meidenhedo apygardą. Nuo 1997 m. iki 2002 m. užėmė įvairias antraeiles pareigas šešėlinėje konservatorių vyriausybėje. Vėliau, 2003-2010 m., buvo įvairių sričių šešėlinė ministrė. 2005 m. buvo paskirta Bendruomenių Rūmų šešėline lydere.
Politinė karjera ir reikšmingos pareigos
2002 m. Theresa May tapo pirmąja moterimi, vadovavusi Konservatorių partijai. Ji siekė modernizuoti partijos įvaizdį ir pritraukti daugiau moterų į politiką, garsiai pareikšdama, kad partija pradėjo būti žinoma kaip „šlykščioji partija“ (angl. "nasty party").
Po 2010 m. vykusius parlamento rinkimus laimėjus Konservatorių partijai, Theresa May buvo paskirta vidaus reikalų ministre. Šias pareigas ji ėjo nuo 2010 m. iki 2016 m., tapdama ilgiausiai pareigas ėnusia vidaus reikalų ministre per daugiau nei šimtą metų. Ji taip pat ėjo moterų reikalų ir lygybės ministrės pareigas (2010-2012 m.). Kaip vidaus reikalų ministrė, ji buvo viena pirmųjų iš aukščiausių JK pareigūnų, pasisakiusių už tos pačios lyties asmenų sąjungą.
Per savo karjerą Bendruomenių Rūmuose, T. May balsavo už įsiveržimą į Iraką, priešinosi įstatymų priėmimui kovai su klimato kaita, priešinosi JK integracijai į Europos Sąjungą ir draudimui rūkyti viešose vietose. Tačiau ji pritarė galimybei įvaikinti vaikus gėjų poroms ir palaikė tos pačios lyties asmenų santuokos legalizavimą. Ji taip pat gynė vadinamąjį „seklių įstatymą“ (Snoopers' Charter), kuris reikalavo iš interneto paslaugų teikėjų ir mobiliojo ryšio operatorių kaupti duomenis apie vartotojų veiklą internete.
Kelias į ministro pirmininko postą ir Brexit
Prieš 2016 m. referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje, Theresa May palaikė tuometinį premjerą Davidą Cameroną ir buvo nusistačiusi prieš „Brexit“. Tačiau po euroskeptikams laimėjus referendumą ir D. Cameronui atsistatydinus, ji iškėlė savo kandidatūrą vadovauti vyriausybei ir Konservatorių partijai.
Rinkimų finale jos konkurente liko kita konservatorių politikė Andrea Leadsom. 2016 m. liepos 11 d. A. Leadsom pasitraukė iš rinkiminės kovos, ir Theresa May liko vienintelė kandidatė. Po D. Camerono atsistatydinimo Karalienė Elžbieta II pasiūlė T. May vadovauti vyriausybei.
2016 m. liepos 13 d. Theresa May tapo Jungtinės Karalystės ministre pirmininke. Ji įsipareigojo įgyvendinti „Brexit“ ir pradėjo derybas su Europos Sąjunga. 2017 m. kovo 29 d. ji oficialiai kreipėsi į Europos Tarybą, pradėdama derybas dėl JK išstojimo iš ES. Buvo planuojama, kad procesas užtruks porą metų, o JK iš ES išstos 2019 m.
Premjerės kadencija ir iššūkiai
2017 m. birželio 8 d. vykusiuose parlamento rinkimuose T. Mei vadovaujama konservatorių partija prarado daugumą JK parlamente, laimėdama tik minimaliu skirtumu. Situacija buvo vadinama „pakibusiu parlamentu“. Partijos lyderei teko prašyti Karalienės leidimo sudaryti naują kabinetą.
2019 m. sausio 15 d. premjerė T. Mei patyrė triuškinantį pralaimėjimą parlamente, kai deputatai atmetė jos pasiektą susitarimą su ES dėl britų pasitraukimo iš sąjungos. Šis pralaimėjimas sukėlė politinę krizę ir neapibrėžtumą dėl „Brexit“ ateities.
2019 m. kovo 12 d. Britanijos parlamentas vėl atmetė susitarimo dėl išstojimo iš ES projektą. Kovo 29 d. Bendruomenių rūmai trečią kartą atmetė susitarimo projektą. Balandžio 8 d. parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį vyriausybę susitarti su ES dėl šalies pasitraukimo atidėjimo. Balandžio 11 d. buvo suderinta JK pasitraukimo iš ES data, kuri buvo atidėta iki 2019 m. spalio 31 d.
2019 m. birželio 7 d. T. Mei paliko Konservatorių partijos vadovės postą, bet toliau laikinai vadovavo vyriausybei iki naujo lyderio išrinkimo. Atsistatydinimo pareiškimą Karalienei ji oficialiai teikė 2019 m. liepos 24 d.
„Politika gali būti žiauri“: Theresa May apie valdžią ir populizmą | Lyderiai su Francine Lacqua
2024 m. kovo mėnesį T. Mei paskelbė, kad nesieks perrinkimo kituose parlamento rinkimuose, taip užbaigdama savo 27 metų karjerą JK Bendruomenių rūmuose.
Theresa May yra antra moteris ministrė pirmininkė JK istorijoje ir pirmoji pasaulio lyderė, dirbusi su 1 tipo diabetu. Ji yra žinoma dėl savo atkaklumo, nuoseklumo ir stiliaus, ypač mėgstanti elegantiškus batus.
tags: #ministre #pirmininke #theresa #may #gime
