Čiobreliai (Thymus) - vieni geriausiai žinomų ir plačiausiai vartojamų prieskoninių ir dekoratyvinių augalų pasaulyje. Gentyje daugiau kaip 50 rūšių. Didelė čiobrelių įvairovė turėjo įtakos plačiam pritaikymui ir populiarumui. Lietuvoje savaime auga dvi - paprastasis (T. serpyllum) ir keturbriaunis (T. pulegioides) čiobreliai. Kaip vaistinis augalas daržuose ar gėlynuose dažnai sodinamas ir vaistinis čiobrelis (T. vulgaris). Būtent jis pasaulyje ir yra labiausiai išplitęs. Nors ir keista, tačiau visi čiobreliai puskrūmiai. Tikriausiai retas atkreipiame dėmesį, kad jie yra ne žoliniai, o sumedėję. Tad mažai kas žino ir tai, kad čiobreliai - vieni smulkiausių sumedėjusių augalų pasaulyje! Šis augalas turi ir daugybę panaudojimo galimybių.
Čiobrelių auginimo ypatumai
Čiobreliai - saulamėgiai, prastų dirvų augalai. Jie geriausiai auga nederlingose priesmėlio ar smėlio dirvose, saulės kepinamose vietose. Augdami trąšioje žemėje arba tręšiami jie greičiau pasensta, praretėja. Čiobreliai gerai veša ir rūgštesnėje dirvoje. Tačiau jiems visiškai nepatinka sunkus molis ir šlapios, užmirkstančios vietos. Nepatartina šių augalų sodinti ir pavėsingose vietose, nes tuomet kilimas būna purus, mažiau dekoratyvus, o kupsteliai - ne tokie kompaktiški. Šie augalai labai atsparūs sausroms, todėl idealiai tinka perdžiūvusioms, saulės kepinamoms vietoms apsodinti. Dėl šios priežasties jie naudojami statesniems šlaitams ar net stogams apželdinti.
Čiobreliai gerai auga sauletokoje priesmėlio ar priesmėlio dirvoje. Galima jį sėti tiesiai į dirvą, bet kadangi pirmoje vegetacijos pusėje auga lėtai, geriau pasodinti daigais. Toje pačioje vietoje čiobreliai auga 3-4 metus, po to reikėtų jų augimvietę atnaujinti.
Čiobreliai mėgsta sausą žemę, todėl svarbu neperlaistyti. Geriau palieti retai, bet gausiai. Per daug trąšų gali susilpninti kvapą. Užtenka šiek tiek komposto pavasarį. Pavasarį ir po žydėjimo verta patrumpinti ūglius - tai skatina tankesnį augimą. Čiobreliai žiemoja Lietuvoje, bet žiemą, ypač be sniego, gali pašalti. Prieš šalnas galima mulčiuoti šaknimis durpėmis ar šiaudais.
Sėjos ir sodinimo laikas
Sėklas galima sėti kovo-balandžio mėn. į daigyklas namuose arba tiesiai į dirvą nuo gegužės pabaigos, kai nebelieka šalnų pavojaus. Sėklos labai smulkios, todėl jas reikia berti paviršiuje, vos vos užberiamos smėliu ar durpėmis. Daigai pasirodo per 2-3 savaites. Jiems reikia šviesios, šiltos vietos (apie 20-22 °C) ir nuosaikaus laistymo. Kai daigai pasiekia 5-7 cm aukštį ir praeina šalnų pavojus, jie sodinami į nuolatinę vietą - šiltoje, saulėtoje vietoje, lengvoje, gerai drenuotoje dirvoje.
Rudenį (rugsėjo pabaigoje) stiebeliai su 2-3 šaknelėmis atskiriami nuo kerelio ir sodinami eilėmis, paliekant tarp augalų 15-20cm tarpus. Čiobrelius vienoje vietoje tikslinga auginti 3 metus.
Čiobrelių panaudojimas
Šviežia ir džiovinta vaistinio čiobrelio žolė tinka gydomosioms arbatoms, įvairiems patiekalams pagardinti. Ji vartojama kvėpavimo takų ligoms gydyti, galvos skausmui malšinti. Šios rūšies čiobreliai išsiskiria ir aromatų gausa. Yra net kvepiančių apelsinais (‘Orange Spice’)! Dauguma aromatingi, todėl tinka arbatoms ir prieskonių mišiniams paįvairinti. Šviežius čiobrelius galima vartoti visą sezoną, o džiovinimui skinami prieš pat žydėjimą ar pačioje jo pradžioje, nes tuomet vaistinės ir aromatinės savybės būna stipriausios. Geriausia džiovinti ne šakutes, o tik nubrauktus lapelius ir žiedus - aromatas bus stipresnis. Čiobrelių lapelius galima ne tik džiovinti, bet ir šaldyti.
Čiobreliai sodinami alpinariumuose, gėlynuose, kur gausiai žydėdami privilioja daug drugelių ir bičių. Dėl vaistinių savybių be jų tikriausiai neapsieina nė vienas prieskoninių augalų darželis ar lysvės. Juos galima įkurdinti ir dabar madingose pakeltose prieskoninių augalų lysvėse.
Liaudies medicinoje čiobrelio antpilai vartojami burnos, gerklės dezinfekcijai, gydymui nuo grybelinių odos ligų. Dažniausiai mes įpratę čiobrelį vartoti malšinant kosulį. Dar jis geriamas nuo nemigos, sergant radikulitu. Teigiama, kad čiobrelio arbata mažina potraukį alkoholiui. Tačiau sergantiems inkstų ir kepenų ligomis, čiobrelių antpilų patariama nevartoti.
Šį augalą verta pasodinti šalia pupelių, kurias jis apsaugo nuo pupinio amaro ir kai kurių pupelių kenkėjų. Čiobreliai naudojami mėsai, dešroms, sriuboms, padažams, marinatams, o ypač pupelių ir žirnių valgams paskaninti. Įdėjus šakelę į raugiamus agurkus, suteikia jiems išskirtinį aromatą.
Čiobrelių žolė yra sudėtinė prieskonių dalis, o jų eterinis aliejus vartojamas maisto pramonėje mėsos, žuvų, ankštinių daržovių patiekalams, marinatams, kokteiliams, sūriams, arbatoms paskaninti. Dedama į padažus ir ypač tinka žirnių, pupelių, sojų sriuboms. Vartojamas raugiant, konservuojant, marinuojant daržoves.
Čiobreliai naudojami farmacijoje bei parfumerijoje. Jie įeina į skysčių, vartojamų burnai skalauti, bei dantų pastų sudėtį. Augalai dekoratyvūs, ilgai žydi, tinka sodinti grupėmis vejose, alpinariumuose. Medingi. Iš 1ha čiobrelyno bitės surenka daugiau kaip 400kg nektaro.
Čiobrelių viršūnėles galima kirpti visą sezoną, kai augalas jau gerai įsišaknijęs. Aromatas būna ryškiausias prieš pilną žydėjimą arba pačioje žydėjimo pradžioje. Džiovinimui geriausia rinkti sausą, bet neperkeptą nuo saulės žaliavą ir džiovinti pavėsyje, maždaug 30-35 °C temperatūroje, gerai vėdinamoje vietoje.
Čiobrelių rūšys
Lietuvoje natūraliai auga paprastasis (Thymus serpyllum L.) ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides). Citrininis (Thymus x citriodorus) ir vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) - introdukuoti augalai.
Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum) - žemas, kiliminis augalas, dažnai naudojamas dekoratyviai. 10-13 cm aukščio, gulsčiu stiebu, tarpsta lengvose, „liesose“ dirvose.
Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides) - daržuose auginamas, stačiu 20-30 cm aukščio stiebu, mėgstantis trąšesnę žemę. Nuo paprastojo čiobrelio skiriasi stačiu arba kylančiu, viršutinėje dalyje ryškiai keturbriauniu stiebu ir kiaušiniškais lapais.
Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris) - populiariausias prieskoninis variantas. 15-20 cm aukščio, auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Stiebai statūs, gausiai išsišakoję.
Citrininis čiobrelis (Thymus × citriodorus) - turi gaivų citrusinį kvapą, idealiai tinka arbatai ar desertams.
Čiobrelių nauda sveikatai
Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos pasižymi dezinfekuojamosiomis ir raminamosiomis savybėmis. Jo nuoviras ir skystas ekstraktas vartojamas atsikosėjimui lengvinti ir skausmui malšinti sergant bronchitu, laringitu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš čiobrelio paruošti preparatai naikina mikrobus, virusus, slopina uždegimus, atpalaiduoja spazmus. Vartojamas nuo virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligų.
Čiobrelių arbata gydomi pilvo ir galvos skausmai, peršalimo ligos, įsisenėjęs kosulys; vartojama esant nemigai, kvėpavimo takų uždegimams. Žolės nuoviras - geras vaistas nuo vidurių pūtimo. Išoriškai naudojama inhaliacijoms, įtrynimams, kompresams, aromatinėms vonioms, burnos, nosiaryklės skalavimams nuo gleivinės uždegimo. Stiprus žolės nuoviras pilamas į vonią visam organizmui bei odos kapiliarams stiprinti, sergant raumenų ir sąnarių ligomis; juo skalaujama burna sergant gleivinės uždegimu.
Čiobrelis - vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Tarp jame identifikuotų 39 komponentų - karvakrolis, p-cymenas, linaoolis, mircenas, borneolis ir kt., o ypač gausu (20-54%) timolio, pasižyminčio stipriu antibakteriniu, antivirusiniu poveikiu. Čiobreliuose esantys flavonoidai lengvina kvėpavimo takų spazmus, skatina bronchų gleivinių veiklą, o terpenoidai valo, aktyvina kvėpavimo sistemą, todėl čiobrelių arbatos, nuovirai veiksmingi gydant tiek ūmų, tiek lėtinį bronchitą, astmą, emfizemą, kokliušą ir kitas plaučių ligas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą, negalavimus peršalus.
Mokslininkai tiria ir kitas čiobrelio pritaikymo galimybes, kurios žolininkams ir tradicinei liaudies medicinai žinomos iš daugelio kartų patirties. Čiobrelių arbatos griebiamasi sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, skaudant skrandžiui (dėl gastrito, kolito), viduriuojant, apsikrėtus parazitinėm kirmėlėm, kamuojant artritui, vaikų dispraksijos (kooordinacijos sutrikimo), šlapinimosi į lovą atvejais. Čiobrelių nuoviru skalauja burną, gerklę gydant laringitą, tonzilitą, skaudant, kraujuojant dantenoms, geliant dantį, pavilgai naudojami sunkiai gyjančioms, pūlingoms žaizdoms dezinfekuoti. Čiobreliais gydomos odos grybelinės ligos, egzema, rožė, dedervinė; jie malšina niežulį.
Be visa ko, čiobrelis - veiksmingas raminamasis vaistas, jis stiprina nervų sistemą ir stimuliuoja gerąją energiją. Čiobrelių dėdavo po pagalve, kad nebekankintų naktiniai košmarai, kad išsisklaidytų melancholija. Pagalvė su čiobrelių žolynais - puiki visų nervų sistemos ligų gydymo ir profilaktikos priemonė. Ji išvaduos nuo nemigos, blogų sapnų ir suteiks ramų, gilų miegą.
Kūnui ir dvasiai atgaivą suteiks čiobrelių vonios. Antpilui pasidaryti reikia dvi stiklines džiovintų čiobrelių užpilti dviem litrais verdančio vandens, šiltai apklojus palaikyti 10-15 minučių, perkošti ir išpilti į vonią, ją pripildžius kūno temperatūros vandens. Po maudyklės nereikia nusišluostyti, o, įsisupus į chalatą ar didelį rankšluostį, gultis į patalą ir, gerai apsiklojus, mažais gurkšneliais išgerti karštos čiobrelių arbatos su mėgiamu saldumynu. Kūnas turi pabūti ramiai valandą ar pusvalandį ir išprakaituoti. Tai svarbu turint problemų dėl chroniškos nemigos, nervų dirglumo, neurastenijos, psichastenijos, įkyrių neurozinių būsenų, nervinės įtampos, depresijų ir stresų, nuotaikos lūžių.
Čiobrelis aktyvina ir kraujotakos sistemą. Tokių vonių negalima kartoti dažniau, negu kartą per dieną, ir tai daryti reikia pirmoje dienos pusėje. Vakare miegas ateis ramus ir gilus.
Čiobrelis, nešiojamas prie kūno kaip talismanas, sustiprina dvasios jėgas, pasitikėjimą savimi, įkvepia žmogui džiaugsmo ir ramybės.
Receptai su čiobreliais
Arbata
1 arbatinį šaukštelį sausų arba 1 valg. šaukštą šviežių smulkintų čiobrelių užplikyti puodeliu verdančio vandens. Palaikius 10 min. nukošti. Tokios arbatos gerti 1-4 puodelius per dieną nuo kosulio, kvėpavimo takų ir kitokių ūmių infekcijų. Galima pasaldinti medumi, jis dar sustiprina poveikį. Geriant naudinga ir įkvėpti arbatos garų.
Arbata nuo kosulio ir bronchito
Sumaišyti lygiomis dalimis čiobrelių, raktažolių ir siauralapių gysločių žolės. 1 valg. šaukštą mišinio užpilti 150 ml verdančio vandens, uždengus palaikyti 10 min, pritraukus nukošti.
Arbata moterims
Arbatos mišiniui imama lygiomis svorio dalimis čiobrelio, trikertės žvaginės, kraujažolės, rūtos, kiečio žolės, medetkos žiedlapių ir pankolio vaisių. Valgomasis šaukštas mišinio užpilamas puodeliu verdančio vandens, pritraukus 10-15 min. arbata perkošiama. Geriama 3 kartus per dieną. Galima pasaldinti medumi.
Čiobrelių tinktūra
Susmulkinta čiobrelių žolė sudedama į stiklainį ir užpilama degtine arba medicininiu iki 70% spiritu. Indas uždengiamas ir laikomas 20-25º temperatūros patalpoje savaitę. Po to supilama į butelį. Tinktūra naudojama įtrinti sąnariams sergant reumatu, taip pat sąnariui išnirus, patempus, sutrenkus.
Valomasis vanduo
1-2 valgomuosius šaukštus čiobrelių užpilti 500 ml verdančio vandens, uždengus leisti pritraukti 10 min., po to perkošti. Čiobrelių vanduo be chemijos išnaikina virusus ir bakterijas, todėl puikiai tinka, pvz., voniai ar virtuvei išvalyti.
Čiobrelių vynas
Sumaišyti 1 dalį čiobrelių ir 5 dalis gero balto vyno. Savaitę laiko palaikyti kambario temperatūroje, kartkartėmis sujudinant. Perkošus laikyti tamsiuose buteliuose vėsioje vietoje. Padeda jaučiant silpnumą, melancholiją. Gerti kasdien 1 taurelę per pietus.
Čiobreliai - universalus augalas, turintis daugybę pritaikymo galimybių tiek virtuvėje, tiek vaistininkystėje, tiek sodo dekoravime. Dėl savo nereiklumo ir atsparumo jie puikiai tinka auginti įvairiomis sąlygomis.
ČIOBRELIŲ AUGINIMO VADOVAS: 5 patarimai sėkmei
tags: #keturbriaunis #ciobrelis #darzuose
