Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Jis padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, pašalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda virškinimui ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Vanduo sudaro 60-70 procentų žmogaus kūno masės. Niekam nekelia abejonių teiginys, kaip gyvybiškai svarbu visą nėštumo laikotarpį vartoti pakankamai vandens. Tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai. Nėštumo ir pagimdžius metu vanduo yra dar svarbesnis - vien sveikos mitybos ir vitaminų nepakanka.
Hidratacijos - skysčių pusiausvyros organizme - lygis turi labai daug įtakos tiek moters, tiek kūdikio sveikatai. JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaisiaus, o po to vaiko mityba ir gėrimai iki 7 metų turi labai daug įtakos jo smegenų vystymuisi. Ir tam įtakos turi ne tik nėščiosios mityba, bet ir hidratacijos lygis. Gimdoje bręstant kūdikiui formuojasi nauja kraujotakos sistema - jai taip pat reikia papildomo vandens. Pakankama skysčių pusiausvyra nėštumo metu reikalinga dar ir dėl to, kad vanduo padeda išnešioti maisto medžiagas po organizmą, kartu tarsi praplauna jį. Nėščias moteris dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas - dėl to nepasišalina ne tik atliekos, bet ir toksinai. Pakankamas skysčių kiekis, padedantis pašalinti toksinus, gali veikti kaip profilaktinė priemonė tiek išvengiant šlapimo takų uždegimo, tiek vidurių užkietėjimo. Tokia paprasta priemonė kaip vanduo yra itin naudinga ir gali veikti kaip prevencinė priemonė. Be to, kad kūdikis normaliai vystytųsi, taip pat ir pačiai moteriai nėštumo metu itin reikalingas pakankamas mineralų kiekis.
Niekados negalima pamiršti, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Jis padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, pašalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda virškinimui ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Vanduo sudaro 60-70 proc. žmogaus kūno masės. Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūktų. Vanduo svarbus mums visiems - nuo pačių mažiausių iki vyriausių.
Skysčių poreikis nėštumo metu
Besilaukiančioms arba ką tik pagimdžiusioms mamoms pirmąjį gegužės sekmadienį greičiau sustiprėti padės papildoma skysčių ir mineralų dozė. Motinos dienos proga keturių didžiųjų šalies miestų ligoninių ir gimdymo namų pacientėms, taip pat ligoninėse esantiems vaikams bus įteikta dovanų beveik 6,5 tūkst. buteliukų natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“. „Nėštumo metu ir po gimdymo moteris netenka daug skysčių ir organizmui reikalingų medžiagų, tad jų poreikis išauga kone dvigubai. Vien gimdymo metu gimdyvė praranda apie pusę litro kraujo, o kur dar gausus prakaitavimas. Ji pažymėjo, kad norint jog organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, reikalinga tiek subalansuota mityba, tiek pakankamas skysčių vartojimas.
Suaugusiam žmogui per dieną vidutiniškai reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Rekomendacijos dėl skysčių priklauso nuo žmogaus kūno svorio: per dieną suaugusiam žmogui reikia išgerti 30 ml vandens kilogramui kūno svorio. Kadangi laukiantis kūdikio kūno svoris padidėja, didėja ir vandens poreikis. Nėra atlikta tyrimų, kurie tiksliai parodytų, kiek vandens moteris turėtų išgerti kiekviename nėštumo trimestre. Yra tik bendros rekomendacijos nėštumo metu kasdien išgerti iki 2,8 litro vandens. Ir jeigu moters svoris nėštumo pradžioje stipriai nedidėja, tai nereiškia, kad reikia gerti įprastą kiekį vandens, - pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius ir kuris jam yra tarsi pagalvė ar apsauga. Tad nors kilogramai neauga, vandens poreikis yra labai didelis. Todėl patariama moterims nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.
Nėštumo metu moters organizme padidėja hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, o tai reiškia, kad maistas per virškinimo traktą juda lėčiau. Dėl to gali kankinti vidurių užkietėjimas. Vanduo padeda spręsti šią problemą. Be to, jei nėštumo metu kamuoja pykinimas arba tiesiog nemėgstate gerti vandens, dešimt stiklinių per dieną gali pasirodyti neįveikiamai daug. Tereikia sugalvoti sau kasdienių rutininių veiksmų, kuriuos susiesite su vandens atsigėrimu. Jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia.
Vasarą nėščiajai kyla daug naujų klausimų ir naujų iššūkių. Ypač, jei vasara pasitaiko tokia karšta. Svarbiausia taisyklė - troškulio kęsti negalima. Nėščiosios organizme skysčių padaugėja, vien kraujo teka trimis litrais daugiau. Net 80 proc. būsimų mamų kūnas paburksta (pėdos, čiurnos, blauzdos, šiek tiek rankos), ypač nėštumui perkopus į trečią trimestrą. Vasarą nuo šilumos kūnas gali dar labiau pabrinkti. Jei skysčių nedaug susikaupia, tai nieko bloga. Bet, būna, jų apykaita sutrinka, todėl organizme susilaiko. Kūnas ir veidas staiga, per kelias paras, paburksta. Tai gali būti dėl nepakankamai gerai dirbančių inkstų ar kitų vidaus organų, pavyzdžiui, sutrikus širdies veiklai. Per nėštumą visas kūnas staiga sutinsta dažniausiai dėl sunkios nėštumo ligos - preeklampsijos. Moteris turėtų skubiai kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją ir atlikti šlapimo tyrimą, kad būtų patikslinta diagnozė, nes kyla pavojus ir mamai, ir vaikeliui. Nėščiajai jokiu būdu negalima skysčių gerti mažiau, vartoti šlapimą išsiskirti skatinančių vaistažolių ar net vaistų. Skysčių vartojant per mažai, tirštėja kraujas, kyla trombų rizika. Be to, gali sutrikti kiekvienai kūno ląstelei reikiamų elektrolitų (tam tikrų mikroelementų) pusiausvyra.
Net ir pabrinkusi nėščioji, jei yra sveika ir gydytojas nepataria kitaip, skysčių gali gerti tiek, kiek nori. Bet ne mažiau kaip 1,5-2 l per parą, skaičiuojant visus skysčius, net ir sriubą. Stambesnės kūno sandaros moteris gerti gali šiek tiek gausiau, o daug vaisių ir daržovių valganti - mažiau, nes kai kuriuose jų yra net apie 80 proc. vandens.
„Mamytėms ir mažiems vaikams rekomenduočiau išgerti 2-3 litrus skysčių per dieną, geriausia negazuoto ir nedidelės mineralizacijos vandens. Reikėtų vengti vaisvandenių, gazuotų ir saldintų gėrimų, rūgščių sulčių, saikingai vartoti kavą. Iš maisto gimdyvėms itin naudingi yra bananai, obuoliai, taip pat džiovinti vaisiai, kuriuose mikroelementų koncentracija, palyginus su šviežiais, yra kelis kartus didesnė.
Vien tik maitindama kūdikį moteris jam su pienu atiduoda apie 750 ml vandens, o dar jo reikia normaliai pieno gamybai, kitiems organizmo procesams. Dėl to maitinant kūdikį skysčių poreikis padidėja iki 3,8 litro per dieną. Atrodytų, tai labai didelis kiekis. Bet daugybė mokslu pagrįstų rekomendacijų nurodo, kad gerti vandenį reikia kaip ir įprastai, tačiau su kiekvienu kūdikio maitinimu papildomai išgerti apie 250 ml vandens. Beje, gamta taip sutvarkė, kad maitinanti moteris daug geriau nei nėščioji pajunta troškulio jausmą. Su tuo susijęs hormonas oksitocinas, kurio organizme padaugėja pagimdžius. Šis hormonas skatina pieno gamybą ir kartu siunčia organizmui signalus, kad ima trūkti skysčių. Todėl maitinanti moteris troškulio jausmo nesupainios su kitu.
Kokie požymiai pasireiškia dehidratacija? Ar tai pavojinga moteriai, jos įsčiose augančiam vaisiui? Moteris gali stebėti du pagrindinius dalykus: kaip dažnai ji eina į tualetą ir kokia yra šlapimo spalva bei kvapas. Neturi būti nei stipraus kvapo, nei ryškios spalvos: jei spalva nuo šviesiai geltonos iki bespalvės, viskas gerai. Troškulys - jau dehidratacijos požymis. Kaip ir vidurių užkietėjimas, kūno temperatūros nesusireguliavimas, nes dėl vandens trūkumo gali kamuoti karštis. Dehidrataciją rodo ir galūnių tinimas, nes dėl nepakankamos hidratacijos organizmas pradeda kaupti skysčius. Dehidratacija nėra troškulys, kaip dažnai manoma. Tai reiškia, kad, organizmui gaunant nepakankamai skysčių, jam ima trūkti mineralų ir jis ima eikvoti savo mineralų atsargas. Ši būklė nėščiai moteriai daug pavojingesnė, jos poveikis didesnis, nes šiuo atveju jau kalbame apie dvi gyvybines sistemas, kurioms reikia pakankamai skysčių, o su jais - ir mineralų. Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri užklumpa skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims - joms būtina konsultuotis su gydytoju, kaip užtikrinti skysčių pusiausvyrą įvairiose situacijose. Visais atvejais reikia stengtis aprūpinti organizmą skysčiais, mineralais ir konsultuotis su gydytoju. Didesnis dehidratacijos pavojus nėščiąsias užklumpa ir dėl pykinimo. Kai kurios, ypač nėštumo pradžioje, kartais nenori ne tik valgyti, bet ir gerti. Tokiu atveju reikia gurkšnoti vandenį nuolatos, bet labai mažais gurkšneliais. Vienu kartu išgėrus 100 ar 200 mililitrų vandens organizmas gali jį atmesti ir moteris manys, kad ji negali gerti. Iš tiesų rekomenduojama gerti po labai nedaug, bet nuolat - tik taip galima aprūpinti savo ir būsimo vaiko organizmą pakankamu skysčio kiekiu. Apskritai tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims rekomenduojama visuomet nešiotis buteliuką vandens ir gerti po nedaug, o ne kelis kartus per dieną dideliais kiekiais. Per didelis vandens kiekis vienu metu gali išplauti iš organizmo per daug mineralų. Geriausia gurkšnoti po truputį, per valandą - apie 200 mililitrų, o vėliau po truputį didinti vandens kiekį.
„Nėštumo metu kiekvienai moteriai tenka labiau rūpintis savo sveikata, juk atsakomybė už naują gyvybę yra neįkainojamos vertės. Norime prisidėti prie to, kad mamos po gimdymo jaustųsi tvirčiau, greičiau sustiprėtų, grįžtų į namus ir šeimą bei galėtų sveikos ir be rūpesčių džiaugtis savo sveikais naujagimiais.
Klaipėdos Respublikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojo Zigmo Juzumo teigimu, švarus geriamasis vanduo yra svarbiausias dalykas ne tik sveikstantiems pacientams, bet ir kiekvienam žmogui. Kiek jo reikėtų išgerti, ligoninėse sprendžia gydytojai, priklausomai nuo ligos pobūdžio.
Besilaukiančioms arba ką tik pagimdžiusioms mamoms pirmąjį gegužės sekmadienį greičiau sustiprėti padės papildoma skysčių ir mineralų dozė. Motinos dienos proga keturių didžiųjų šalies miestų ligoninių ir gimdymo namų pacientėms, taip pat ligoninėse esantiems vaikams bus įteikta dovanų beveik 6,5 tūkst. „Birštono mineraliniai vandenys“ besilaukiančioms ir ką tik pagimdžiusioms mamoms, mažiesiems ligoniukams įteiks daugiau nei 3,2 tūkst. litrų negazuoto vandens „Akvilė“. Iš viso ligonines ir gimdymo namus pasieks 6480 buteliukų vandens.
Gegužės 3 d. mineralinio vandens „Akvilė“ partijos po beveik 1,3 tūkst. litrų pasiekė ligonines.
Ką rinktis: gazuotą ar negazuotą vandenį?
Nėščios moterys dažnai vartoja gazuotus gėrimus, tačiau kyla klausimas, ar tai saugu. Kai kurios mano, kad gazuoti gėrimai gali sukelti apsigimimus ar sutrikdyti virškinimą. Vis dėlto, gydytojai dažniausiai rekomenduoja vengti gazuotų gėrimų, nes jie gali sukelti pilvo pūtimą, tinti kojas, lemti šlapimo nelaikymą. Naujausi tyrimai skelbia, kad gazuoti gėrimai ardo DNR.
Jeigu moteris negali ar nenori gerti negazuoto vandens, galima rinktis gazuotą natūralų mineralinį vandenį, kuris patenkins skysčių pusiausvyros poreikius. Renkantis gazuotą vandenį svarbūs tie patys kriterijai kaip ir renkantis negazuotą: jame negali būti nitratų ir nitritų, bisfenolio. Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Jeigu pakankamas jo kiekis užtikrins pakankamą skysčių ir mineralų kiekį, šarmų pusiausvyrai palaikyti jis nelabai tiks. Negazuoto vandens pH siekia 8, gazuoto - 5. Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį - gazuoto. Ir skysčių poreikis bus patenkintas, ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra stabili. Svarbu nepamiršti valgyti daug daržovių ir vaisių, kurie taip pat padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.
Gazuotas vanduo kai kuriais atvejais netgi naudingesnis. Pavyzdžiui, gerai užgerti juo maisto papildus, nes angliarūgštė veikia kaip katalizatorius ir skatina maistingųjų medžiagų išnešiojimą. Tačiau gazuoto vandens ir gėrimų nepatariama gerti, kai graužia rėmuo, kyla rūgštys.
Daugelyje gazuotų saldžių gėrimų cukrus pakeičiamas aspartamu - saldikliu, už cukrų saldesniu net 200 kartų. Etiketėse jis žymimas kodu E 951. Tiesa, gazuoti gėrimai gali būti net ir naudingi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kai pykinimas - pats intensyviausias. Jie gali sumažinti pykinimą.
Taip pat verta vengti vaisvandenių, gazuotų ir saldintų gėrimų, rūgščių sulčių, saikingai vartoti kavą.
Labai tinka gerti mineralinis vanduo be angliarūgštės. Gaivina vyšnių, serbentų, bruknių gėrimas, nestipri žalioji arbata, nesaldžios sultys, paprasčiausias geriamasis vanduo, pagardintas citrinos ar agurko griežinėliu.
Kalio, magnio ir natrio, kurių įprastai yra mineraliniame vandenyje - naudingi mikroelementai. Kai kurių rūšių gazuotame mineraliniame vandenyje, kituose gėrimuose paprastai būna daug druskos - natrio chlorido. Šios medžiagos pakankamai gauname ir su maistu, o jos perteklius nėra gerai, ypač jei nėščiosios kraujospūdis yra padidėjęs.
Vandens pasirinkimas nėštumo metu
Ką saugu ir ką nesaugu vartoti būsimoms mamoms ar kūdikius maitinančioms moterims? Ar užtenka paprasčiausio vandens iš čiaupo? Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo. Bet nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų - nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio. Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas. Skysčių poreikis šiame gyvenimo etape yra didesnis nei įprastai - net jeigu vandenyje yra leistinas šių medžiagų kiekis, organizmas su išgeriamu didesniu vandens kiekiu gauna jų daugiau.
Nitratai ir nitritai neleidžia pasisavinti pakankamai deguonies kraujyje, ir tai labai pavojinga kūdikiams iki vienų metų, o bisfenolis pavojingas moteriai dėl poveikio hormonų veiklai, be to, per pieną jis perduodamas kūdikiui.
Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme. Organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo be jokios gyvybės. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Geriant filtruotą vandenį, iš kurio pašalinti mineralai, organizmas ne tik jais neaprūpinamas, bet ir pradeda eikvoti mineralus iš savo resursų - kaulų, raumenų, kitų sistemų. Organizmą dehidratuoja ir kava.
Paprasčiausia išeitis - rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų - būtent toks yra vanduo „Akvilė“. Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, susiformavusi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur niekada nebuvo plėtojama nei žemdirbystė, nei pramoninė veikla, į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. Tokioje unikalioje vietoje po žeme saugomi didžiuliai turtai - švarus, neužterštas vanduo. Supilstytas į butelius jis nėra paveikiamas jokiomis medžiagomis ir kiekvienus namus pasiekia toks, koks susiformavo žemės gelmėse. Dar viena puiki šio vandens savybė - jis yra natūraliai šarminis. O tai reiškia, kad jis padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Ne veltui besilaukiančiai, maitinančiai moteriai labai naudinga valgyti daug daržovių, vaisių - juose yra ne tik daug vandens, galinčio patenkinti apie penktadalį skysčių poreikio, bet kartu tai ir natūraliai šarminantys produktai, atsveriantys rūgštinių produktų - mėsos, pieno produktų, kavos, saldumynų - poveikį. Todėl visame pasaulyje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojamas natūralus mineralinis vanduo, o jeigu jis šarminis - tai dar viena papildoma nauda. Be vandens, besilaukiančioms ir nėščioms moterims rekomenduojamas ir pienas, bet ne visos jį toleruoja, be to, tiek pieno, kiek vandens, sunku išgerti.
Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, susiformavusi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur niekada nebuvo plėtojama nei žemdirbystė, nei pramoninė veikla, į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. Tokioje unikalioje vietoje po žeme saugomi didžiuliai turtai - švarus, neužterštas vanduo. Dar viena puiki šio vandens savybė - jis yra natūraliai šarminis.
Atsižvelgdami į gydytojų rekomendacijas, mineralinio vandens gamintojai „Birštono mineraliniai vandenys“ besilaukiančioms ir ką tik pagimdžiusioms mamoms, mažiesiems ligoniukams įteiks daugiau nei 3,2 tūkst. litrų negazuoto vandens.
Vanduo sudaro 60-70 proc. žmogaus kūno masės. Nėštumo ir pagimdžius metu vanduo yra dar svarbesnis.
Gegužės 3 d. mineralinio vandens „Akvilė“ partijos po beveik 1,3 tūkst. litrų pasiekė ligonines.
Visi žino: be vandens nebūtų gyvybės Žemėje - nei augalų, nei gyvūnijos, nei žmonijos. Vanduo svarbus mums visiems - nuo pačių mažiausių iki vyriausių.
Gydytojas apie šarminio vandens svarbą žmogaus sveikatai (Laida "Sveikatos ABC")
Arba jeigu moteris negali ar nenori gerti negazuoto vandens? Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Negazuoto „Akvilės“ vandens pH siekia 8, gazuoto - 5. Netgi angliarūgštei išgaravus išlieka toks pat pH, mat vanduo turi atmintį: jeigu jis buvo paveiktas angliarūgštės, šarmingumas liks toks pat. Kaip ir vanduo iš čiaupo niekada nebus šarminis, nes jis jau paveiktas cheminių medžiagų, kurios užtikrina, kad tekėdamas ilgais vamzdynais jis nesugestų. Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį - gazuoto.
Vandens svarba nėštumo metu.
tags: #mineralinis #vanduo #nestumo #metu
