Daugelis moterų nėštumo metu gali susidurti su miego sutrikimais. Tai gali lemti nuotaikos kaitas, sunkesnį ar net ankstyvą gimdymą bei kitokius sveikatos iššūkius. Nėštumas - tai ypatinga būsena, dažnai kiek varginanti, reikalaujanti fizinių pastangų. Būsimosioms mamoms poilsis be galo svarbus, tačiau kuo arčiau gimdymo terminas, tuo naktys ima darytis trumpesnės. Daugiau nei pusė nėščiųjų (66-90%) susiduria su miego problemomis.
Pasak specialistės, nėštumo metu gali sutrikti normalus miego ritmas, gali būti sunkiau užmigti, gali padažnėti prabudimai naktį, dėl ko jaučiamas didesnis mieguistumas dieną. Taip pat išauga miego ligų rizika - didesnė tikimybė patirti miego apnėją, neramių kojų sindromą bei refliuksą. Jeigu nėščiąją vargina miego sutrikimai, apie tai visuomet reikėtų informuoti nėštumą prižiūrintį gydytoją. Svarbu paminėti, kad kalbu ne apie kartais pasitaikančią prastesnio miego naktį, bet ilgalaikius - savaites ar mėnesius - besitęsiančius sutrikimus.
Nėštumo trimestrai ir miego pokyčiai
Kiekvienas nėštumo trimestras atneša savitus pokyčius, kurie gali turėti įtakos miegui.
Pirmasis trimestras
Pirmąjį nėštumo trimestrą moteris gali nubusti naktį dėl dažno šlapinimosi. Tai sukelia nėštumo hormonai, žmogaus chorioninis gonadotropinas, kurie prisideda prie reguliaraus šlapinimosi. Dėl miego trūkumo, dieną juntamas mieguistumas. Norisi prigulti pokaičio. Hormonų pokyčiai, ypač žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG) padidėjimas, gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi naktį. Pastebimai padidėja estrogeno ir progesterono kiekis, o progesteronas turi raminamąjį poveikį, todėl dauguma moterų pirmąjį trimestrą patiria didesnį nuovargį. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
Antrasis trimestras
Antrojo nėštumo trimestro metu miego kokybė kur kas geresnė. Daugelis moterų šiuo laikotarpiu jaučiasi geriau ir miega kokybiškiau. Gimda pakyla iš mažojo dubens, todėl mažiau spaudžia šlapimo pūslę. Tačiau miegą vis tiek gali trikdyti psichologinės priežastės, tokios kaip nerimas, baimės ar nesutarimai su partneriu. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.
Trečiasis trimestras
Kokybiškas miegas viso paskutinio nėštumo trimestrą gali būti tikras iššūkis būsimai mamai. Tai dažnai pats sudėtingiausias laikotarpis miegui. Augantis pilvas gali sukelti nepatogumų. Ima graužti rėmenį, kojas traukia mėšlungis, atsiranda kvėpavimo problemų. Didėjanti gimda pradeda spausti vidaus organus ir kraujagysles, todėl gali atsirasti ar paūmėti įvargūs negalavimai. Augantis pilvas sukelia fizinį diskomfortą, gali varginti rėmuo, traukti kojų mėšlungis, atsirasti kvėpavimo problemų. Gimda vis labiau spaudžia šlapimo pūslę, tad dažno šlapinimosi problema taip pat niekur nedingsta. Sunkiausia - ties finišo tiesiąja. Artėjant gimdymui dauguma nėščiųjų skundžiasi nemiga. Tai susiję su didėjančiu pilvuku, kuris neleidžia patogiai įsitaisyti lovoje. Be to, moteris kur kas dažniau keliasi naktį šlapintis, nes vaisiaus galvutė spaudžia šlapimo pūslę. Trečiąjį trimestrą miegas gali būti ypač sutrikdytas. Didelis pilvas spaudžia diafragmą, todėl trūksta oro. Taip pat padidėja skrandžio rūgštingumas ir graužia rėmuo. Vaisius, leidęsis į dubenį, vėl spaudžia šlapimo pūslę, todėl tenka dažniau keltis į tualetą. Dažnas pabudimas naktį yra būdingas trečiojo trimestro laikotarpiu. Nėra nieko neįprasto, jei pabudimas įvyksta dėl nepatogios padėties, aktyvių vaisiaus judesių ar tiesiog karščio ir tvankumo.

Dažniausi miego sutrikimai nėštumo metu ir jų priežastys
Nėščiųjų miegą gali trikdyti daugybė veiksnių. Tai ir fiziologiniai pokyčiai, ir psichologiniai veiksniai.
Fiziologiniai pokyčiai
- Padažnėjęs šlapinimasis: Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, ypač pirmame ir trečiame nėštumo trimestre. Net 77% moterų skundžiasi naktiniais atsikėlimais į tualetą.
- Nugaros ir raumenų skausmai: Padidėjusi kūno ir gimdos masė sukelia nugaros skausmus, kurie vargina dvi iš trijų nėščiųjų. Sunkiau užmigti, dažniau atsibundama keičiant padėtį miego metu.
- Kojų mėšlungis: Dažna problema, ypač antrajame ir trečiajame trimestre. Gali būti susijęs su nuovargiu, dehidratacija, kalcio ar magnio trūkumu, arba vaisiaus spaudimu į nervus ar kraujagysles. Blauzdų mėšlungis yra daugelio nėščiųjų košmaras. Prieš konsultaciją su gydytoju apie tai, kaip galėtumėte papildyti savo mitybą, pradėkite valgyti sveiką maistą, kuriame gausu kalio, kalcio ir magnio.
- Neramių kojų sindromas: Būtinybė pajudinti kojas, dažnai lydima nemalonaus jausmo, kuris atsiranda ramybės metu ir palengvėja judant. Vargina vieną iš trijų nėščiųjų, ypač trečiame trimestre.
- Rėmuo: Hormonų pokyčiai sulėtina virškinimą, susilpnėja apatinis stemplės raukas, todėl skrandžio turinys patenka į stemplę. Dažniausiai vargina antroje nėštumo pusėje. Dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis.
- Miego apnėja ir knarkimas: Padidėjęs estrogenų kiekis gali sukelti nosies gleivinės paburkimą, o didesnis progesterono kiekis atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis, sudarydamas sąlygas trumpalaikiams kvėpavimo sustojimams. Dėl hormoninių pokyčių ir svorio priaugimo gali paburkti kvėpavimo takai, sukeldami knarkimą.
- Pakitusios kūno formos: Augant pilvui, tampa vis sunkiau rasti patogią miego padėtį, ypač įpratusioms miegoti ant pilvo ar nugaros.
- Vaisiaus judesiai: Aktyvūs vaisiaus judesiai, ypač vėlyvoje nėštumo stadijoje, gali trukdyti užmigti. Kai vaisius pradeda itin stipriai judėti, kad net sukelia nemalonius pojūčius, reikia keisti gulėjimo padėtį.
Psichologiniai veiksniai
- Nerimas: Nėščiosios dažnai nerimauja dėl nėštumo eigos, būsimo gimdymo, motinystės. Šios mintys neleidžia atsipalaiduoti. Jei anksčiau buvo patirta depresija ar nemiga, šios problemos gali pasireikšti stipriau.
- Psichologinės priežastys: Antrajame trimestre miegą gali trikdyti nesutarimai su vyru, darbo rūpesčiai ar kitos nerimą keliančios mintys.

Neišsimiegojimo poveikis nėštumui
Bloga miego kokybė nėštumo metu yra susijusi su rimtesnėmis komplikacijomis. Tai gali būti preeklampsija (aukštas kraujospūdis ir organų pažeidimai), priešlaikinis gimdymas, didesnė nėščiųjų diabeto rizika. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios blogai miega nėštumo metu, gali patirti ilgesnius gimdymus, dažniau joms prireikia cezario pjūvio. Be to, neišsimiegojimas sukelia didelį nuovargį, didina pogimdymės depresijos riziką, apsunkina žindymą ir gali turėti įtakos vėlesniems vaiko miego sutrikimams.
Tinkamiausios miego pozos nėštumo metu
Nėštumo metu rekomenduojama miegoti ant šono. Gulint ant nugaros, ypač vėlyvoje stadijoje, didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, kuria kraujas grįžta į širdį. Tai gali sukelti silpnumą ir paveikti vaisiaus širdies veiklą. Pasisukus ant šono, būklė greitai pagerėja.
Dažniausiai rekomenduojama gulėti ant kairiojo šono. Tokiu būdu gimda nespaudžia apatinės tuščiosios venos, kepenų ir dešiniojo inksto, o organai geriau funkcionuoja, vaisius - geriau aprūpinamas krauju. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad miegojimas ant dešiniojo šono taip pat yra saugus. Svarbiausia, kad nėščiajai pačiai būtų patogu ir ji nejaustų diskomforto.
Kad būtų lengviau išlaikyti šoninę padėtį, ypač jei įpratusios miegoti ant nugaros, rekomenduojama naudoti pagalves: vieną tarp kelių, kitą - kaip atramą nugarai, arba specialią nėščiųjų pagalvę. Vienas jų - nėštumo metu miegoti ant kairiojo šono ir sulenktais keliais. Tada nespaudžiamas stuburas, vidaus organai ir kraujotakos sistema. Todėl mažiau tinsta galūnės, rečiau kamuoja nugaros skausmas, refliuksas.
Vaikui augant, didėjant jo svoriui, kai moteris guli ant nugaros užspaudžiama tuščioji vena. Dėl to sutrinka kraujo apytaka, žemėja kraujospūdis, moteriai svaigsta galva, gali pykinti, sunku kvėpuoti. Nėščios moters lova turėtų būti ypač patogi. Čiužinys turi pakankamai įdubti peties ir klubų srityje. Miegui tinka toks čiužinys, kuris gali keisti savo formą žmogui keičiant kūno padėtį. Itin patogūs čiužiniai, kurių pagrindą sudaro elastingas putų poliuretanas ir elastinė viskozės medžiaga. Nėštukėms reikėtų didesnės pagalvės. Pagalvė atpalaiduoja kaklo srities stuburo raiščius, sausgysles, leidžia geriau pailsėti. Nėštumo metu aukštesnė pagalvė gelbsti nuo „kylančios rūgšties“, ėdančio rėmens.

Specifinių problemų sprendimas ir miego higienos patarimai
Jei miego sutrikimus sukelia specifinės, su nėštumu susijusios problemos, svarbu pirmiausia jas spręsti.
- Kojų mėšlungio atveju skiriami mikroelementų preparatai, rekomenduojami lengvi tempimo pratimai prieš miegą.
- Neramių kojų sindromui gydyti skiriami geležies ir folio rūgšties preparatai, rekomenduojami jogos pratimai, masažai, elgesio terapija.
- Rėmens graužimą gali sumažinti gydytojo paskirti vaistiniai preparatai, miegojimas ant kairio šono, valgymas mažomis porcijomis, riebaus ir aštraus maisto vengimas.
- Nerimui mažinti rekomenduojama lankyti nėščiųjų pamokėles, jogos klasę, atlikti atsipalaidavimo pratimus.
- Jei dažnai keliatės šlapintis, tualete galima įsirengti naktinį apšvietimą, kad blyški šviesa neišblaškytų ir būtų lengviau vėl užmigti.
Bendri miego higienos patarimai apima:
- Stenkitės gultis ir keltis tuo pačiu metu.
- Prieš miegą pasivaikščiokite gryname ore, paklausykite ramios muzikos, medituokite, paskaitykite knygą.
- Venkite žiūrėti televizijos laidas ar filmus, kurie kelia neigiamas emocijas.
- Prieš pat miegą ribokite kompiuterio, telefono naudojimą.
- Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.
- Užtikrinkite, kad miegamajame būtų vėsu.
- Dėvėkite natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius.
- Išbandykite levandų eterinį aliejų, „baltąjį triukšmą“ skleidžiančius prietaisus, meditacijos programėles.
- Naudokite nėščiųjų pagalvę.
- Šilta vonia ar dušas prieš miegą gali padėti atsipalaiduoti.
Dieną būtina gerti daug skysčių, tačiau miego vardan vakare nuo jų reikėtų susilaikyti. Norėdamos išvengti rėmens graužimo, turėtų nevalgyti daug aštraus, rūgštaus ar kepto maisto. Jei rėmuo vis dėl to yra problema, siūloma miegoti galvą pakėlus aukščiau ant pagalvės. NMF specialistai taip pat pataria įsigyti specialias „nėščiųjų“ pagalvės ir čiužinius. Kita alternatyvą - kūną „paramstyti“ pagalvėmis.
Dienos miegas gali būti naudingas kompensuojant nakties miego trūkumą, tačiau svarbu neperlenkti lazdos - ilgas popiečio miegas gali apsunkinti užmigimą naktį. Jei vis tiek nepavyksta gerai išsimiegoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Nėščioms moterims nerekomenduojama vartoti migdomųjų be gydytojo priežiūros.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Žindymas ir miego ryšys
Nors gali atrodyti, kad žindymas ir kokybiškas miegas yra nesuderinami, iš tiesų jie gali būti puikiai suderinti. Pirmosios savaitės po gimimo miego prasme yra ypatingos. Naujagimį reikia žindyti ne rečiau kaip kas 2-3 valandas visą parą. Žindymui skirta beveik visa diena ir naktis.
Žindymas gali būti natūralus būdas kūdikiui užmigti - tai šilta, saugu, skanus pienelis. Daug lengviau ir paprasčiau yra žindomą naujagimį migdyti šalia savęs - tuomet nereikia net keltis iš lovos. Žindymas gerina miego kokybę dėl raminančio oksitocino poveikio. Tyrimai rodo, kad žindančios moterys miega daugiau. Išmokstama žindyti gulint, nesikeliant ir net snaudžiant, nes naktį mažyliai dažnai žinda kelis kartus, nepriklausomai nuo amžiaus. Akyla mama išmoksta pastebėti pirmuosius alkio požymius ir nelaukia, kol kūdikis pradės aktyviai verkti.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikis gali verkti ir dėl kitų priežasčių - sauskelnių, baimės, temperatūros. Jei įsitikinus, kad nėra kitų dirgiklių, ir kūdikis vis tiek verkia, priglaudimas prie krūties yra vienas geriausių sprendimų.
Vienas dažniausių klausimų, dėl ko kreipiasi mamos - nepaliaujamas naktinis žindymas. Tai kūdikiai ir maži vaikai, kurie negeba miegoti kitaip, tik žįsdami. Dažnai mamos būna pervargusios ir nori nutraukti žindymą, nes nemato kito būdo pailsėti. Svarbu suprasti, kad užmigimas prie krūties yra natūralus ir fiziologinis procesas. Nereikia to vadinti išlepimu ar patologija.
Jei mama turi vyrą, verta pasinaudoti jo pagalba - pažindžius vaikutį palikti tėčiui ir pasinaudoti proga trumpam pailsėti kitoje patalpoje. Tai leis nors trumpam atgauti jėgas.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei miego sutrikimai yra stiprūs, trunka ilgai (savaites ar mėnesius) ir trukdo normaliai funkcionuoti, būtina kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Specialistas padės nustatyti tikslią priežastį ir paskirti tinkamą gydymą. Nereikėtų ignoruoti nuolat blogos nuotaikos, beviltiškumo jausmo ar susidomėjimo aplinka praradimo - tai gali būti depresijos požymiai, reikalaujantys psichologo pagalbos. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti migdomųjų, todėl labai varginant miego sutrikimams derėtų pasikonsultuoti su psichiatru.

tags: #mieguistumas #nestumo #metu

