Efektyvi metodinė veikla ikimokyklinėse įstaigose: pagrindiniai principai, gairės ir vertinga praktinė patirtis

Ugdymo(-si) institucija, kaip švietimo organizacija - tai gyvas, nuolat tobulėjantis mechanizmas.

Vykstant kaitos procesams keičiasi ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai bei pedagogai turėtų nuolat prisitaikyti prie kintančių Švietimo reformos sąlygų, siekti nuolatinio pedagogų profesinės kompetencijos augimo ir švietimo proceso veiksmingumo užtikrinimo.

Švietimo įstaigos privalo rūpintis įstaigų metodinės veiklos kokybe ir efektyvumu: reikia gebėti įvertinti savo įstaigos metodinės veiklos funkcijas, organizavimo principus, įsipareigojimus bei jų kokybę.

Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti kas yra metodinės veiklos kokybės vadyba, kaip ji suvokiama ikimokyklinėse ugdymo(-si) institucijose. Teorinėje dalyje apžvelgtos metodinės veiklos vadybos funkcijos, samprata, paskirtis, bei veiksniai, kurie laiduoja sėkmingą pedagogo tobulinimąsi.

Išsiaiškinta, kad išplėtotas partnerystės tinklas tarp metodinių būrelių ir kitų institucijų padeda ugdyti pedagogų profesinius ir asmeninius gebėjimus, leidžia įvertinti savo darbą, komunikuoti tarpusavyje, padeda pasirinkti pedagoginio darbo metodą, palengvina darbo metodų taikymą bei leidžia tyrinėti įvairias problemiškas situacijas.

Empirinis tyrimas atskleidė, kaip metodinės veiklos vadyba suprantama tiriamose švietimo įstaigose, tirtas ikimokyklinės įstaigos pedagogų ir vadovų požiūris į metodinės veiklos vadybos tobulinimo(si) galimybes ikimokyklinėje įstaigoje.

Tyrime dalyvavo Vilniaus ir Rokiškio miestų 33 ikimokyklinių įstaigų vadovai bei 183 pedagogai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinės įstaigos pedagogai teikia svarbą metodinei veiklai, kuri padeda suvokti ugdymo(-si) specifiką, numatyti teorinių žinių praktinį pritaikymą, analizuoti edukologines idėjas bei gilintis į savarankiškų tyrinėjimų metodikas.

Nustatyta, kad metodinė veikla svarbi, nes padeda gilintis į savarankiškų tyrinėjimų metodikas, analizuoti edukologines idėjas bei suvokti ugdomosios veiklos specifiką.

Daugiau nei pusės pedagogų manymu, metodinė veikla padeda ugdyti savarankiškos veiklos gebėjimus, ketvirtadaliui - informacijos valdymo įgūdžiai, tiriamoji veikla.

Nustatyta, kad vadovai dažniausiai siekia aukštos ugdymo(-si) kokybės.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
Žaismės principas.
Sociokultūrinio kryptingumo principas.
Integralumo principas.
Įtraukties principas.
Kontekstualumo principas.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.

Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Rekomenduojamos ikimokyklinio ugdymosi sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

„Mūsų sveikata ir gerovė“
„Aš ir bendruomenė“
„Aš kalbų pasaulyje“
„Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
„Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ugdymosi pasiekimai ir sritys

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiai iš ugdymo(si) pasiekimų

Vertybinė nuostata. Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai. A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
Esminiai gebėjimai. A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
Esminiai gebėjimai. A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Vertybinė nuostata. Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai. B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
Esminiai gebėjimai. B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.

Vertybinė nuostata. Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai. A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.

Esminiai gebėjimai. A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.

Esminiai gebėjimai. A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata. Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai. B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

Esminiai gebėjimai. B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Metodinės dienos ir patirties sklaida

Lapkričio 28 dieną Šiaulių lopšelyje-darželyje „Rugiagėlė“ vyko ikimokyklinio ugdymo įstaigų gerosios patirties sklaidos metodinė diena „Aktyvi pradžia: sveiko gyvenimo kelias vaikams“.

Metodinės dienos tikslas - dalintis sveikos gyvensenos įpročių formavimo ir fizinio aktyvumo skatinimo būdais ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, kurie padeda užtikrinti visavertį vaiko ugdymą.

Į metodinę dieną susirinko Šiaulių miesto ikimokyklinių įstaigų pedagogai, vieni iš jų skaitė pranešimus ir dalijosi savo gerąja patirtimi sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo skatinimo temomis, kiti buvo klausytojai.

Pirmą pranešimą pristatė Šiaulių lopšelio-darželio „Rugiagėlė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alvyda Vaškevičienė ir supažindino su viena, iš atnaujinamos ikimokyklinio ugdymo programos, ugdymo turinio sritimi - „Mūsų sveikata ir gerovė“ ir ją apimančiais turinio aspektais.

Kadangi visą metodinę dieną buvo daug išgirsta, sužinota apie sveikatos mitybos ir fizinio aktyvumo svarbą, tai ir pertraukėlė buvo sveikuoliška.

Meninio ugdymo mokytoja metodinės dienos dalyviams organizavo nuotaikingą mankštą su masažo elementais.

Po pasveikinimo, viešnios buvo pakviestos į ,,Saulučių“ gr. stebėti mokytojos Rimos Banaitienės atviros veiklos ,,Aš toks įdomus“.

Po veiklos, mokytojos apžiūrėjo lopšelio-darželio grupes, sensorinį kambarį ir logopedinį kabinetą.

Po pasivaikščiojimo, viešnios buvo pakviestos klausytis lopšelio-darželio švietimo pagalbos specialisčių; Grėtės Lenkauskienės, Agnės Laurinonienės, Valentinos Bajarskienės pranešimo ,,Pažintinių, komunikacinių, kognityvinių įgūdžių lavinimas per pojūčius“.

Savo patirtimi pasidalino ,,Bitučių“ gr. Kauno lopšelio-darželio ,,Daigelis“ mokytojos Diana Vaidotienė ir Daiva Batyrienė pristatė metodines priemones skirtas emociniam pažinimui.

Metodinės dienos dalyviai ne tik pagilino profesines kompetencijas, bet ir susipažino vieni su kitais.