Intymūs santykiai su jaunesniais nei 16 metų asmenimis yra neteisėti ir gali sukelti rimtų teisinių pasekmių. Tokie santykiai pažeidžia nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Visuomenėje vis dar egzistuoja problema, kai paauglės susilaukia vaikų. Šie atvejai kelia susirūpinimą dėl nepilnamečių sveikatos, socialinės gerovės ir ateities perspektyvų.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkė Vaida Tretjakova su kitų mokslininkų komanda atliko tyrimą, kurio metu kalbino vaikų susilaukusias paaugles, taip pat su jomis dirbančius socialinius darbuotojus bei mokytojus. Iš pokalbių matyti, kad vienais atvejais paaugliams trūksta informacijos apie lytiškumą, žmogaus kūną, kontracepciją, bet kitais atvejais jauname amžiuje pastojama siekiant kuo greičiau rasti gelbėtoją, sukurti savo šeimą ir pabėgti iš sudėtingos aplinkos.
Fiksuotas ne vienas atvejis, kai vaikinai spaudžia jaunas merginas užsiimti seksu, nepaiso nėštumo grėsmės, tad tokiais atvejais galima kalbėti apie galios disbalansą, negebėjimą paisyti savo interesų ir nubrėžti ribų.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų gimdančių 15-19 metų moterų skaičius Lietuvoje sumažėjo du su puse karto, o 15-19 metų motinų, besidarančių abortus, skaičius per tą patį laiką sumažėjo tris su puse karto. Tačiau detalesnis žvilgsnis į statistiką parodo, kad imant trumpesnį laiko tarpą - pastaruosius penkerius metus - ir kreipiant dėmesį tik į pačias jauniausias merginas, kurios gimdo dar nesulaukusios pilnametystės, teigiamų poslinkių beveik nematyti.
Sociologė Vaida Tretjakova pažymi, kad pačių jauniausių ir labiausiai pažeidžiamų merginų grupėje gimdymų skaičius mažėja daug lėčiau, ir atkreipia dėmesį į ryškius skirtumus tarp gimdančių paauglių skaičiaus didžiuosiuose miestuose ir kaimiškose savivaldybėse.
Pavyzdžiui, 2019 metais paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis Lietuvoje buvo 10 gimimų tūkstančiui 15-19 metų amžiaus paauglių, o 2022 metais - 6. Šis rodiklis ypatingai pagerėjo per pastaruosius kelerius metus, praktiškai krito per pusę. Mokslininkė spėja, kad įtakos galėjo turėti pandemijos laikotarpis, kai buvo pereita į nuotolinį mokymą ir bendravimo intensyvumas buvo žymiai mažesnis. Tačiau, kad tai ilgalaikė tendencija, dar reikia palaukti porą metų ir įvertinti.
Nuo 1959 metų Lietuvoje nebuvo nė vienų metų, kad vaiko nebūtų susilaukusi nors viena 14-metė ar dar jaunesnė mergaitė. Kartais susilaukia vaiko viena keturiolikmetė, kartais - trys, 2018 metais vaiko buvo susilaukusi 13-metė. Tai, aišku, vienetiniai atvejai, bet vis tiek tas klausimas egzistuoja net ir tokioje jaunoje amžiaus grupėje.
Sovietmečiu vaiko susilaukimo kalendorius moterims buvo jaunesniame amžiuje. Po mokyklos moterims ištekėti, susilaukti vaiko buvo visiškai normali gyvenimo strategija. Tačiau jeigu kalbėtume apie jauniausias paaugles merginas, tai yra 15-17 metų, tai jų gimdymai visuomet buvo laikomi probleminiais. Sovietmečiu šie rodikliai nebuvo aukšti, vaikų susilaukimas 15-17 metų - gana retas reiškinys.
Kalbant apie nepriklausomybės laikotarpį, kiekvienais metais abortų būna gana nemažai, visuomet virš šimto, ne taip seniai buvo keli šimtai. Tačiau procentaliai, didžioji dauguma paauglių nėštumų Lietuvoje baigiasi gimdymu. Pavyzdžiui, 2021 ir 2022 metais, atitinkamai 74 proc. ir 71 proc. nėštumų baigėsi vaiko susilaukimu. Ši tendencija nesikeičia keletą pastarųjų dešimtmečių.
Statistiniai duomenys (2016 m.):
| Amžiaus grupė | Gimdė | Procentas nuo visų gimdymų |
|---|---|---|
| 15-17 metų | 288 | 0,9% |
| Jaunesnės nei 15 metų | 6 | - |
| 15-19 metų (iš viso) | 1016 | - |
Abortų skaičius 15-19 metų amžiaus grupėje 2001-2016 m. taip pat nuosekliai mažėjo. 2016 m. Lietuvoje motinos sprendimu buvo įvykdyti 335 abortai 15-19 metų amžiaus merginoms, o 2001 m. abortų šioje amžiaus grupėje buvo trigubai daugiau - 1002.
Priežastys, lemiančios nepilnamečių nėštumą
Pagrindinės priežastys, lemiančios didesnius paauglių nėštumo rodiklius Lietuvoje, lyginant su Vakarų Europa ar Skandinavija, yra kelios:
- Socialinė-ekonominė nelygybė: Dideli skirtumai tarp galimybių gyvenant mieste ir kaime, mažesnės ekonominės galimybės ir socialinio mobilumo ribotos perspektyvos tam tikruose regionuose.
- Išsilavinimo trūkumas ir lytinis švietimas: Nepakankamas arba visai nebuvęs išsamus lytinis švietimas, trūkumas informacijos apie kontracepciją, lytinius santykius ir jų pasekmes.
- Kultūrinės nuostatos: Konservatyvios visuomenės nuostatos, pronatalistinis požiūris, kai gimdymas laikomas geresniu pasirinkimu nei abortas, taip pat mąstysena „man taip nenutiks“.
- Sudėtinga aplinka ir pabėgimo siekis: Gyvenimas disfunkcinėse šeimose, patiriamas smurtas ar socialinė atskirtis skatina paaugles ieškoti pabėgimo kelio sukuriant savo šeimą.
- Galios disbalansas ir prievarta: Nors ne visada akivaizdu, tačiau kai kada paauglės merginos nesuvokia potencialios prievartos elemento ar galios disbalanso santykiuose, pavyzdžiui, kai vyresni partneriai spaudžia dėl lytinių santykių ar atsisako naudoti kontracepciją.
- Tautiniai ir regioniniai skirtumai: Aukšti rodikliai fiksuojami kai kuriose Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyvena didelės tautinės mažumos, ir kur gali būti mažiau prieinamas išsamus lytinis švietimas.
Socialinės pasekmės
Nepilnamečių nėštumas ir ankstyva motinystė turi rimtų socialinių pasekmių tiek pačioms paauglėms, tiek jų vaikams:
- Sveikatos rizika: Paauglių nėštumai yra susiję su didesne rizika tiek motinos, tiek vaiko sveikatai. Gali kilti komplikacijos nėštumo ir gimdymo metu, didesnė neišnešiotų ir sveikatos problemų turinčių naujagimių rizika.
- Švietimo ir karjeros ribojimas: Ankstyva motinystė dažnai priverčia nutraukti mokslus, taip apribojant merginų išsilavinimo ir karjeros galimybes ateityje.
- Psichologinės problemos: Paauglės mamos dažniau susiduria su psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija, nesaugumo jausmas, nesubrendimas sąmoningai motinystei.
- Socialinė atskirtis: Ankstyva motinystė gali lemti socialinę atskirtį, atitrūkimą nuo bendraamžių, sunkumus integruojantis į visuomenę.
- Generacinis skurdas: Vaikai, gimę paauglėms mamoms, dažniau auga socialiai pažeidžiamose šeimose, patiria skurdą ir turi mažiau galimybių įgyti išsilavinimą bei sėkmingai adaptuotis visuomenėje.
Pagalba ir prevencija
Sprendžiant nepilnamečių nėštumo problemą, svarbu ne tik teikti pagalbą paauglėms mamoms ir jų vaikams, bet ir vykdyti veiksmingas prevencines priemones:
- Išsamus lytinis švietimas: Mokyklose ir šeimose turėtų būti teikiamas išsamus ir amžių atitinkantis lytinis švietimas, apimantis informaciją apie lytinę sveikatą, kontracepciją, saugius santykius ir atsakomybę.
- Reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumas: Užtikrinti paaugliams lengvą ir nemokamą priėjimą prie reprodukcinės sveikatos paslaugų, konsultacijų ir kontracepcijos priemonių.
- Socialinė parama: Teikti socialinę ir psichologinę pagalbą paaugliams, esantiems rizikos grupėje, taip pat jaunoms mamoms ir jų šeimoms.
- Visuomenės nuostatų keitimas: Skatinti atvirą ir nediskriminacinį požiūrį į lytinį švietimą ir reprodukcinę sveikatą, mažinti tabu aplink šias temas.
- Gyvenimo įgūdžių ugdymas: Mokyti paauglius gyvenimo įgūdžių, savivertės, gebėjimo nubrėžti ribas ir atsispirti spaudimui.
