Perimenopauzės pradžia gali būti labai įvairi. Vienoms moterims prasideda apie 40-45 metus, kitoms 35-40 metus. Perimenopauzė yra įžanga į menopauzę. Ji gali tęstis nuo 6 mėn. iki kelių metų. Anksčiau menopauzė prasidėdavo 50-55 metų moterims, tačiau dabar menopauzė „jaunėja“. Normalu, kai menopauzė prasideda apie 45-47 moters gyvenimo metus. 35-40 metų moters menopauzė laikoma ankstyva menopauze.
Dažniausias simptomas - sutrinkantis menstruacinis ciklas. Ciklas pradeda trumpėti. Tipiškai menstruacinis ciklas trunka 28-35 dienas, tačiau jis sutrumpėja iki 20 ar net mažiau dienų. Moterys gali kraujuoti ir kas dvi savaites. Tai patys pirmi signalai. Be abejo, yra ir kiti simptomai. Dažnai moteris gali suklysti galvodama, kad pastojo, nes dingsta menstruacijos. Todėl visada esant menstruacinio ciklo sutrikimams, užsitęsus ilgiau negu 35 dienas, rekomenduojame atlikti kraujo tyrimą, nustatyti chorioninį gonadotropiną.
Mokslu įrodyta, kad kiaušidžių senėjimas prasideda maždaug nuo 28 m. amžiaus, tai reiškia, kad vyksta kiaušialąsčių nykimas ir blogėja jų kokybė. Ypač greitai kiaušialąsčių kokybė pradeda blogėti nuo maždaug 36 metų amžiaus.
Vaisingumas ir amžius
Vaisingumas moters organizme natūraliai mažėja su amžiumi. Daugumai moterų menopauzė įvyksta tarp 45-55 metų, o tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, ovuliacija sustoja, ir natūralus pastojimas tampa praktiškai neįmanomas. Net ir iki menopauzės, kiaušialąsčių kokybė ir kiekis gerokai sumažėja, padidėja genetinių anomalijų tikimybė.
Tačiau nors natūralus pastojimas po 50-ies yra itin retas, medicininiu požiūriu nėštumas vis dar įmanomas - ypač pasitelkus pagalbinio apvaisinimo metodus.
Ar natūralus pastojimas dar įmanomas?
Labai retais atvejais moteris gali pastoti natūraliai net po 50-ies, jei ovuliacija vis dar vyksta. Visgi tai yra išimtinė situacija, o dauguma tokių nėštumų būna netyčiniai, dažnai diagnozuojami vėlai. Todėl medikai pabrėžia, kad net ir artėjant prie menopauzės būtina naudoti kontracepciją, jei nėštumas nėra planuojamas.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai - ypač IVF su donoro kiaušialąstėmis - leidžia moterims tapti motinomis ir po 50-ies. Tokiais atvejais vaisius vystosi moters gimdoje, bet genetinė medžiaga dažnai būna iš jaunesnės donorės. Ši praktika vis dažnesnė ir Lietuvoje, nors vis dar kelia etinių, socialinių ir medicininių diskusijų.
- Kaip tą tikimybę padidinti? Vienas iš naujausių metodų, kurį prieš 6 metus sėkmingai pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti Vaisingumo Centre, yra - kiaušidžių atjauninimo procedūra (PRP).
Galimos nėštumo rizikos po 50 metų
Nors šiuolaikinė medicina leidžia pastoti ir po menopauzės, svarbu suprasti, kad nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Su amžiumi keičiasi ne tik moters hormonų pusiausvyra, bet ir širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų sistemų veikla, todėl organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie nėštumo sukeliamų pokyčių.
Sveikatos komplikacijų tikimybė
Vyresniame amžiuje padidėja šių nėštumo komplikacijų rizika:
- Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija - tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Gestacinis diabetas - nėštumo metu atsirandantis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas, dažnesnis vyresnėms moterims.
- Cezario pjūvis - vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia chirurginio gimdymo dėl padidėjusio komplikacijų skaičiaus.
- Persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika - ypač jei naudojamos donorinės ląstelės ar hormoninė stimuliacija.
- Kraujavimai nėštumo metu - dėl sumažėjusio gimdos elastingumo ar kraujotakos pokyčių.
Poveikis kūdikiui
Kūdikio sveikatai taip pat gali kilti tam tikra rizika. Nors donorinės kiaušialąstės sumažina genetinių anomalijų tikimybę, išlieka rizika dėl:
- Mažesnio gimimo svorio.
- Apsigimimų (ypač jei nėštumas vyresnio amžiaus moters organizmui yra labai didelė apkrova).
- Vystymosi sutrikimų pirmaisiais metais (rečiau, bet svarbu stebėti).
Psichologiniai ir socialiniai iššūkiai
Nėštumas po 50 metų - tai ne tik medicininis, bet ir psichologiškai bei socialiai reikšmingas įvykis. Jis dažnai kelia įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir vilties iki nerimo dėl ateities. Neretai vyresnės moterys susiduria su išankstiniu visuomenės vertinimu ar net atviru skepticizmu.
Emocinė būsena ir psichologinė adaptacija
Moterys, pastojusios vyresniame amžiuje, dažnai jaučia spaudimą „suspėti viską padaryti“, nes laiką mato kaip ribotą. Gali kilti klausimai apie gebėjimą fiziškai pasirūpinti kūdikiu, apie sveikatos palaikymą ateityje ar net apie tai, ar pavyks pamatyti vaiko pilnametystę.
Taip pat neretai jaučiamas emocinis nuovargis dėl ilgo nevaisingumo gydymo proceso, ypač jei nėštumas pasiektas per pagalbinį apvaisinimą.
Socialiniai lūkesčiai ir aplinkinių reakcija
Nors visuomenė tampa vis atviresnė, kai kuriose kultūrose ar bendruomenėse vyresnės amžiaus moterys vis dar gali sulaukti neigiamų reakcijų ar klausimų: „Ar ne per vėlu?“, „Kas augintų vaiką, jei kas nors nutiktų?“ Tokios reakcijos gali paveikti emocinę savijautą, ypač jei moteris neturi palaikančios aplinkos ar šeimos.
Svarbu atsiminti, kad kiekviena moteris turi teisę į motinystę savo laiku - o emocinis pasirengimas dažnai būna net stipresnis nei jaunesniame amžiuje.
Motinystės kelias: nėštumas. Vandens svarba nėštumo metu ir kaip išsirinkti maitinimo kėdutę
Nėštumo po 50 metų privalumai ir trūkumai
Nors daug dėmesio skiriama rizikoms, svarbu nepamiršti, kad vyresnės moterys dažnai į nėštumą ateina su didesniu gyvenimo patyrimu, tvirtesne emocine branda ir aiškiu pasirinkimu - šis sprendimas dažniausiai būna labai apgalvotas ir sąmoningas. Vis dėlto negalima ignoruoti ir objektyvių iššūkių.
Privalumai
- Didesnė emocinė branda ir tvirtas noras turėti vaiką.
- Stabilesnė finansinė padėtis ir gyvenimo patirtis.
- Dažniausiai labiau motyvuotos sąmoningai rūpintis nėštumu.
- Moderni medicina leidžia saugiai išnešioti vaiką net vyresniame amžiuje.
Trūkumai
- Didesnė rizika nėštumo komplikacijoms (aukštas kraujospūdis, diabetas).
- Gali būti sunkiau fiziškai prižiūrėti vaiką, ypač augant.
- Ilgesnis gijimo laikas po gimdymo, dažniau reikalingas cezario pjūvis.
- Socialinis spaudimas ir neigiamos reakcijos aplinkoje.
Gydytojo nuomonė
Nėštumas vyresniame amžiuje visada turi būti vertinamas individualiai. Svarbu ne tik moters amžius, bet ir jos bendra sveikatos būklė, hormonų balansas, kraujagyslių sistema, širdies veikla ir net psichologinis pasirengimas. Gydytojai vieningai sutaria - toks nėštumas gali būti sėkmingas, jei yra kruopščiai planuojamas, stebimas ir palaikomas mediciniškai.
„Nėštumas po 50 metų nėra neįmanomas, bet jis reikalauja labai tikslaus vertinimo ir priežiūros. Pacientėms šiuo amžiaus laikotarpiu dažniau taikome individualų stebėsenos planą, rekomenduojame išsamius tyrimus dar prieš pastojimą. Jei moteris yra fiziškai ir psichologiškai pasirengusi, tokia motinystė gali būti labai prasminga ir saugi.“ - akušeris-ginekologas dr. Dainius Kuliešius
Žmonių atsiliepimai apie nėštumą po 50 metų
Nors nėštumas vyresniame amžiuje vis dar nėra dažnas reiškinys, moterų, kurios jį patyrė, istorijos gali būti nepaprastai įkvepiančios. Dauguma jų pabrėžia ne tik iššūkius, bet ir gyvenimą pakeitusią patirtį bei gilų emocinį ryšį su šiuo vėlyvu sprendimu.
„Mano dukra gimė, kai man buvo 51-eri. Aš jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad niekada neturėsiu vaikų… Ir štai - šiandien aš turiu nuostabią mergaitę, kuri kiekvieną dieną man primena, kad gyvenimas vis dar pilnas stebuklų.“ - Regina, 54 m.
„Buvo baisu - gydytojai įspėjo apie rizikas, artimieji stebėjosi. Bet mano organizmas susitvarkė puikiai. Aišku, buvo sunkiau fiziškai nei jaunystėje, bet emocinis pasitenkinimas - nepalyginamas.“ - Jurgita, 57 m.
„Auginu sūnų kartu su vyru, kuris vyresnis net už mane. Kartais žmonės žiūri kreivai, bet kai matau savo vaiko šypseną, suprantu, kad mums buvo verta.“ - Rūta, 52 m.
„Nėštumas vyresniame amžiuje - tai nuolatinė stebėsena, atsargumas, tyrimai… Bet kartu ir brandus motinystės išgyvenimas. Jautiesi tikrai pasiruošusi būti mama.“ - Aušra, 50 m.
