Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje - 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) - iškilus valstybinis ir politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1993-1998 m.), Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas (2001-2006 m.). Jo gyvenimo ir politinės karjeros kelias neatsiejamai susijęs su keliais svarbiausiais Lietuvos miestais, tarp kurių ypatingą vietą užima gimtinė ir vieta, kur jis įgijo išsilavinimą ir pradėjo savo profesinę veiklą - Kaunas, bei jo tėvų ir jo paties užaugimo vieta - Kaišiadorys.
Politikas gimė tarnautojų šeimoje 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje. Po mirties A. Brazausko atminimui 2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant namo (Laisvės g. 7), kuriame jis gimė, buvo atidengta memorialinė lenta.
Algirdo Brazausko kelias nuo studento iki politiko
1951 m. A. Brazauskas baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą (dab. Kauno technologijos universitetas (KTU). Studijų metu A. Brazauskas su broliu Gerardu nuomojosi skulptoriaus J. Zikaro name (dab. J. Zikaro g. 3) buvusią šeimos svetainę. Būdamas studentas aktyviai sportavo, buvo KPI dainų ir šokių ansamblio „Nemunas“ dalyvis. 1956 m. su pagyrimu baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Dar neapgynęs diplominio darbo, pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statyboje inžinieriumi.
1958 m. paskirtas Energetikos statybos tresto Petrašiūnų statybos ir montavimo valdybos viršininku, 1961 m. Kauno valdžios iniciatyva paskirtas eiti viršininko pareigas Kauno statybos tresto statybos valdyboje, stačiusioje Kauno pramoninius ir civilinius objektus. Jam pavedama vadovauti Kauno dirbtinio pluošto gamyklos statybai. Netrukus paskirtas Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi. A. Brazauskas rėmė ir palaikė KTU. Dar sovietiniais metais įvairiais būdais prisidėjo prie studentų miestelyje statomų Lengvosios pramonės fakulteto, Skaičiavimo centro, Mechaninių dirbtuvių ir kt. 1987-1988 m. jis pritarė ir stengėsi, kad pagrindinės statybos krypties specialybės (pramoninės ir civilinės statybos) dieninės studijos būtų atgaivintos Kaune. Tai turėjo įtakos ir vėliau atnaujintoms architektūros studijoms.
Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas, A. Brazauskas komunistų partijoje sparčiai kopė hierarchijos laiptais ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju - LKP CK I sekretoriumi. Jam vadovaujant, 1989 m. 1990 m. 1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. 1993 m. vasario 14 d. laimėjo Prezidento rinkimus 5 metų kadencijai, už jį balsavo 60 % rinkėjų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu, A. Brazauskas nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. - 1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovas.
2001 metais grįžo į politiką. Sausio mėnesį jis išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Postą politikas išlaikė ir po 2004 m. parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2001 m. birželio 1 d. 2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai.
Algirdo Brazausko atminimo įamžinimas
Pastaruoju metu įvairiais būdais įamžinamas velionio atminimas. 2011 m. liepos 2 d. tėvų namuose Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26) atidarytas Brazauskų namai-muziejus.
2014 m. lapkričio 24 d. Kauno hidroelektrinei (T. Masiulio g. 22A) suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.
2011 m. vasario 14 d. memorialinė lenta atidengta Vilniuje ant Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 8).
Taip pat, svarstoma prezidento vardu pavadinti Kauno technologijos universiteto auditoriją ar salę, tiltą Vilniuje, Kauno hidroelektrinę ar Prezidentūros kieme pastatyti paminklą.
Išleistos knygos ir apdovanojimai
A. Brazauskas paskelbė keletą straipsnių „Kauno tiesoje“. Išleistos A. Brazausko knygos - „Interviu Lietuvos radijui, 1989.01.14-1989.11.24“ (Vilnius, 1990), „Lietuviškos skyrybos“ (išversta į rusų ir vokiečių k.) (Vilnius, 1992), „Penkeri Prezidento metai“ (Vilnius, 2000), „Apsisprendimas, 1988-1991“ (išversta į angl. k.) (Vilnius, 2004), „Lietuvos galia : atlikti darbai ir mintys apie ateitį“ (Kaunas, 2004), „Ir tuomet dirbome Lietuvai : faktai, atsiminimai, komentarai“ (Vilnius, 2007).
1997 m. skirta Santarvės premija, 1998 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, 1999 m. - Baltijos taikos premija, 2000 m. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2003 m. - Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, 2010 m. - „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės“ apdovanojimu. Taip pat apdovanotas apie 20-čia kitų užsienio valstybių apdovanojimų.
Apie Algirdą Brazauską
Apie jį išleista: G. Ilgūno sudaryta knyga-albumas „Algirdas Brazauskas - Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1993-1998“ (Vilnius, 1998), Arvydo Juozaičio „Ištvermės metai ir A. Brazauskas : 1990-1997 metų politinė patirtis (Vilnius, 2001), Kosto Slivskio „Antras žvėrių gyvenimas : [Prezidento Algirdo Brazausko medžioklės trofėjų kolekcija] = The second life of beasts“ (Vilnius, 2001), Raimundo Lopatos „Politikai ir istorija = Politicians and history : Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorijos sampratos“ (Vilnius, 2010), „Dešimtmečių akimirkos : knyga-albumas apie Prezidentą Algirdą Brazauską“ (Vilnius, 2010 ir 2012), „Žmogus laiko taikinyje : Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis“ (Vilnius, 2013), Jono Laurinavičiaus „Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Kaišiadorys“ (Kaunas, 2014), Sauliaus Grybkausko ir Mindaugo Tamošaičio monografija „Epochų virsmo sūkuriuose : Algirdo Brazausko politinė biografija“ (Vilnius, 2018) ir „Žmogus, jungęs epochas : Algirdo Brazausko politinė biografija“ (Vilnius, 2019).
2010 m. sukurtas dokumentinis filmas „Algirdas Mykolas Brazauskas: liudijimai“ (autorės žurnalistės Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė).
Mirtis ir laidotuvės
Po sunkios kovos su limfos vėžiu Algirdas Mykolas Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d. Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Sekmadienį minint prezidento Algirdo Mykolo Brazausko pirmąsias mirties metines ant jo kapo Antakalnio kapinėse Vilniuje atidengtas paminklas.
