Kiekvienas naujagimis gimsta su dviem momenėliais - galvoje yra dvi vietos be kaulų. Vienas momenėlis, esantis viršugalvyje, vadinamas didžiuoju, kitas, pakaušio srityje - mažuoju. Kiekvieno naujagimio kiekvienas iš momenėlių yra skirtingo dydžio, pvz., didysis - 3×4 cm, o mažasis - 1×1,5 cm ir pan. Neišnešioto naujagimio momenėliai neretai yra didesni už išnešioto. Momenėliai yra gamtos lemti - tam, kad lengviau būtų gimti, o vėliau - kad galvytei būtų lengviau augti. Tai nėra vietos, per kurias gimęs žmogus dalintųsi informacija su kitų planetų protingomis būtybėmis.
Didysis ir mažasis momenėliai
Didysis momenėlis yra rombo formos 1-3 kv. cm plotelis, esantis galvos priekyje tarp smilkinkaulio bei kaktikaulio, po gimimo dažniausiai dar neužsivėręs. Didysis momenėlis dažniausiai „užsitraukia“, t.y. sukaulėja, 12-18 mėn. amžiuje. Mažasis momenėlis - tai 1-1,5 kv. cm plotelis tarp smilkinkaulio ir pakaušio, dažniausiai būna užsivėręs, tačiau maždaug mėnesį lengvai apčiuopiamas. Mažasis momenėlis sukaulėja iki 3 mėn. amžiaus. Neišnešiotukų šis momenėlis beveik visada būna dar neužsidaręs. Šoninių momenėlių pamatyti neįmanoma, nes užsiveria vaisiui dar būnant įsčiose.
Didžiojo momenėlio dydis gimimo metu būna vidutiniškai 30*30 mm, visiškai jis užsidaro apie 1,5 metus. Nemanykite, kad momenėlis yra „kažkas nereikalingo“, iš tiesų, fiziologiniu požiūriu, jis atlieka gana svarbią funkciją. Visų pirma, padeda vaikučiui gimti, praeinant visą kelią iki tos minutės, kol jis išvysta dienos šviesą. Kita momenėlio funkcija- termoreguliacinė. Kaip žinia, naujagimių termoreguliacinė sistema netobula - jų temperatūrą gali labai greitai pakilti ar svyruoti.
Kada užsiveria momenėliai?
Didysis momenėlis dažniausiai „užsitraukia“, t.y. sukaulėja, 12-18 mėn. amžiuje. Mažasis momenėlis sukaulėja iki 3 mėn. amžiaus. Tačiau, kadangi didysis momenėlis yra svarbiausia vieta, kurioje susiduria kaukolės siūlės, jo sukalkėjimo laikas nėra griežtai apibrėžtas. Didysis momenėlis sukaulėja iki 14 mėn. Jei anksčiau, nieko bloga. Tačiau jei iki to laiko dar neužsiveria, reikėtų pasirodyti šeimos gydytojui. Konkretus galvos kaulų siūlių ir momenėlių sukalkėjimo, t.y. „užaugimo“, „užsidarymo“, laikas nėra „įrėmintas“ jokia laiko trukme, todėl pasakyti, kad vienam vaikui per anksti „užsitraukė“ vienas ar kitas momenėlis yra labai neatsargu. Pagal vieną kokį nors požymį, šį kartą momenėlių „užsitraukimo laiką“ niekada nėra sprendžiama, kad tai yra „blogai“ ar „gerai“. Kitos mamos nerimauja dėl per vėlyvo momenėlio užsitraukimo. Štai viena mama rašo: „Mano sūneliui 13 mėn., bet dar neužaugęs momenėlis (apie 2 cm). Ar tai normalu?“. Taip, tai normalu. Jei neramu, dera pasikonsultuoti su mažylio gydytoja, ji turi įvertinti, kokie yra momenėlio kraštai.
Momenėlio būklės ir jų reikšmė
Tėvams kartais gali kilti klausimų dėl momenėlio būklės. Vienas dažniausių - pulsavimas. Mamos pastebi, kad kūdikio momenėlis pulsuoja. Mums atrodo, kad dirba tik kūdikio rankytės ir kojytės, bet jam ir pavalgyti yra didžiulis darbas. Pastebėta, kad po valgio net kūno temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė. Norint suprasti, ar vaikučiui viskas gerai, negalima momenėlio vertinti, kai guli ant nugarytės. Kūdikis turi būti laikomas vertikaliai arba pusiau sėdomis. Kai kūdikis verkia, momenėlis išsipučia, nes padidėja spaudimas galvoje. Į viršugalvį reikia žiūrėti tada, kai kūdikis ramus, gerai jaučiasi ir yra pavalgęs. Pastebėjusi, kad ramaus vaiko momenėlis išsipūtęs, įtemptas, mama gali pridėti ranką prie viršugalvio. Jei jaučia pulsuojant, vaikelį turėtų parodyti šeimos gydytojui, nes išsipūtęs, pulsuojantis ir įtemptas momenėlis būna sergant meningitu. Tada tarp siūlių dar gali būti įdubimų, o viduryje matytis iškilimas, kietas ir atrodantis kaip gumbas. Meningitu sergantis kūdikis blogai jaučiasi, nevalgo, karščiuoja.
Išsipūtęs momenėlis kelia įtarimą, kad gaminasi per daug smegenų skysčio. Jei vaikas liūdnas, be priežasties verkia, būtinai kreipkitės į savo gydytoją, prireikus gausite reikiamų specialistų konsultacijas. Kūdikiui gali būti reikalinga okulisto ir vaikų neurologo konsultacija. Tikslinga būtų atlikti ir galvos smegenų echoskopiją.
Įdubęs momenėlis. Tai leidžia įtarti, kad mažasis žmogus yra netekęs skysčių. Tuo pačiu metu aptinkami ir kiti skysčio netekimo požymiai, pvz., įkritusios akys, pastebima, kad yra sutrikęs apetitas (mažiau nei įprasta valgė ar gėrė, vėmė kelis kartus ar viduriavo). Momenėlis įdumba, jei organizme nepakanka skysčių (kūdikis per mažai geria pienuko arba karščiuoja, vemia, viduriuoja). Mamai kartais būna sunku suprasti, ar ypač pirmagimiui pakanka pieno. Būna, bevalgydamas kūdikis pavargsta ir neturėdamas jėgų toliau žįsti užmiega. Mamai atrodo, kad sotus. Jei vaikui iš tiesų trūksta maisto, ji turėtų pastebėti, kad vaikas mažiau šlapinasi (negauna maisto ir neturi iš ko šlapintis).
Vitaminas D ir momenėlio kaulėjimas
Kartais pasigirsta kalbų, kad momenėlis ilgiau, negu kitų, neužsiveria dėl vitamino D trūkumo. Spręsdamas, ar reikia padidinti šio vitamino dozę, gydytojas apžiūros metu čiuopia momenėlį arba galvos kaulų siūles. Jei kaulų kraštai minkšti, tai gali pranašauti rachitą. Pasitarus su šeimos gydytoju, kartais reikėtų vaikui skirti ne tik vitamino D, bet ir kalcio (jų apykaita susijusi). Šio mikroelemento gali trūkti, jei vaiko organizmas neįsisavina gaunamo vitamino D arba jo mama duoda iš tiesų per mažai. Tačiau gali būti, kad vaikas labai greitai auga, todėl ir kalcio nepakanka.
Profilaktinę vitamino D dozę reikia vartoti iki 1, 5 metų, o paskui iki 3 metų galima duoti tik tamsiuoju sezonu, kai mažai saulės. Vitaminas D2 - aliejinis, jame yra 1400VV vitamino D viename laše, vitaminas D3 - vandeninis - 500 VV viename laše. Pagal naujausias rekomendacijas, vitamino D rachito profilaktikai reikia vartoti po 1000 VV per parą. Taigi, jei vartojate vandeninį vitamino D tirpalą, per parą reikės 2 lašiukų. Iki 1, 5 metukų vaikui tokias vitamino D dozes reikia vartoti nuolat. Kai kurie pediatrai vasarą rekomenduoja jas sumažinti ar nutraukti iš viso, bet, kadangi Lietuva nėra labai saulėtoje klimato juostoje, patarimas būtų toliau tęsti tokias pačias dozes iki 1,5 metų, o iki 3 metų galite mažinti dozes pavasario-vasaros sezonu. Svarbiausia ne tai, koks vitaminas D (aliejinis ar vandeninis), bet kad, vartojant jų atitinkamomis dozėmis būtų užtikrinta rachito profilaktika. Vitaminą D reikia lašinti tiesiai į burnytę. Jokiu būdu nereikia lašinti į pieną ir girdyti iš buteliuko, nes bus labai netiksli dozė.
Dideles vienkartines vitamino D dozes rekomenduojama sugirdyti kūdikiams iš probleminių šeimų, kai medikai nėra tikri, kad tėvai girdys vitaminą reguliariai. Geriausiai pasisavinamas geriamasis vitaminas D, nes tai yra natūralus jo patekimo į organizmą būdas. Leisti vitaminų reiktų tuo atveju, kai dėl įvairių ligų iš virškinamojo trakto jie nepasisavinami. Grynas vitaminas D alergijos nesukelia, bet pagalbinės medžiagos, tokios kaip kvapai, skonį gerinančios medžiagos, alergiją gali sukelti. Rekomenduojama pažiūrėti ant pakuotės, kur turi būti surašytos visos preparato sudedamosios dalys. Perdozavus vitamino D pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Ilgesnį laiką vartojant labai dideles vitamino D dozes, pasireiškia galvos skausmai, gali išsivystyti ūminio nefrito, meningito simptomai, didėja Ca koncentracija kraujyje ir šlapime; jis pradeda kauptis kraujagyslėse, ragenoje, širdies raumenyje, inkstų kanalėliuose, antkaulyje. Gali sutrikti šių organų fiziologinės funkcijos. Apsinuodijus vaikui vitaminu D, reikia duoti gerti daug skysčių, vengti Ca turinčio maisto. Taigi, mamytės, geriau jo neperdozuoti.
Kada kreiptis į gydytojus?
Nors didžioji dalis momenėlio būklės pokyčių yra normalūs, tačiau kai kuriais atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Jei vaikelis liūdnas, be priežasties verkia, būtinai kreipkitės į savo gydytoją, prireikus gausite reikiamų specialistų konsultacijas. Kūdikiui gali būti reikalinga okulisto ir vaikų neurologo konsultacija. Tikslinga būtų atlikti ir galvos smegenų echoskopiją.
Jeigu momenėlio rombo kraštinių atstumas siekia 4 cm, o siūlės tarp kaulų ir momenėlio platesnės nei 1,5 cm, reikėtų pamatuoti dar ir galvos apimtį, nes šie požymiai gali rodyti vandenę. Tačiau galva bei momenėlis gali būti santykinai didesni ir kai naujagimis yra nesubrendęs arba jo svoris per mažas. Tarkim, gimė 41-ą savaitę, bet sveria vos 2500 g, nes įsčiose neužteko maisto medžiagų.
Galva kartais pradeda didėti, jei po nugaros smegenų išvaržos operacijos sutrinka smegenų skysčio nutekėjimas. Tada ir momenėlis gali būti didesnis. Yra ir daugiau šios ligos požymių: labai ryškios galvos venos, didelė kakta, akys atrodo tarsi iššokusios ir kt.
Jei pastebėjote, kad ramybės būsenoje vaiko momenėlis yra išsipūtęs, įtemptas ir pulsuoja, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti pavojingos būklės, pavyzdžiui, meningito, požymis.
UTMA DM: Be gynybos | su Goda Problema | Oskaras Buinickas
Kai vėluoja kaulėjimas, svarbu ir vaiko maitinimas. Jei mama maitina pati, viskas gerai, jei pieno mišiniu, - reikėtų rinktis karvės pieno baltymais pagamintus mišinius, o ne sojos mišinius. Be to, mamytės neturėtų permaitinti vaikučio vaisiais ar vaisių tyrelėmis.
Saugokime kūdikio galvą
Kūdikiai ir maži vaikai iki 3-4 metų neturi savisaugos instinkto, jie nesuvokia, kur jiems lendant gresia susižalojimas. Kūdikiai ir vaikai yra labai smalsūs - tai natūralu, nes jie turi susipažinti su juos supančiu pasauliu. Būtina saugoti ne tik momenėlius, bet ir visą mažąjį žmogų 24 valandas per parą, nes ir miegoti jis privalo saugioje aplinkoje. Be komentarų suprantama, kad tos galvos vietos, kurios yra be kaulo yra lengviau pažeidžiamos, už tas, kurios padengtos kaulu. Todėl kūdikėlio galvytę saugokite itin akylai. Nepamirškite, kad kūdikio galva yra sunkiausia kūno dalis, tad iš bet kokios padėties kūdikis krenta žemyn galva. Todėl gydytojai primygtinai prašo mamų nė akimirkai nepalikti kūdikių ant sofos, vystymo stalo ar kito aukšto paviršiaus vienų. Galvos traumos yra pasalūniškos, kartais gali nebūti net didelio gumbo, o vaikui reikės gydymo.
Plokščios galvos sindromas - šis terminas apibūdina kūdikių sveikatos būklę, kuri gali būti įtakota įvairių priežasčių ir turėti skirtingą įtaką vaiko galvos formavimuisi. Plagiocefalija yra labiausiai paplitusi kaukolės deformacijos forma. Pastaraisiais metais plagiocefalija buvo labai dažnai diagnozuota. Daugelis tai sieja su migdymo tik ant nugaros kompanija. Nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą), tačiau kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius. Kita plagiocefalijos priežastis yra tortikolis (kaklo raumenų disbalansas), kuris diagnozuojamas 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę . Dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę. Plagiocefalijos atveju, kai pažvelgiate į vaiko galą iš viršaus, jos forma primena rombą. Svarbu! Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė.
Tai yra labai rimta liga, kuri pasireiškia dėl per ankstyvo vienos ar kelių kaukolės siūlų sukaulėjimo. Kaukolė negali normaliai augti ir deformuojasi. Kaukolės sinostozės gali nulemti ne tik galvos ir veido deformaciją. Šios ligos padariniai taip pat yra: padidėjęs intrakranijinis slėgis, padidėjęs akispūdis ir spaudimas į regos nervą. Kraniosinostozę galima diagnozuoti naudojant kaukolės rentgeną arba kompiuterinę tomografiją. Visai nesvarbu, ar spaudimas veikia miegantį ar būdraujantį kūdikį. Spaudimas gali veikti netgi dar negimusį kūdikį mamos gimdoje ar naujagimį. Daugumoje atvejų, nugulėta galvytė yra kombinacija keletos veiksnių.
tags: #mazo #vaiko #nesukaulejes #virsugalvis
