Pasak didaktikos mokslo pradininkų J. A. Komenskio, J. H. Pestalocio, I. Heisingo, vaizdumo ir žaidimo principai nulemia sėkmingo mokymosi etapus tolimesnėse klasėse.
Todėl žaidimas yra ne tik vyraujanti priešmokyklinio amžiaus vaiko veikimo forma, bet ir vyraujanti ugdymo(si) nuostata.
Matematika apima visas priešmokyklinio amžiaus vaiko veiklos sritis.
Manoma, kad matematinę kalbą vaikai pradeda suvokti būdami 5-6 metų, o kartais net vėliau.
Vaikai gana greitai išmoksta skaičiuoti nuo vieno iki penkių, tačiau skaičius kartoja kaip eilėraštį.
Tokio amžiaus vaikai dar negeba suprasti, kaip skaičiai kintai, atsiranda ir kokia yra jų sandara.
Priešmokyklinio amžiaus vaikams mokytis matematikos gali būti labai įdomu ir lengva, tik reikėtų juos kuo įvairesniais būdais supažindinti su matematika.
Pirmiausia vaikai supranta, kad yra tam tikri kiekiai.
Jei vaikas nori tiek pat saldainių, kiek turi draugas, jis paims saują, kuri jam atrodys tokio pat dydžio.
Kitas etapas: loginis vieno su vienu lyginimas.
Vaikas jau moka sudėti tokį patį skaičių kaladėlių nes jis dėlioja kaladėles taip, kad kiekviena nauja kaladėlė atitiktų jau padėtą kaladėlę.
Sudėties ir atimties galima mokyti stebint paukščiukus parke.
Improvizuokite!
Naudojant įvairius matematinius žaidimus vaikai išmoksta ne tik pažinti skaičius, bet ir skaičiuoti.
Svarbu, kad matematikos mokymas(is) būtų įdomus ir prasmingas vaikui, vyktų natūraliai bendraujant ir žaidžiant.
Su tuo sutinkanti vaikų darželio „Vaikystės sodas“ ugdymo koordinatorė Aušra Rabašauskienė teigia, kad vaikus mokyti matematikos reikėtų pradėti dar nuo mažų dienų ir tai daryti mažiesiems priimtiniausiu būdu: per žaidimus ir įdomias patirtis, arba kitaip - pasitelkiant matemagiją.
Išankstiniai nusistatymai ir jų įveikimas
Neformaliojo ugdymo specialistės Vaidos Zibalytės teigimu, šiandien vaikai dar neretai atsineša iš tėvų perimtas ir ankstyvame amžiuje suformuotas nuostatas apie matematiką kaip itin sudėtingą, praktiškai nepritaikomą ir nuobodų dalyką.
Šiuos išankstinius nusistatymus gali būti išties nelengva pakeisti.
„Jei priešmokyklinio amžiaus vaikai tėvų ar kitų suaugusiųjų yra iš karto nuteikiami, kad matematika yra kažkoks „baubas“, kurio reikia bijoti, jei sakoma, kad mokytis bus labai sunku, greičiausiai taip ir bus.
Pastebime, kad būtent tokį suvokimą vaikai dar neretai atsineša iš namų.
O jeigu tą suvokimą dar patvirtina ir ankstyvoji vaiko patirtis, kurią jis gauna dėl netinkamų, vaiko smalsumo nesužadinančių mokymo metodų, vėliau susidraugauti su matematika gali būti išties nelengva“, - sako V.Zibalytė.
A.Rabašauskienė priduria, kad matematikos mokymui gali pasitarnauti tai, kas jos darbovietėje yra vadinama matemagija.
Tai yra būdas matematikos mokyti per žaidimus ir jutimines patirtis.
Mažųjų galimybės išmokti šio dalyko priklauso tik nuo suaugusiųjų - kaip žaismingai ir magiškai jie atveria vaikams matematikos pasaulį.
„Matematiką ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda pažinti daug mieliau ir lengviau nei, pavyzdžiui, skaitymą.
Skaičiai ir įvairios geometrinės formos vaikams yra žymiai konkretesnis dalykas nei raidės.
Tad mažųjų galimybės išmokti šio dalyko priklauso tik nuo suaugusiųjų - kaip žaismingai ir magiškai jie atveria vaikams matematikos pasaulį.
Tačiau siekiant to dažnai patiems suaugusiesiems pirmiausia reikia atsikratyti stereotipų, kad matematika yra nuobodus dalykas“, - kalba pašnekovė.
Matematikos ugdymo principai ir kontekstai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse.
Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.
Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Matematikos ugdymo tikslai ir uždaviniai ikimokyklinukams
Matematika yra reikšminga pasaulio mokslo, technologijų ir visuomenės bei kultūros pažinimo dalis.
Mokant matematikos, siekiama ne tik matematikos kaip dalyko tikslų, bet ir bendrųjų ugdymo tikslų, ypač metakognityviojo mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityse.
Siekiama, kad mokiniai įgytų gilų, konceptualų supratimą apie matematikos prigimtį ir jos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat pajustų jos universalumą.
Pagrindiniai uždaviniai:
- Kaupti žinias apie matematines sąvokas ir jų ryšius.
- Mokytis sklandžiai ir tiksliai atlikti procedūras.
- Ugdytis supratimą apie tai, kaip yra nustatomi bendrumai ir skirtumai, kuriamos matematinių sąvokų struktūros.
- Įtraukti mokinius į įvairaus konteksto probleminių situacijų tyrinėjimą.
- Mokyti(s) įvairias situacijas modeliuoti, suformuluoti kaip matematines problemas, jas spręsti ir interpretuoti gautus rezultatus.
- Stiprinti pagrindimo, argumentavimo ir matematinio komunikavimo gebėjimus.
Veiklos ir žaidimai matematiniams gebėjimams ugdyti
Siūlome keletą priemonių ir žaidimų, kurie padės vaikams labiau pažinti skaičius, matematinius veiksmus.
Žaidimai su skaičiais ir daiktais
- Ištarkite bet kokį skaičių ir prašykite vaiko grupėje surasti daiktą, atitinkantį šį skaičių.
- Parodykite vaikams, kaip paspausti skaičiuotuvo mygtukus, kad skaičiai atsirastų ir išnyktų.
- Parodykite mygtukus su pliuso ir minuso ženklu.
- Užrašykite skaičius nuo 1 iki 10.
- Sakykite garsiai skaičius ir stebėkite, ar vaikai, išgirdę jūsų ištartą skaičių, randa jį skaičiuotuve.
- Paklauskite vaiko, kaip skaitmenys vadinami?
- Pasiūlykite surasti tris geltonos spalvos objektus kambaryje? O penkis mėlynus segtukus krepšelyje?
Kūrybiniai žaidimai ir užduotys
- Išsikirpkite daug kartoninių žuvelių.
- Pasitelkite vaizduote ir pasidarykite jas skirtingų formų, dydžių ir spalvų.
- Ten, kur turėtų būti žuvelių „burna“, uždėkite po sąvaržėlę.
- Prie liniuotės virve pririškite magnetą.
- Vaikams patiks gaudyti „žuvis“ ir apie jas pasakoti.
- Paprašykite jų parodyti visas raudonas, visas mėlynas arba visas žalias žuvis? Tada paprašykite jų parodyti visas didžiausias arba visas mažiausias žuvis.
- Ant viso popieriaus lapo prirašykite daug skaitmenų porų nuo 1 iki 5.
- Vaikai turi nubrėžti linijas, kurios sujungtų tokios pačios vertės skaitmenis.
- Pasunkinkite užsiėmimą, skaitmenis užrašydami įvairiomis spalvomis - mėlynos spalvos 5 ir geltonos spalvos 5, žalios spalvos 3 ir rožinės spalvos 3.
Žaidimai su taškais ir skaičiais
- Dalyvauja žaidime, kurio metu jungia taškus. Žaidimo tikslas - nubrėžti linijas, jungiančias vieną tašką su kitu. Galima brėžti linijas bet kokia kryptimi, tik ne įstrižai. Tikslas - jungiant taškus suformuoti keturkampį.
- Vaikas, kuris nubrėžia paskutinę liniją, paskelbia keturkampį „savu“ ir parašo jame savo inicialus. Taip pat jis gauna papildomą ėjimą.
Žaidimai su dėžėmis ir rutuliukais
- Vienoje dėžės ar kartono lakšto pusėje nupieškite penkias ar šešias skyles.
- Pasirūpinkite, kad mažiausia jų būtų tokio dydžio, kad tilptų teniso kamuoliukas.
- Rūpestingai iškirpkite skyles.
- Virš kiekvienos skylės surašykite taškus - kuo mažesnė skylė, tuo daugiau taškų.
- Pastatykite kartoną arba dėžę su skylėmis priešais žaidėjus, kurie paeiliui bandytų įmesti kauliuką į skyles.
- Jei kamuoliukas pataiko į skylę, užrašykite tą skaičių prie žaidėjo vardo.
- Pagerinkite vaikų sudėties įgūdžius, pasiūlydami jiems nuolat skaičiuoti taškus.
- Išpjaukite dėžutės apačioje arkas, pro kurias galėtų įriedėti rutuliukai.
- Virš kiekvienos arkos pažymėkite taškų skaičių.
- Ant grindų pažymėkite, nuo kur reikia ridenti.
- Žaidėjai paeiliui ridena šešis stiklo rutuliukus į dėžę.
- Jei kamuoliukas pataiko į arką , žaidėjas pelno pažymėtus virš arkos taškus.
- Paskirkite taškų skaičiuotoją.
Estafetiniai žaidimai ir skaičiavimo žaidimai
- Vaikai suskirstomi vienodo dydžio grupėmis. Kiekvienos grupės vaikai sustoja į eilę ir pasiruošia estafetėms. Vedantysis sako kokį nors matematikos veiksmą, pvz.: 2+3. Grupės priekyje stovintis vaikas skaičiuoja. Pirmasis, pasakęs teisingą atsakymą, eina į savo eilės galą. Tada antruoju buvęs vaikas atsistoja pirmojo vietoje. Taip vaikai keičiasi vietomis, o vedantysis sako vis naują veiksmą.
- Vaikai sėdi ratu ir išsiskaičiuoja iš eilės kelintiniais skaitvardžiais: pirmas, antras, trečias, o ketvirtas sako „Bum!“. Toliau: penktas. šeštas, septintas ir vėl „Bum!“. Kuris vaikas suklysta užsideda karūną su užrašu „Bum!“ ir sėdasi į rato vidurį.
- Vaikai stovi ratu. Pedagogas rato viduryje sako skaičių ir meta kuriam nors vaikui kamuolį. Visi vaikai užsideda ant galvos karūnas su skirtingais skaičiais arba sudėties ir atimties ženklais. Po pedagogo komandos „užrašo“ veiksmų grandinę atitinkamai sustodami. Kai visi sustoja, žaidimas kartojamas sudarant kitokius veiksmų variantus su tais pačiais skaičiais.
STEAM veiklos ir projektai
STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo) veiklos yra svarbi ugdymo dalis.
Pavyzdžiui, „Zuikučiai“ grupės vaikai vykdė STEAM veiklą prie Talkšos ežero, tyrinėdami aplinką, stebėdami rudens požymius ir tyrinėdami vandenį bei augalus.
Žaidimų aikštelėje vaikai išbandė lauko muzikos instrumentus, klausėsi garsų ir lavino kūrybišką saviraišką.
Taip pat aktyviai dalyvavo laipiojimo ir karstynių veiklose, stiprino fizinę ištvermę ir lavino koordinaciją.
Veikla skatino komandinius gebėjimus, smalsumą ir kūrybiškumą.
- Kūrybinė veikla „Vaizdų ir spalvų festivalis” (fotografijos dienai paminėti): Vaikai fotografavo vieni kitus ir savo kūrybinius darbus, stebėjo, kaip nuotraukas keičia šviesa ir šešėliai. Kūrybinėje dalyje jie maišė spalvas, atrado naujus atspalvius, kūrė įvairiaspalvius darbus.
- „Vandens, smėlio ir spalvų pasaka“: Skatinti vaikų kūrybiškumą, sensorinį pažinimą ir gamtamokslinį mąstymą per tyrinėjimus su vandeniu, smėliu ir spalvomis integruojant įvairias STEAM sritis.
- Augalų tyrinėjimas: Apžiūrėjo pavasarį žydinčius augalus, kūrė augalų antspaudus, bandė atpažinti augalus pagal spalvą, kvapą, grupavo augalus pagal žiedų spalvą.
- Projektas „Skaičių sekliai“: Tarptautinis virtualus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų STEAM projektas, skirtas padėti vaikams atrasti ir pažinti skaičių pasaulį per interaktyvias, kūrybiškas ir patyrimines veiklas.
- Pupelių naudojimas matematiniams gebėjimams ugdyti: Skaičiavo, grupavo pagal įvairius požymius (dydis, spalva, rūšis), matavo, svėrė, kūrė nesudėtingas matematines sekas, mokėsi nesudėtingų sudėties ir atimties veiksmų.
- Veikla „Skaičių pasaulyje“: Pažinti skaičius (liečiant, piešiant, matant, ieškant panašių daiktų aplinkoje), susipažino su „sekos“ sąvoka ir išbandė įvairius sekų kūrimo būdus: dėliojo sekas iš geometrinių figūrų, kūrė savas, sudarė pasakos „Ropė“ seką.
- Projektas „Math with Nature“: Sužipažindinti vaikus su tokiomis matematinėmis sąvokomis kaip skaičiavimas, rikiavimas, formų ir svorio pažinimas, taip pat lavinti matematinį mąstymą sprendžiant praktines užduotis lauko aplinkoje.
- Projektas „Suskaičiuok ir išmatuok“: Tobulinti ikimokyklinukų matematinius ir problemų sprendimo gebėjimus. Projektinę veiklą sudarė septynios veiklos. Veiklų metu vaikai įtvirtino žinias apie skaičius, mokėsi suskaičiuoti nuo 1 iki 10 (ir daugiau), stengėsi atpažinti ir pavadinti pagrindines geometrines formas (trikampį, apskritimą, ovalą, stačiakampį, rombą, kvadratą).
- STEAM veikla „Mano svajonių namas“: Mažieji architektai naudodamiesi LEGO konstruktorius kūrė spalvingus ir originalius namų modelius. Per šią veiklą vaikai ne tik patyrė daug džiaugsmo, bet ir lavino savo kūrybiškumą, erdvinį mąstymą ir smulkiąją motoriką.
- Mandala kūrimas: Iš rudens gėrybių ir gamtinės medžiagos kūrė mandalas. Tyrė, bandė, atrasti įvairius dydžius, spalvas, formas ugdyti kūrybiškumą.
- STEAM : „QR kodų paslaptys“: Skatinti vaikų skaitmeninį raštingumą, tyrinėjimo įgūdžius ir kūrybišką mokymąsi, naudojant inovatyvias technologijas ugdymo(si) procese.
- Projektinė veikla ,,Linksmas matematikos pasaulis“- ,,Geometrija gamtoje“: Vaikai vyko į mišką, kur galėjo geriau susipažinti su medžiais, tyrinėti gamtą, rasti įvairaus ilgio ir storio medžio šakų. Iš medžio šakelių mažieji kūrė geometrines figūras- trikampį, keturkampį.
Matematikos mokymo priemonės
- Šie jutiminiai skaitliukai puikiai tinka jutiminiu būdu vaikus mokyti skaičiuoti iki 20 bei pagrindinių atimties, sudėties ir kitų matematinių sąvokų.
- Puikus rinkinys, skirtas įvairiems 2D dizainams kurti naudojant įprastas formas.
- 3D pentomino dėlionė skirta padėti vaikams tobulinti problemų sprendimo įgūdžius, lavinti vaizduotę ir smulkiąją motoriką žaidžiant.
- Antspaudai su skaičiais, kuriuose naudojami skaičiai, pagrįsti dešimtaine skaičiavimo sistema, skirta kiekiui ir sumai išreikšti.
- Į komplektą įeina keturi vienetus, dešimtis, šimtus ir tūkstančius vaizduojantys antspaudai.
- Šie magnetiniai blokai yra idealūs mokant sekos, sudėties, atimties, dalybos, daugybos.
- Stebint liniuotės pusiausvyrą įgyjama žinių apie skaičių operacijų sąvokas, algebros lygtis ir aritmetines savybes.
- Rinkinį sudaro 21 cm ilgio liniuotė, 20 vnt. svarelių po 10 g svorio, stovas ir naudojimo vadovas.
- Su šiomis balansinėmis svarstyklėmis tyrinėjami svoriai, palyginimai ir lygsvara.
- Šis keturių balansinių svarstyklių komplektas idealiai tinkamas tirti svorio matavimu, tūriui, palyginimams ir pusiausvyrai.
- Skirta šiuolaikinei klasei.
Vaiko matematinio mąstymo ugdymas
Vaikų, kurių matematiniai gebėjimai specialiai ugdomi, matematinio mąstymo rezultatai yra gerokai geresni.
Jei vaikui atskleidžiamas skaičių ir aritmetikos ryšys su realybe, matematika jam taps įdomi ir ugdys gebėjimą mąstyti.
Paprastesnių matematinių vaizdinių šaltinis gali būti artima vaiko aplinka, kurioje jis veikia ir kurią gerai pažįsta.
Anot A.Rabašauskienės, matematika mus supa nuolat.
Tereikia tai pastebėti ir išnaudoti mokant vaikus.
O tai daryti, jos teigimu, reikėtų jau nuo pat kūdikystės.
„Kai tik pradeda žaisti su įvairiais objektais, kūdikis jau geba atskirti jų kiekį - pavyzdžiui, mato vieną ar du barškučius.
Metukų vaikas jau geba parodyti arba net įvardinti objektų skaičių - pavyzdžiui, vieną katę ar du šuniukus.
Dvejų-trejų metų vaikas gali suskaičiuoti daiktus paliesdamas arba parodydamas juos.
Tuo metu penkiamečiai jau pradeda atlikti nesudėtingas sudėties ir atimties operacijas.
Šiuos įgūdžius maži vaikai pradeda naudoti rutininėse veiklose ar žaidimuose, taip lavindami ankstyvuosius matematikos gebėjimus“, - tvirtina ugdymo specialistė.
Savo ruožtu V.Zibalytė priduria, kad mokydamiesi matematikos vaikai ne tik išmoksta sudėti ar atimti, tačiau ugdo ir savo loginį, analitinį, kritinį mąstymą, lavina atmintį ir dėmesingumą.
Dėl to matematika yra itin svarbi disciplina, kuri glaudžiai siejasi su bendresnių jauno žmogaus intelektinių gebėjimų ugdymu.
„Mokantis matematikos ugdomi gebėjimai ne tik spręsti, bet ir tinkamai formuluoti problemas.
Matematinis mąstymas taip pat prisideda ir prie tokių kompetencijų, kaip sprendimų priėmimas ar analitinis vertinimas, formavimo.
Dėl to dar neretai girdimi argumentai, kad man ar mano vaikui matematikos gyvenime neprireiks, tikrai yra naivoki.
Nesvarbu, ar vaikas būtų linkęs į tiksliuosius, ar humanitarinius mokslus, matematika lieka atramine disciplina, ugdančia ir stiprinančia daugelį kitų gebėjimų“, - sako „EIQ akademijos“ įkūrėja V.Zibalytė.
Matematikos samprata ikimokyklinukams
Šie ankstyvieji gebėjimai, A.Rabašauskienės teigimu, yra labai svarbūs ir tolimesniam matematikos mokymuisi bei supratimui mokykloje.
Nesuteikus pagrindų vaikystėje, vaikui mokykloje mokytis matematikos gali sektis sunkiau.
„Dėl to bendraujant su ikimokyklinio amžiaus vaikais verta juos pratinti prie skaičiavimo, įtraukti su tuo susijusius žaidimus į kasdienes veiklas.
Drauge su vaiku galima skaičiuoti kad ir žingsnius, laiptelius, medžius ar suoliukus parke.
Važiuojant liftu galima paklausti, koks skaičiuos užsidega pakylant į kiekvieną aukštą.
Taip vaikas mokysis atpažinti skirtingus skaičius.
Be to, matematika nėra tik aritmetika.
Lygiai taip pat vaikus galima mokyti atpažinti geometrines formas, įvertinti atstumus ir dydžius, palyginti ir rūšiuoti objektus, susieti skaičius su kiekiais, - sako pašnekovė.
Važiuojant liftu galima paklausti, koks skaičiuos užsidega pakylant į kiekvieną aukštą.
Šiai nuomonei pritaria ir V.Zibalytė, pasak kurios, matematikos pradmenų mokant ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikus svarbu tam tikrus matematikos ir skaičiavimo principus pademonstruoti kuo vaizdingiau, susieti juos su realaus pasaulio pavyzdžiais.
Tokiu būdu vaikams lengviau ne tiek perprasti šiuos principus, tiek suvokti matematikos prasmę ir reikalingumą platesniame kasdienybės kontekste.
„Vaikai yra labai smalsūs, jie nori tyrinėti pasaulį, o matematika gali būti vienu iš būdų tai daryti.
Jeigu mažiesiems tokia galimybė nėra suteikiama, o tik kartojama, kad du plius du yra lygu keturi, sunku tikėtis, kad matematika mažiesiems atrodys įdomi.
Tokiu atveju vaikai yra linkę skaičiavimo rezultatus paprasčiausiai įsiminti, „iškalti“ informaciją.
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad vaikai iš tiesų supranta ir tam tikrus principus perpranta.
Visos matematikos mintinai neišmoksi, todėl svarbu siekti, kad vaikai iš tiesų patys mąstytų ir suvoktų“, - sako V.Zibalytė.
tags: #matematinis #ugdymas #ikimokyklinis #pavyzdziai
