Vienas iš pagrindinių ikimokyklinio ugdymo uždavinių yra matematinis vaiko vystymasis, kuris neapsiriboja ikimokyklinuko mokymu skaičiuoti, matuoti ir spręsti aritmetikos uždavinius. Tai taip pat yra vaiko gebėjimo matyti, atrasti savybes, santykius, priklausomybes ugdymas, gebėjimas jas „konstruoti“ daiktais, ženklais ir žodžiais.
Sparti pasaulio pažanga bei nuolatinė kaita visose gyvenimo sferose daro didelę įtaką švietimui bei jo modernizavimui. Šiuolaikinės reformuotos ikimokyklinės įstaigos bei pradinės mokyklos atsižvelgdamos į gerąją vakarų patirtį, vis plačiau plėtoja demokratinį ir humanistinį ugdymą, į vaiką orientuotų grupių ir klasių kūrimą. Svarbi vieta šiuolaikinio ugdymo sferoje tenka matematiniam mokymui, kuris yra labai svarbus visapusiškai tolesnei asmenybės raidai.
Matematika kaip ir gimtoji kalba, veikia visas asmens patyrimo sritis, padeda įsilieti į aplinką, integruotis visuomenėje, geriau pažinti bei suprasti aplinkinį pasaulį. Matematinis mokymas ypač svarbus ikimokykliniame vaiko amžiuje, kai vaikai labai noriai tyrinėja juos supantį pasaulį, kai viską bando suprasti per žaidybinę veiklą, patirti kopijuodami ir mėgdžiodami vyresniuosius.
Pradinė mokykla - tai pat labai svarbus besivystančios asmenybės etapas, kurios specifinė veikla ypatingai atsiskleidžia vaikui perėjus iš ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos, namų aplinkos, į pirmąją klasę. Matematinis mokymas mokykloje jau nebeturi tokio ryškaus žaidybinio elemento kaip ikimokyklinėse įstaigose, todėl pirmokas visas savo jėgas turi atiduoti mokymuisi; šiuo atveju, matematiniam mokymuisi, kuris ypatingai skatina loginį mąstymą, gebėjimą apibendrinti, analizuoti, aktyviai veikti, bendrauti bei bendradarbiauti.
Nūdienoje šiuolaikinės ugdymo įstaigos siekia labiau demokratiškesnio bei novatoriškesnio integruoto vaikų ugdymo, plėtojančio visas asmens kūrybines galias bei gebėjimus. Matematikos mokymas, kaip platesnis pasaulio pažinimas - ne išimtis. Kaip viena iš visapusiško pasaulio pažinimo formų, užtikrinančių normalią asmens raidą, yra matematinių dydžio vaizdinių suvokimas ir pritaikymas kasdieninėje praktinėje veikloje. Šis formavimas prasideda jau ikimokyklinėse įstaigose ir toliau nuosekliai, vis sudėtingesniais būdais ir plačiau, plėtojamas vaikui perėjus į mokyklinę ugdomąją aplinką. Suprasdami įvairių matematinių dydžių sąvokas, mokėdami juos pritaikyti ne tik matematinėje, bet ir kitokio pobūdžio veikloje, vaikai ne tik geriau pažįsta pasaulį, bet ir jį visapusiškiau išgyvena. Matuodami ir lygindami sąlyginiais ar tikrais matais, jie sužino, kad įvairių rūšių kiekybė gali būti matuojama skirtingais matais.
Pasakų galia matematiniam ugdymui
Pedagogai vieningai pripažįsta pasakų naudą vaikų ugdymui(si). Net nereikia ieškoti specialių pasakų, nes bet kurioje pasakoje yra daugybė matematinių sąvokų, ryšių bei dėsnių. Vaikai iki penkerių metų laiko save tapačiais gyvūnams, todėl mėgdžioja jų elgesio manières. Vėliau, maždaug nuo ketverių iki dvylikos metų, jiems vis įdomesnės tampa stebuklų pasakos.
Jaunesniame ikimokykliniame amžiuje bandydamas perpasakoti pasakos siužetą, vaikas imasi ir pantomimos veiksmų (rodydamas dydį rankomis), o vidutiniame ir vyresniame ikimokykliniame amžiuje - mokosi elementarių matematinių sąvokų, t. y. žodinio dydžio apibrėžimo (didelė ropė, maža ropė). Pasakos veikėjai raudami ropę išsirikiuoja į eilę, kuri nuolat didėja atėjus naujiems padėjėjams (formuojama ilgio samprata). Šios pasakos medžiagoje suformuotos sąvokos „daug“, „mažai“, „vienas“, „keli“, „pirmas“, „antra“ ir pan.
Norint, kad vaikas geriau suprastų pasakos turinį, būtina įtraukti ir patį vaiką. Leiskite jam išreikšti savo nuomonę, pastebėjimus ir klausimus, kas vyksta pasakoje. Galite diskutuoti apie įvykius: kas įvyko, ką jie mano apie tai, ką personažai darė arba kaip jie jautėsi dėl tam tikrų įvykių. Taip pat galima skatinti vaikus įsivaizduoti, kas įvyks toliau arba kaip jie pakeistų pasakos įvykius. Tai padės jų kalbos, gebėjimų išraiškai ir pasakojimo įgūdžiams vystytis, o jūs patikrinsite ir jų žinias.
Galima pasiūlyti vaikams patiems suvaidinti, papasakoti ar pavaizduoti matematinėje sąlygoje slypinčią istoriją, o jei sunku išreikšti mintį, pasiūlyti ją perteikti piešiniais. Jei pasakomis vaiko sudominti nepavyksta, pedagogė pataria pirmiausia įvertinti, ar pasirinktosios yra tinkamos vaiko amžiui, pomėgiams.
Jei vis dėlto pastebima, kad pasakų skaitymas nesulaukia vaiko dėmesio, galima bandyti įtraukti įvairius vaizdo įrašus ar garsaknyges. O galbūt, užuot skaitydami pasakas, kartu su vaiku galite sukurti savo pasaką. Tai gali būti ir smagus nuotykis, kuriame vaikas yra pagrindinis veikėjas. Būtent susidomėjimas ir aktyvus dalyvavimas padeda jam iš tiesų mėgautis pasakomis. Reikia nebijoti būti atviriems ir kūrybingiems, ieškant būdų paskatinti vaiką įsitraukti į pasakų pasaulį.
Matematika ir STEAM ikimokykliniame amžiuje
Pasakos gali būti puiki priemonė įtraukti STEAM elementus į vaikų ugdymą. Įtraukdami STEAM elementus į pasakas, galime paskatinti vaikų smalsumą ir norą sužinoti daugiau apie mokslą, technologiją, inžineriją, meną ir matematiką.
Matematinių gebėjimų ugdymas(is), pirminis matematinis suvokimas gali turėti ilgalaikį poveikį akademinei sėkmei. Pasakos yra puikus kūrybos menas, ugdantis ne tik matematinius gebėjimą, bet ir smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę, kalbinę raišką.
Mokydamiesi per žaidybinę veiklą vaikai dažnai nejaučia, kad mokosi, nes jų dėmesys sutelktas į patį žaidimą, o ne veiklą. Ikimokykliniame amžiuje vaikai yra nepaprastai imlūs informacijai, todėl - žaisdami su jais - galime kartu ir padėti pagrindus matematikai, ir išmokti skaityti.
Vaikai susiduria su matematika daug anksčiau, nei išmoksta tarti žodį „matematika”. Ikimokyklinukas susipažįsta su skaičiais, skaičiuoja, klasifikuoja, matuoja, lygina ir pan. Įgimto smalsumo ir galimybės tirti supantį pasaulį kombinacija sudaro sąlygas vos ne kasdien gilinti matematines žinias.
Vaikai, kurie iki mokyklos išmoksta skaičius (bent iki 10) ir supranta skaičiaus reikšmę (paprašytas gali atnešti, pavyzdžiui, šešias kaladėles), lengviau atlieka matematines užduotis, o tai, žinia, ugdo pasitikėjimą savimi (pirmoje klasėje tai labai svarbu).
Matematikos turinys (sąvokos ir procedūros) turi ir platesnį supratimo ir įvertinimo (žinojimo ir veikimo) kontekstą. Modeliavimo idėją vaikai atranda drauge su mokytoju palaipsniui susipažindami su sekų AB, BA, ABC, AAB, ABB, ABA modeliais (raidėmis pažymima grupė elementų, kurie nuosekliai pasikartoja sekoje). Sekų modeliavimo gebėjimus vaikai ugdosi formaliose ir neformaliose veiklose piešdami, dėliodami įvairius objektus, ritmiškai dainuodami ar judėdami, nagrinėdami raštus ar kurdami ornamentus.
Tinkamai sukurta aplinka ir parinktos priemonės ragina vaiką veikti. Sėkmingą matematinių vaizdinių plėtotę skatina aplinka, kurioje vaikas gali pats pasirinkti jam įdomią matematinę mokymo(si) priemonę. Skatinamas vaiko smalsumas, kai grupėje yra įvairių priemonių: formų, dydžių, spalvų daiktų, priemonių, skirtų daiktams dėlioti, komponuoti, modeliuoti, tapatinti, grupuoti.
Šiuo metu dėl naujausių technologijų yra daug galimybių pasinaudoti kitų pedagogų idėjomis, kuriant ar gaminat naujas ugdymo(si) priemones. Pedagogai dalijasi patirtimi visame pasaulyje. Tereikia jas pritaikyti savo grupės vaikų poreikiams ir pasigaminti.
Matematinio mąstymo ugdymas
Matematinis ugdymas - tai procesas, apimantis matematinių faktų ir idėjų, matematinių mokėjimų ir įgūdžių sistemos suformavimą, matematinio mąstymo vystymą. Kaip teigia A. Ažubalis (2008), matematinis mąstymas yra vienas iš svarbiausių mokinių pažintinės veiklos komponentų. Mokiniai, kurių matematinis mąstymas menkai išvystytas, negali suprasti vienos ar kitos matematinės idėjos, sugeba formaliai įsiminti tik atskirus matematinius faktus.
Gairėse nurodoma matematinio mąstymo pasiekimų srities vertybinė nuostata: vaikas yra nusiteikęs pažinti pasaulį jam suprantamais matematiniais būdais. Atsižvelgiant į vaikų ugdymo(si) kūrybinių dialogų kontekstą - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą - kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.
Matematinis mąstymas subalansuotas taip, kad pavyktų išlaikyti esamą žinomą procesą ir struktūrą.
Edita Dulkinienė, Kauno kolegijos lektorė, sako, kad vaikų matematinių gebėjimų ugdymas(is), pirminis matematinis suvokimas gali turėti ilgalaikį poveikį akademinei sėkmei.
Neretai tėvai ir pedagogai nuvertina vaikų gebėjimą mokytis matematikos. Šis mokslas vis dar laikomas per daug sunkiu vaikams: manoma, kad matematinę kalbą jie pradeda girdėti tik būdami 5-6 metų, o kartais net vėliau. Iš tikrųjų šiuolaikinių tyrimų duomenys rodo, kad vaikai turi įgimtų gabumų matematikai ir nuosekliai juos lavinant galima pasiekti gerų rezultatų jau ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje.
V. Iščišinienė akcentuoja, kad norint, jog vaikas geriau suprastų pasakos turinį, būtina įtraukti ir patį vaiką. „Leiskite jam išreikšti savo nuomonę, pastebėjimus ir klausimus, kas vyksta pasakoje. Galite diskutuoti apie įvykius: kas įvyko, ką jie mano apie tai, ką personažai darė arba kaip jie jautėsi dėl tam tikrų įvykių“, - kaip įtraukti vaikus, pataria V. Ji priduria, kad taip pat galima skatinti vaikus įsivaizduoti, kas įvyks toliau arba kaip jie pakeistų pasakos įvykius. „Tai padės jų kalbos, gebėjimų išraiškai ir pasakojimo įgūdžiams vystytis, o jūs patikrinsite ir jų žinias.
Kauno kolegijos tyrėjų atliktas tyrimas atskleidė, kad pedagogai vieningai pripažįsta pasakų naudą vaikų ugdymui(si). V. Iščišinienė, lopšelinio darželio „Spindulėlis“ vyriausioji mokytoja, aiškina, kad matematinis vaiko vystymasis apima ne tik skaičiavimą, bet ir gebėjimą matyti bei atrasti savybes, santykius ir priklausomybes.
Pastarąją savaitę buvo itin įdomu, nes vis klausė, kas vyriausias, kas jauniausias, kodėl Ūla vyresnė, bet mažesnė, kad važiuoja greičiau, kieno slidės ilgesnės, šalmas - didesnis ir t.t. ir pan.? Tai tik dar kartą įrodo, kad maži vaikai pažįsta pasaulį domėdamiesi tuo, kas juos supa, todėl…nenuostabu, kad su matematika susiduria daug anksčiau, nei išmoksta tarti žodį „matematika”.
Matematika reikalinga kiekvienam iš mūsų kasdien. Reikalinga ji ir vaikams. Žodžiu, būdų yra begalė!
tags: #matematika #ikimokykliniame #amziuje
