Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu, kai jų vaikai tampa išrankūs maistui ar atsisako valgyti tam tikrus produktus. Tačiau ką daryti, jei vaikas valgo viską, net ir ne visai sveiką maistą? Šiame straipsnyje aptarsime įvairias priežastis, kodėl taip nutinka, ir pateiksime praktiškų patarimų, kaip formuoti sveikus mitybos įpročius nuo mažens.
Kodėl vaikai tampa išrankūs maistui?
Vaikų mitybos specialistai pastebi, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis. Tačiau yra keletas priežasčių, kodėl vaikai gali atsisakyti tam tikro maisto:
- Per daug užkandžiauja: Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, jo apetitas yra geras. Dažnai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, vaikas nenori valgyti.
- Baimė ragauti naujo maisto (neofobija): Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Jie gali būti itin konservatyvūs rinkdamiesi maistą, vengti bandyti naujus produktus, jiems gali nepatikti maisto traškumas, spalva ar kvapas.
- Paveldėtas liesumas: Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo ūgiui nustatytos normos, atliekami tyrimai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų.
- Neigiamos emocijos: Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Vaikas gali nevalgydamas protestuoti dėl neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo - gražiai ir skaniai paruoštas maistas gali paskatinti daugiau valgyti.
- Darželis - proga pasikeisti: Išrankūs vaikai darželyje kartais pradeda valgyti įvairesnį maistą, matydami, kaip elgiasi kiti vaikai, ir sekdami jų pavyzdžiu.
Kita vertus, kartais tėvai nerimauja, kad vaikas valgo viską, įskaitant nesveiką maistą. Tai gali būti susiję su keliais veiksniais:
- Tėvų pavyzdys: Vaikai - mūsų atspindys. Jei tėvai patys renkasi menkaverčius skanumynus, gamina keptus, gruzdintus patiekalus, vaikai perima šiuos įpročius.
- Nuolatinis siūlymas nesveiko maisto: Jei namuose nuolat bus saldumynų, traškučių, vaikui bus sunku atsispirti pagundai.
- "Auksinė" taisyklė: Kai kurių vaikų auklėjimas orientuotas į tai, kad svarbiausia - pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimo tikslas pasiektas, kai jis pavalgė.
Kaip formuoti sveikus mitybos įpročius?
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė ir tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė Eglė Juzumas dalijasi patarimais, kaip padėti vaikams pamėgti sveiką maistą:
1. Būkite pavyzdžiu
Valgykite taip, kaip norite, kad maitintųsi jūsų vaikai. Pirkite naudingus maisto produktus, venkite parduotuvių lentynų su menkaverčiais skanumynais. Negaminkite kasdien keptų, gruzdintų patiekalų, atsisakykite rūkytų produktų. Jeigu namuose neturėsite tokio maisto, nebus ir valgytojų.
2. Siūlykite naujus patiekalus pamažu
Prie naujų patiekalų vaiką pratinkite pamažu. Iš pradžių įprastinius patiekalus praturtinkite naudingais ingredientais - maltomis sėmenimis ar saulėgrąžų sėklomis, uogomis ar daržovėmis. Nebijokite, kad mažylis liks alkanas, jei neužkimš skrandžio sausainiais ar bandelėmis.
3. Pasitelkite gudrybes
Ragindami paragauti naują patiekalą, sakykite „paragauk, tau patiks“ vietoj „suvalgyk, nes tai sveika“. Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami.
4. Svarbus tėvų pavyzdys ir bendras laikas prie stalo
Jeigu visi kartu - tėtis, mama, brolis, sesė - valgys prie vieno stalo, tai ir vaikas nori nenori kažką paknebins. Didelei daliai suaugusiųjų valgyti vieniems taip pat nėra patrauklu, maistas yra socialus ir bendruomeniškas, todėl man atrodo nesąžininga palikti vaiką vieną prie stalo.
5. Neverskite vaiko valgyti
Neverskite vaiko suvalgyti visko, kas yra lėkštėje. Leiskite jam vadovautis įgimtu alkio ir sotumo jausmu. Kai nori valgyti - duokime, kai vaikas sako „aš sotus”, nekiškite jam prievarta ar gudrumu. Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami.
6. Grožio ir skonio derinys
Manau, kad tiek suaugusiems, tiek vaikams, maloniau valgyti gražiai patiektą maistą. Tam galima pasitelkti ryškias daržoves, žalumynus. Tai paįvairina lėkštės turinį skonio, vitaminų ir išvaizdos prasme. Taip pat ir fotografuodama maistą naudoju šviežias žoleles, nes jos tikrai pagyvina ir pagerina vaizdą. Mano vaikas, pavyzdžiui, labai mėgsta iš maisto išspaustas žvaigždutes, širdeles ar kokį mėnulį. Tėvai gali sausainių formelėmis iš daržovių, sūrio, duonos padaryti įvairias figūrėles.
7. Įtraukite vaiką į maisto gaminimo procesą
Vaikui reikia matyti priežastis ir pasekmes, mokytis planuoti, dalyvauti namų ūkyje, būti aktyviai veikiančiu šeimos nariu. Jutiminiais receptoriais liesdamas indus, vandenį, maisto produktus, vaikas mokosi organizuoti savo veiksmus, planuoti ir koordinuoti judesius, pradėti ir pabaigti darbą, matyti rezultatus, prisidėti prie tvarkos kūrimo savo aplinkoje. Tėvams reikia turėti kantrybės, leisti savo vaikui mokytis, dirbti savo tempu, tyrinėti aplinką.
8. Reguliarus valgymo režimas
Vaikas turėtų valgyti nustatytu laiku. Tarp maitinimų jokiu būdu negalima duoti vaikui užkandžiauti (sausainių, riešutų, vaisių ir kt.). Reikėtų vaikui suprantamai pasakyti ir parodyti, kad vėl valgysite, kai bus kito valgymo laikas ir vėl susėsite prie stalo. Gerti, jei norėtų ir prašytų, vaikas turėtų gauti visuomet, bet tik vandens (ne sulčių).
"Mažųjų ekspertų mokyklos" patarimai
Docentas Vaidotas Urbonas, vaikų mitybos specialistas, pabrėžia, kad svarbu nepervertinti situacijos. Jei vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, jis puikiai auga. Tėvams patariama keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs - parenkama speciali dieta. Jis taip pat perspėja, kad dabar visas pasaulis susirūpinęs ne kūno svorio stoka, bet svorio pertekliumi, kuris lemia daugelį ligų. Šį reiškinį skatina ir vaikų auklėjimas, kai jiems nuolat sakoma: svarbiausia - pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai.
Ką daryti, kai vaikas nenori valgyti?
Jeigu mūsų vaikas atsisako valgyti, stengiamės reaguoti neutraliai ir prievarta nekišti. Jeigu nenori valgyti, tai gali nevalgyti. Tačiau po pusės valandos tikrai neiname gaminti kažko kito, dažniausiai pasiūlome tą patį, ką valgyti prieš tai atsisakė. Jeigu būna praalkęs, tai beveik visada valgo. Kad vaikas nors kažkiek valgytų, geriausia pietus ar vakarienę patiekti švediško stalo principu, tada vaikas gali pats nuspręsti, ko ir kiek įsidėti. Mūsų, kaip tėvų, pareiga yra pasirūpinti sveika, visaverte ir subalansuota vaiko mityba bei reguliariu valgymo režimu, o vaiko atsakomybė - kiek ir kokių produktų suvalgyti.
Tėvai, klausomi, ar jie patiria su vaiko mityba susijusių sunkumų, neretai atsako: vaikas nevalgo, neragauja naujų patiekalų, atsisako valgyti naujus kiek neįprastesnius valgius, itin išrankus maistui, neišsėdi ilgai prie stalo, suvalgo labai mažai, nesidomi maistu, prašosi pamaitinamas (nors gali pavalgyti pats), yra maitinamas, „nes kitaip nepavalgo“ ir pan. Tėvai išsako daugybę nusiskundimų, gamina vaikui maistą atskirai, įdeda daug laiko ir pastangų, „kad tik vaikas pavalgytų“. Jei vaikas jau sugeba laikyti rankoje šaukštą, turėtų mokytis valgyti pats. Reikėtų leisti vaikui maistą liesti, tyrinėti pirštais ir valgyti rankomis, palengva mokantis naudotis šaukštu, šakute, peiliu. Iš pradžių jam dar padeda tėvai ar vaiką prižiūrintys asmenys. Pamažėle mažylis tampa vis savarankiškesnis ir jam suaugusiųjų pagalbos nebereikia.
Kai vaikas pats ima ir deda maistą į burną taip, kaip jam išeina, tuomet jis domisi maistu, būna susitelkęs į valgymą ir daro tai savo tempu. Jis tyrinėja maisto skonį, kvapą, konsistenciją. Vaikas integruoja įvairius pojūčius ir kartu mokosi, kaip valgyti, kiek kramtyti, jaučia, kada jau norisi ryti, kada imti kitą kąsnį - šitaip formuojasi su maistu ir maitinimusi susiję savireguliacijos įgūdžiai.
Pagrindinės taisyklės, kurių patariama laikytis tėvams:
- Valgyti visiems kartu.
- Nelįsti į vaiko lėkštę ir primygtinai siūlyti paragauti.
- Nukreipti dėmesį nuo lėkštės turinio: bendrauti, pasiteirauti apie dienos įvykius.
- Pasitikėti vaiko intuityviuoju valgymu ir jo svorio kontroliavimo mechanizmu.
- Mažiau prievartos prie stalo - geresni rezultatai.
Tėvai neturėtų rautis plaukų, jeigu jie kažką daro ne taip, kaip kas nors pataria. Svarbiausia prisiminti, kad mes, kaip tėvai, darome tai, ką šiandien galime geriausio, ir to visiškai pakanka.
