Tėvai dažnai įsivaizduoja savo mažylį apvalutį, pustažandį, minkštutį, tik ne liesą. Pirmieji mažylio metai - tai bene vienintelis jo gyvenimo etapas, kai visi džiaugiasi kiekvienu jo priaugtu gramu. Tokioje situacijoje atsidūrė mama Laura, auginanti 9 mėnesių dukrelę. „Nuo gimimo dukrytė priaugo tik 4 kilogramus, o paskutinį mėnesį vos 100 gramų. Mūsų gydytojas sako, jog taip gali būti, nes mergaitė aktyvi, dar ir pati maitinu vakarais ir naktį. Žinoma, vaiko svoris ir prieaugis per mėnesį - svarbūs rodikliai, liudijantys apie jo sveikatos būklę.
Svorio ir ūgio prieaugis nevyksta vienodai ir nuolat. Paprastai gydytojai įvertina ūgio ir svorio kreivę pagal specialias lenteles. Maitinamų krūtimi (MK) vaikučių svoris gama dažnai varijuoja - „šokinėja“. Būna, kurį laiką kūdikis visai nepriauga svorio, tad yra tikimybės, kad visai neseniai ir buvo tas svorio „šuoliukas“. Sumažėjusį svorį dažnai lemia įvairūs susirgimai, pavyzdžiui, I-ojo tipo diabetas, alergija kai kuriems produktams, skrandžio-žarnyno trakto susirgimai, padidėjusios liaukos, sutrikusi skydliaukės veikla ir kt. Galbūt paprasčiausiai vaikas labai aktyvus ir suvalgytu maistu nekompensuoja išdegintų kalorijų kiekio.
Kuo dažniau mažylis valgo, tuo greičiau priauga svorio. Mažiems vaikams riebalai naudingi! Mes siūlome vieną iš ūgio ir svorio norminių lentelių. Vertinant vaikučio svorį, reikia stebėti jį visą laiką. Juk vystantis jis praeina daug etapų. Kartais jis/ji labai „išsitempia į ūgį“, kartais daugiau sveria.
Mokslo tyrimai jau ne kartą įrodė, jog motinos pienas - geriausias maistas mažyliui, o tais atvejais, kai gimsta neišnešiotas ar sunkiai sergantis naujagimis, jis gali net išgelbėti gyvybę. Kiekvienas pieno lašas yra aukso vertės, tik ar mokame jį išsaugoti? Dažniausiai mamos pirmaisiais mėnesiais po gimdymo žindymą nutraukia, susidūrusios su žindymo sunkumais ar galvodamos, jog vaikučiui neužtenka pieno. Vis dėlto daugeliu atveju tai reiškia tik viena: moteris negavo laiku ir tinkamos pagalbos. Iš tiesų kūdikio išmaitinti savo pienu negali vos 1-2 proc. moterų. Bet ir jos gali žindyti (!), primaitindamos mažylį mišiniu, pasitelkdamos papildomą sistemėlę.

Patyręs gydytojas ar žindymo konsultantas žino: norint įvertinti žindymą, nepakanka tiesiog pasverti kūdikį. Pirmosiomis paromis akušerijos stacionare tai daroma kasdien, bet parvykusi į namus šeima lieka viena iki kito vizito pas šeimos ar vaikų ligų gydytoją po… savaitės? dviejų? mėnesio? Štai ir girdime siaubą keliančias istorijas: „Mūsų vaikelis pirmą mėnesį beveik nepriaugo svorio (gal tik kokius 50 gramų). Maitinu krūtimi. Vertinant žindymą labai svarbu sužinoti, kaip dažnai ir ilgai žindomas kūdikis tiek dieną, tiek naktį, ar jam duodamas čiulptukas, buteliukas, kaip dažnai keičiamos krūtys. Stebima, kaip žindydama įsitaiso mama, kaip ji laiko mažylį, kaip šis apžioja krūtį ir žinda. Išleidžiant namo, būtina įsitikinti, jog šeima sugeba įvertinti, ar kūdikis gauna užtektinai maisto. Tai padaryti labai paprasta, nereikia jokių brangių priemonių: sveikas naujagimis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu, nuo penktos gyvenimo paros pasituština ne mažiau kaip tris- keturis kartus per parą geltonomis išmatomis. Jeigu jūsų vaikutis atitinka šiuos rodiklius, galite būti ramūs: šiuo metu pienuko jam tikrai užtenka, ir jo svoris auga. Užsirašykite pasišlapinimų ir pasituštinimų skaičių kiekvieną dieną - taip labai anksti pastebėsite bet kokius nesklandumus ir nepavėluosite kreiptis pagalbos.
Niekam neturėtų kelti nuostabos tai, jog žindomų ir dirbtinai maitinamų kūdikių svoris auga skirtingai. Normalu, jeigu dažnai, pagal poreikį žindomas naujagimis pirmosiomis paromis praranda 7-10 proc. gimimo svorio. Per pirmąjį mėnesį priaugtas svoris skaičiuojamas būtent nuo šios - pačios mažiausios - ribos. Juk šį prarastą svorį vaikučiui reikia susigrąžinti žindant krūtį, ir tai jis padaro per 10-14 d. Toks pats svorio augimas išlieka visus tris mėnesius: ne mažiau kaip 500 g per mėnesį arba 1500 g per tris mėnesius. Vėliau matome, kad vaiko ūgis ir galvos apimtis ir toliau didėja tolygiai, o svorio augimas sulėtėja - tai yra natūralus žindomo kūdikio augimas ir visiškai nereiškia, jog būtina skubėti duoti papildomo maisto.
Galimos svorio augimo problemų priežastys
Kūdikis iš tiesų gali priaugti per mažai svorio, kai žindomas per retai (neatsižvelgiant į jo poreikius ir psichomotorinį subrendimą), per trumpai, dažnai keičiamos krūtys, kai neteisingai apžioja krūtį, nesugeba žįsti. Tokiu atveju rekomenduojama kuo skubiau kreiptis specialisto pagalbos*: daugelį žindymo nesklandumų galima įveikti, susigrąžinti tokį brangų mamos pieną ir toliau sėkmingai žindyti.
Ar teks mažylį pamaitinti papildomai, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip jis jaučiasi, kaip jis sugeba žįsti, ar anksti pastebėtos problemos ir t.t. Kuo pamaitinti papildomai? Pirmas pasirinkimas - ištrauktas motinos pienas. Jis sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tik tais atvejais, kai pieno gamyba sumažėjusi ir neįmanoma užtikrinti vaiko poreikių, skiriamas mišinys. Jį irgi reikia sumaitinti iš taurelės ar šaukštelio. Tačiau ir tada būtina dirbti sprendžiant žindymo problemas: mokytis vaikučiui įduoti krūtį, užtikrinti tinkamą apžiojimą ir efektyvų žindimą, žindyti dar dažniau ir ilgiau nei anksčiau.
Jeigu mama tiesiog pakeis savo pieną mišiniu ir nebandys išspręsti žindymo problemų, galų gale liks tik viena vienintelė problema - pieno gamyba pasibaigs visiškai. Ar vaikutis toleruos mišinį, ar nebus alergiškas, ar nepradės sirgti infekcinėmis ligomis, vienas Dievas težino.

Komentaras: Deja, tokių istorijų teko girdėti ne vieną ir ne dvi. Ką tai reiškia? Pagimdžiusi mama nei akušerijos stacionare, nei vaiko gydytojai ir slaugytojai apsilankius namuose negavo informacijos, kaip teisingai įvertinti, ar mažylis gauna pakankamai pieno. Jeigu ji jau pirmosiomis dienomis po gimdymo būtų pradėjusi stebėti sauskelnių turinį ir rašiusi, kiek naujagimis pasišlapino ir pasituštino, problema būtų pastebėta labai anksti. Kiekviena mama savo vaikui nori tik geriausio ir nesiekia numarinti badu.
- Visus naujagimius žindykite pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 2 - 3 val. dieną ir 3-4 val. naktį.
- Žindykite bent 15-20 min.
- Vieno žindymo metu duokite vieną krūtį.
Naujagimis numeta daugiau nei 10 proc. gimimo svorio. Svoris - viena didžiausių pirmųjų mėnesių aktualijų. O daugiausia rūpesčio sukelia nepakankamas svorio augimas. Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį padidėja vidutiniškai po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį. Kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daugiau svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį-antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Vertinant vaiko svorio prieaugį, svarbu jį lyginti su ūgiu - stebėti, ar svoris atitinka ūgį. Tai atlieka mažylio gydytojas.
Pirmoji savaime aiški - mažyliui trūksta maisto. Pirmiausia - stebėkite kūdikį, o tada pasitarkite su gydytoju. Nenutraukite žindymo, bet įsitikinkite, ar kūdikiui užtenka jūsų pieno. Skatinkite vaiko fizinį aktyvumą, žaiskite judrius žaidimus. Jei vaiko svoris per mažas, gali kilti pagunda duoti kaloringo, bet nesveiko maisto - saldainių, saldžių sausainių, bandelių, pyragaičių, saldžių gėrimų.
Sūnus gimė beveik 4 kg. Mano pienas neriebus, pirmais mėnesiais sūnus priaugdavo apie 500-600 g. Vėliau sunkiai sekėsi papildomai maitinti, nenorėjo valgyti, reikalavo tik MP. Kai baigiau maitinti, dar labiau sulėtėjo sūnaus augimas. Dabar jam 1 m. ir 9 mėn., jis tik 81 cm ir 11,5 kg (turint omeny, kad gimė beveik 4 kg.). Neramu, kad jis ir bus iš mažesnių vaikų, ir nevalgumas atsilieps ateityje, kad jo ūgis nepasivys bendraamžių. Jo vyresnysis brolis buvo ir yra labai valgus, ir jo ūgis bei svoris - net į didesnę pusę.
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz. Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.
Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
Svorio augimo stebėjimas ir vertinimas
Svoris - viena iš vaiko sveikatos indikatorių. Jeigu vaikas mažai priauga svorio, tėvai jaudinasi, nors nerimauja dažnai nepagrįstai. Vaikai auga skirtingai. Vienintelis būdas įsitikinti, ar jūsų vaikas tinkamai priauga svorio, sudaryti svorio grafiką. Vidutinį vystymosi grafiką jums gali duoti gydytojas, įvertinęs vaiko būklę. Grafike yra vidutiniai svorio duomenys ( vienoje skiltyje - amžiaus , kitoje - svorio ir ūgio duomenys). Vien tik svorio palyginimas neturi reikšmės. Kai kurie vaikai natūraliai yra mažesni arba stambesni. Pažymėkite vaiko svorį ir sudarykite būtent jūsų vaiko augimo grafiką. Jeigu jūsų vaiko grafikas yra lygiagretus vidutiniajam, nesvarbu, ar jis yra žemiau ar aukščiau, vaikas auga normaliai. Susirūpinkite tik tuomet, jeigu šie du grafikai išsiskiria. Tai ne vienintelis būdas: vaiką stebintis gydytojas gali tiksliau nustatyti, ar yra vystymosi problemų.
Mažai svorio priaugantys vaikai gali būti visiškai sveiki: paprasčiausiai jų toks kūno sudėjimas. arba ausies ligos, bet greitai vaiko svoris normalizuosis. Kartais svoris lėčiau didėja dėl šlapimo takų infekcijų arba plaučių ligų. Vaikas gali sirgti virškinamojo trakto liga, dėl kurios ne visiškai pasisavinamos maisto medžiagos. Vienas galimų susirgimų - Cistinė fibrozė (įgimta išorinės sekrecijos liaukas pažeidžianti liga). Ši liga pažeidžia daugelį organų, bet dažniausiai ir labiausiai - plaučius, žarnyną, kepenis ir kasą. Galbūt vaikas mažai priauga svorio dėl gripo arba pneumonijos. Kai vaikas ims sveikti, svorio augimas vėl atsinaujins. Mažai sveriantys vaikai linkę į nutukimą vėliau. Svoris priklauso ne vien nuo to, ar vaikas daug valgo, galbūt jo organizmas linkęs kaupti riebalus. Tuomet padėti gali tik dieta, kuri neturi būti griežta.
Turim gan rimtų ir stresą varančių neaiškumų dėl maitinimo per pirmas savaites po gimdymo. Svoris po gimdymo buvo 2,8kg, nukrito iki 2,53kg (normų ribose) - ir vis dar tiek laikosi. Labai norim žindyti, bet nesigauna. Viskas prasidėjo nuo to, kad mamytė truputi vėlavo prie kūdikio po gimdymo dėl cezario pjūvio, ir paskui pora dienų negalėjo patogiai žindyti, plius papildomos kitos mažesnės problemos (plokšti speneliai, įtartinas liežuvio pasaitėlis). Tuomet gydytojai, išsigandę svorio augimo problemų vos ne antrą dieną atsinešė buteliuką su mišiniu, ir dar visaip kitaip gąsdino bei neskatino žindyti. Vėliau KKlinikų vietinė žindimo specialistė padėjo ir nuteikė optimistiškai - parodė, kad pienuko turim, tik reikia mokėti ištraukti. Tačiau be specialistės pagalbos to pieno ištraukti tokiais kiekiais nepavykdavo (net ir su pientraukiu). Vėliau dar davė pabandyti antspienį - ir tuomet mažylė apžiojo ir pradėjo žysti tiesiai iš krūties. Tačiau jau visa savaitė po gimdymo - svoris vis dar nepradėjo augti, nors ir nekrenta. Tuštinasi/šlapinasi visai gerai, pagal normas. Tačiau baisu, kad svoris visiškai neauga ir kad gali prasidėti negrįžtamieji procesai. Todėl nors kažkiek bandome primaitinti mišinukais arba ištrauktu pienu (pagal ligoninės akušerių konsultacijas). Taip - atrodo, kad čia irgi padaro užburtą ratą, neskatina pieno gamybą, bet jau nebežinom kaip yra teisinga. Dėl antspienio irgi žinom nuomonę, kad jis gali prisidėti prie problemų. Žindymo specialistę irgi norim kviesti, bet į namus buvom paleisti prieš pat savaitgalį - todėl sunku kažką greitai prisišaukti, o dienos bėga..
Jei jūs Kaune - labak rekomenduočiau pasikviesti sertifikuotą žindymo specialistę Rasą Siudikienę. Dėl svorio - svoris auga šuoliais, tad tas svėrimas kas kelias dienas nėra tikslingas. Sveiki, FB yra grupė Žindykime kartu, ten manau jums tikrai patars ką daryti. O siaip lb geras patarimas dėl fb grupes. Nepasiduokit su žindymu, man pačiai užtruko gal 3men. Pritariu, svoris auga suoliais. Vien tai, kad nekrenta ir pilna sysiu ir kaku yra neblogai, tuoj prades po biski augti. Bandėm svert prieš/po žindymo - po 20min ant vienos kruties būdavo +10g, žindant toliau 20min (nes prašė) - jau tik +5g. Tai kas 2-3val. jei tik po tiek - tai atrodo, kad tikrai mažai, kad augti. (Pvz. mišinukų jau ketvirtą-penktą parą liepdavo po 40‐50ml kas 3 val. P.s. Ne, 15g tokiam vaikui jau tikrai mazai. Bandykit judinti ir krutinti. Manau jum reikia rimtos konsultacijos ir rimto plano. Yra augimo šuoliai berods 9-10parą ir 3 sav. Tada ir auga svoris. Reikia mamai apsispręst, ar nori žindyti. Jeigu nori - tikrai žindys, bet bus nelengva. Kolkas nepasiduokit ir naudoti mišinėlio kiek įmanoma mažiau. Geriausia pirma tegu žindo (duokit abi krūtis, kiekvieną po max 20min), po to mišinėlio / nutraukto pieno "dasibaigti". Žiūrėkit, kiek išgeria. "Dasibaigimui" galit naudoti Medella primaitinimo sistemėlę, bet kolkas nepirkit, kol nepasitarėt su žindymo konsultante. Antspenis nieko blogo tikrai, daugelis mamų pakankamai lengvai po keletos mėn jo atsisako. Dėl svėrimo po žindymo. Jeigu žindymas trunka ilgai 20-40min tai visai netikslu, nes patį pieną vaikas suvirškina per 45min. Per žindymą turi girdėtis gurkšniai, vaikas neturi miegot, reikia jį žadint, krutinti. Jeigu po pilno žindymo vaikas išgeria daug nutraukto pieno ar mišinio, tai galima įtarti per tingų traukimą ar kad pienelio nedaug gaminasi (bet jo tikrai gali padaugėti, tik reik nepasiduoti). Tas pats papildomas pieno traukimas su pientraukiu skatina gamybą. +++ pieno gamybai ir svorio augimui ypač svarbu maitinti naktį. Kad ir kiek pavargę maitinkit kas 3 val. būtinai būtinai žadinkit. Jeigu pavalgęs greit užmiega, dar galima nusitraukt pieno ypač naktinėm valandom 1-2, 4-5 nakties skatina pieno gamybą visai dienai. Atidirbsit pirmą mėnesį, vėliau bus tikrai lengviau viskas!
Žindyti tikrai nori, bet baisu, kad per vėlu nebūtų dėl raidos sutrikimų.. Bandėm tiek su elektriniu, tiek su rankiniu - tai max apie po 10-15g iš kiekvienos per 15min (po ilgiau jau skaudėti pradeda), bet dažnai ir tiek nebūna. Ir tas nesikeičia jau kelias dienas. Nors žindymo specialistė ligoninėje per tą patį laiką 40-50ml rankom nesunkiai pririnkdavo. Tai pienas kaip ir yra? Nebeaišku visiškai, ir varo į neviltį. Tačiau panikuoti tikrai nereikėtų: normalu, kad laiku gimęs, sveikas bei žindomas naujagimis per pirmąsias kelias gyvenimo dienas numeta 7-8 proc. Kartais kūdikiai svorio priauga labai sunkiai, tenka kovoti dėl kiekvieno gramo. Tam, kad priaugtų svorio, jūsų kūdikio bendras suvartojamų kalorijų kiekis turi būti didesnis, nei jo organizmas geba įsisavinti.
1. Sveiki, išnešioti kūdikiai iš pradžių paprastai žinda kas 2-3 valandas. Dirbtinai maitinami kūdikiai sotūs jaučiasi šiek tiek ilgiau. Tačiau svarbu žinoti, kad kūdikių skrandžiui didėjant, laikui tarp maitinimų ilgėjant, kai kurie kūdikiai negauna pakankamai kalorijų. Mieguistumo. Naujagimiai žįsdami ar gerdami pieną iš buteliuko dažnai užmiega, tad juos reikėtų žadinti. Mokymosi / adaptacijos laikotarpio. Naujagimiai turi išmokti koordinuoti čiulpimą, kvėpavimą ir rijimą. Žindymo sunkumų. Menką kūdikio svorio augimą gali lemti, visų pirma, netinkamas krūties apžiojimas. Svarbu, kad žindantis kūdikis apžiotų kuo daugiau aureolės (tai rudasis plotelis aplink spenelį). Primaitinimo kietu maistu pradžia. Gydytojai pradėti primaitinti kietu maistu pataria nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis tam jau pasirengęs. Net ir pradėjus primaitinimą, didžioji dalis kalorijų vis dar gaunamos iš mamos pieno arba pieno mišinio. Iki 12 mėn.
2. Kai kurie kūdikiai gali suvartoti pakankamai kalorijų, bet jų neįsisavina. Refliukso (atpypimo). Refliuksas yra skirstomas į fiziologinį ir gastroezofaginį. Alergijos, jautrumo maistui. Dalis kūdikių yra alergiški arba apskritai netoleruoja tam tikrų maisto produktų. Jautrus kūdikis gali sunkiau virškinti glitimo turinčius produktus, pieno produktus, jie gali sudirginti žarnyną, sukelti viduriavimą. Celiakijos. Pirmieji celiakijos požymiai gali pasireikšti vos pradėjus kūdikį primaitinti, pavyzdžiui, grūdų produktais.
3. Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau papildomų kalorijų, nes gautąsias jie greitai metabolizuoja. Kūdikis gimė neišnešiotas. Kūdikiams, gimusiems anksčiau nei 37 nėštumo savaitę, reikia daugiau kalorijų. Kvėpavimo sunkumai. Širdies ligos. Tyrimai rodo, kad tam tikromis širdies ligomis sergantiems vaikams reikia 40 proc. daugiau energijos (t. y.
| Matavimai | Indikacijos | Galimos priežastys |
|---|---|---|
| Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas | Matavimai < 3 procentilių, tačiau augimas nuolatinis | Tikriausiai ne hipotrofija, o intrauterinis augimo atsilikimas, šeiminis - konstitucinis žemas ūgis |
| Svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių | Vaikui trūksta maisto |
Jeigu jūsų vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas. Taip pat tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui.
Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos. Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi. Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą. Atsipalaiduokite - maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso. Sukurkite teigiamas emocijas - pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme. Leiskite vaikui valgyti pačiam. Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų. Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.
Bandymai išsiaiškinti, ar kūdikis priauga pakankamai svorio, gali kelti nerimą, tačiau sverti mažylio po kiekvieno valgymo nereikėtų. Skiriasi berniukų ir mergaičių, taip pat motinos pienu ir mišiniais maitinamų kūdikių svoris. Ant kūdikių buteliukų yra žymos, nurodančios, kiek mililitrų pieno ar mišinio duodate kūdikiui, tačiau tai - ne vienintelis būdas išmatuoti suvartojamo maisto kiekį. Stebėdami, kaip mažylis čiulpia ir ryja, galite prognozuoti, ar žindymas yra efektyvus. Priglausti prie krūties, kūdikiai čiulpia greitai, o kai pienas pradeda tekėti, tempas sulėtėja, burnos judesiai šiek tiek pasikeičia. Kūdikių augimą ir svorį taip pat lemia genetika: lieknų tėvų ir vaikai bus linkę priaugti mažiau svorio, ir atvirkščiai. Tačiau jeigu kūdikis svorio nepriauga ilgesnį laiką, gali atsilikti bendroji raida, sutrikti augimas. Todėl jeigu kūdikis nepriauga svorio, jam būtina medicininė priežiūra ir tinkamų problemos sprendimo būdų paieška.
Jei manote, kad pieno nepakanka, yra strategijų, kaip pagausinti pieno gamybą. Tiesiog dažniau kūdikį glauskite prie krūties, būtinai žadinkite ir maitinkite kūdikį naktį, taikykite oda prie odos kontaktą, žindykite kas 1-2 val. Be to, žindomo kūdikio suvartojamų kalorijų kiekį galima padidinti jam papildomai duodant ištraukto motinos pieno ar mišinio. Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos. 2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija. Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio. Vis dėlto Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio iki antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus. Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį. 2022 m. sausio 31 d. Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.
Kai kūdikis aktyviai skatina pieno tekėjimą, pienas pradeda tekėti. Jeigu čiulpimas yra vangus, silpnas, jeigu pridėtas prie krūties naujagimis atsipalaiduoja ir ima snausti, tada pienas nepateka ir nėra ko gerti žindymo metu. Kiek laiko labai gerai ar gerai geriantys pieną vaikai turi praleisti prie krūties yra įvairių nuomonių. Vieni specialistai tvirtina, kad sumoje labai gero gėrimo laikas per vieną maitinimą turėtų būti 10-15 min. Dar kiti specialistai sako, kad iš to kaip gerai naujagimis geria pieną niekaip negalime nustatyti KIEK iš tiesų pieno išgėrė. Kita vertus, labai svarbu suprasti ir tai, kad žindymas - ne vien maistas. Ir sotus naujagimis gali norėti būti kontakte su krūtimi 24 val per parą, nes tai jam užtikrina ne tik maisto, bet ir artumo, šilumos, nusiraminimo, būdravimo - miego ritmo reguliavimo ir kitokius poreikius.


