Lytiškai plintančios ligos (LPL) - tai tema, kuri dažnai būna apipinta įvairiais mitais. Internete galima rasti daug įvairių patarimų ir gydymo būdų, tačiau toli gražu ne visi jie yra naudingi, o neretai kai kurie įsitikinimai gali mums ne tik kad nepadėti, tačiau ir pakenkti. Specialistai primena, kad lytiškai plintančios infekcijos (LPI) - dažnai net nepastebimi susirgimai, turintys ilgalaikių pasekmių abiejų lytinių partnerių sveikatai. LPI ištyrimas - vienintelis būdas sužinoti, ar nesate užsikrėtę viena ar net keliomis lytiškai plintančiomis infekcijomis.

Lytiškai plintančiomis infekcijomis (toliau - LPI) dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama. LPI rizikuoja užsikrėsti kiekvienas (vyrai ir moterys, įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinių grupių ir regionų).

Pasaulyje per metus LPL (kurių šiandien žinoma apie 25) suserga apie 250 mln. žmonių. Iš jų: 120 mln. užsikrečia trichomonomis, 50 mln. chlamidijomis, 30 mln. papilomos virusu, 25 mln. gonorėja ir 3,5 mln. sifiliu. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per keletą tūkstančių lytiškai plintančių infekcijų atvejų, neskaičiuojant ŽIV. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo sergamumas gonorėja ir chlamidioze. Sergamumas sifiliu sumažėjo, o ŽIV sergamumas padidėjo du kartus: nuo 4,3 iki 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tokiam aukštam sergamumo rodikliui turėjo įtakos didelis skaičius užregistruotų ŽIV užsikrėtusių užsienio šalių piliečių. Apkaičiuojant ŽIV sergamumo rodiklį be užsienio šalių piliečių - 2022 m. jis sudarė 4,7 atvejo 100 tūkst.

Dėl gerai sukoordinuotos sveikatos apsaugos sistemos kai kuriose vakarų šalyse, pvz., Švedijoje, sergamumas LPL, o ypač gonorėja ir sifiliu, labai mažas.

Dažni mitai apie LPL

1. Jei po lytinių santykių apsiprausiu, išvengsiu lytiškai plintančių ligų. Tai netiesa. Nors higiena svarbi, apsiprausimas po lytinių santykių nėra pakankama priemonė, kad apsaugotų nuo visų LPL.

2. ŽIV infekcija man negresia, jei nesantykiauju su žmonėmis, kurie vartoja narkotikus. Tai klaidingas įsitikinimas. ŽIV plinta ne tik per intraveninį narkotikų vartojimą, bet ir per visų rūšių lytinius santykius.

3. Lytiškai plintančiomis ligomis užsikrėsti neįmanoma, jei lytinis aktas yra nutraukiamas. Užsikrėtimo tikimybė yra visiškai nesusijusi su ejakuliacijos procesu. LPL galima užsikrėsti ir prieš ejakuliaciją.

4. Jei užsikrėsiu lytiškai plintančia liga, žinosiu tai. Netiesa, nes dauguma šių infekcijų yra besimptomės. Be to, visos užkrečiamosios ligos turi savo inkubacinį laikotarpį, per kurį dažniausiai simptomai nepasireiškia, tačiau, turint santykius su kitais žmonėmis, juos galima užkrėsti net patiems to nežinant.

Kaip apsisaugoti nuo LPL?

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų - tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus, nepriklausomai nuo to, ar turi pastovų lytinį partnerį, ar ne, turėtų bent kartą atlikti tyrimą dėl lytiškai plintančių infekcijų, dar geriau - periodiškai atlikti profilaktinius patikrinimus.

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad vasarą - atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Iš tiesų daugiausia lytiškai plintančių infekcijų atvejų registruojama šiltuoju metų laiku, baigiantis atostogų sezonui. Tam įtakos turi ne tik tai, kad pavasarį ir vasarą žmonės natūraliai tampa lytiškai aktyvesni, bet ir tai, jog lytiniu būdu plintančių ligų inkubacinis periodas gali trukti net iki kelių mėnesių. Būtent todėl dabar pats laikas prisiminti LPI prevenciją. Kad atostogos neapkarstų, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja vengti atsitiktinių lytinių santykių ir apgalvotai rinktis lytinį partnerį.

Pagrindinės prevencijos priemonės:

• Vengti atsitiktinių lytinių santykių.
• Visada ir taisyklingai naudotis apsaugos priemonėmis (prezervatyvais). Reikia nepamiršti, kad prezervatyvai nesuteikia 100 proc. apsaugos.
• Turėti abipusiai monogaminius lytinius santykius su ištikimu ir LPI neužsikrėtusiu žmogumi.

LPL ir jų pasekmės

LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt. Lytinių santykių metu plinta daugiau kaip 20 ligų. Skiriamos bakterijų sukeliamos LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) bei virusinės infekcijos (ŽIV, hepatitas B, lytinių organų pūslelinė, žmogaus papilomos viruso infekcija ir kt.). Šios ligos dažnai neturėdamos simptomų lieka nepastebėtos ir laiku nediagnozuotos ilgainiui sukelia komplikacijas, pvz., chlamidiozė ir gonorėja - nevaisingumą, sifilis - širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos pažeidimus, žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV) - gimdos kaklelio, burnos ir kitų lokalizacijų vėžį, hepatito B virusas - kepenų cirozę arba vėžį. Sifiliu serganti nėščioji gali pagimdyti sifilio infekcija užsikrėtusį naujagimį.

Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

Žmogaus Papilomos Virusas (ŽPV) ir Gimdos Kaklelio Vėžys

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija - viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų. ŽPV virusas, patekęs į žmogaus organizmą, gali sukelti įvairius odos ir gleivinių pažeidimus, ikivėžinius ar vėžinius susirgimus. ŽPV galima užsikrėsti per visų rūšių lytinius santykius. ŽPV infekuota gimdyvė virusą gali perduoti naujagimiui per gimdymą. Apie 90 proc. ŽPV infekcijų gali praeiti savaime be gydymo.

Jei ŽPV infekcija pasilieka organizme, ji sukelia lėtinį uždegimą priklausomai nuo ŽPV tipo. Sveikatos problemos, kurias sukelia skirtingi ŽPV tipai - tai odos ir genitalijų karpos, makšties, varpos, išangės vėžys, gimdos kaklelio vėžys ir kt.

99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su genitaline ŽPV infekcija. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pažeidimai. Veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo gimdos kaklelio vėžio, yra skiepai nuo ŽPV. Nustatyta, kad skiepai nuo ŽPV 70 proc. sumažina sergamumą gimdos kaklelio vėžiu.

Lietuvoje nuo 2004 m. yra vykdoma nacionalinė Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kai kas 3 metus nemokamai vykdomas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Nuo 2016 m. 11 metų mergaitės nemokamai skiepijamos nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio ŽPV.

Kada reikia skubiai tirtis?

Neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys - tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją (dermatovenerologą, šeimos, ginekologą). Jei vis dėlto įvyko nesaugus lytinis kontaktas, nereikia laukti, kol atsiras LPI požymių - dauguma šių infekcijų yra besimptomės, todėl turėjusiems rizikingų kontaktų rekomenduojama dėl LPI pasitikrinti profilaktiškai.

LPI klausimais konsultuoja gydytojas specialistas dermatovenerologas. Šio specialisto konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas. Dėl LPI pasitikrinti galima ir anonimiškai. Daugelis lytiškai plintančių infekcijų šiandien nustatomos nesudėtingų tyrimų metu.

Tyrimų programos

Didžioji dalis lytiškai plintančių infekcijų nesukelia jokių simptomų, o laiku nepradėtas gydymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ ar LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ IŠSAMI tyrimų programos padės laiku pradėti gydymą, kad lytiškai plintančios ligos netaptų uždegimo, nevaisingumo ar persileidimo priežastimi. Neatidėliokite rūpesčio savo sveikata.

tags: #lytiskai #plintancios #ligos #pastojimas

• Kaip apsaugoti mažųjų šypsenas
• Kiliminės dangos vaikams
• Šonų skausmas nėštumo metu
• Kaip atpažinti šilumos ir saulės smūgį nėštumo metu
• Naujagimio kojyčių dydžio nustatymas