Lyda Lubienė, gimusi 1957 m. Jonavoje, yra žinoma verslininkė ir turtingiausia Lietuvos moteris. Ji yra pagrindinė UAB „Achemos grupės“ akcininkė. Po jos vyro, „Achemos grupės“ įkūrėjo Bronislovo Lubio, mirties 2011 m. spalį, Lyda Lubienė paveldėjo 40% „Achemos grupės“ akcijų, o jos dukra Viktorija Lubytė - dar 12%.
Šiuo metu Lyda Lubienė su dukra Viktorija Lubyte valdo „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą. Žurnalo „TOP 500“ duomenimis, jos turtas 2023 metais buvo vertinamas 530 mln. eurų, o tai leido jai užimti 11-ąją vietą tarp turtingiausiųjų Lietuvos žmonių. Jos dukros turtas įvertintas 170 mln. eurų, ji užima 33-ią vietą.
Kitos akcijos yra pasiskirstę tarp 13 smulkiųjų akcininkų. Koncernas apima apie 40 bendrovių, veikiančių įvairiose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Kroatijoje. Įmonės užsiima trąšų gamyba, agroverslu, krovos ir logistikos paslaugomis, energetika, dujų gamyba ir prekyba, taip pat plėtoja kitus verslus.
Verslo imperijos valdymas ir finansinė padėtis
„Achemos grupė“ 2022 metais demonstravo įspūdingą augimą: konsoliduotosios pajamos padidėjo dvigubai, pasiekdamos 2,38 mlrd. eurų. Tačiau pelnas iki mokesčių sumažėjo 11%, iki 89 mln. eurų. Jonavoje veikianti azoto trąšų gamintoja „Achema“ didino pajamas dėl aukštos trąšų kainos, kurią lėmė brangios gamtinės dujos. Nors tai mažino paklausą ir gamybos apimtis, trąšų gamyklos pajamos išaugo 59%, iki 937 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2023 metais jos viršys milijardo eurų ribą ir pasieks 1,2 mlrd. eurų. Gamyklai modernizuoti numatomos 16,3 mln. eurų investicijos.
„Achemos grupei“ priklausanti krovos kompanija „Klasco“ 2022 m. gavo 38 mln. eurų pajamų, tai yra 17,2% mažiau nei prieš metus, ir patyrė 4,1 mln. eurų nuostolį. Įmonė, kaip ir kitos Klaipėdos uosto krovos įmonės, nukentėjo dėl karo Ukrainoje ir sankcijų, kurios paveikė krovinius iš Baltarusijos, tarp kurių buvo ir „Belaruskalij“.
„Klasco“ planuoja plėtoti naujas perspektyvas, prisidėdama prie Baltijos jūroje planuojamo statyti vėjo jėgainių parko. Į šį projektą bus investuojama mažiausiai 180 mlrd. eurų. „Klasco“ ketina pertvarkyti infrastruktūrą valdomose krantinėse, kad galėtų perkrauti ir sandėliuoti jėgainių dalis, tam planuojama investuoti 80 mln. eurų.
„Achemos akcininkai“ pritarė laidavimui visu savo turtu už 75 mln. eurų paskolą, kurią suteiks „Swedbank“.
„Achemos grupei“ taip pat priklausė dienraštis „Lietuvos žinios“, tačiau jo leidyba buvo nutraukta 2019 m.
Teisiniai ginčai ir akcijų pardavimo klausimai
Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 21 d. atmetė L. Lubienės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. L. Lubienė ir dar keturi „Achemos“ darbuotojai siekė įmonės naudai prisiteisti 579,2 tūkst. eurų. L. Lubienė siekė įrodyti, jog žala esą patirta, „Achemai“ 2014 metais skyrus paramą jau nebeegzistuojančiai komandai „Žalgiris“ ir kitai ledo ritulio komandai „HC Baltica“. 2014 metų liepą „Achemos“ valdyba nutarė tapti šiuo metu jau bankrutavusios viešosios įstaigos Ledo ritulio klubas „Žalgiris“ dalininke ir skyrė jai 289,6 tūkst. eurų paramą, be to, 289,6 tūkst. eurų buvo skirta „HC Baltica“.
2024 m. gegužės pradžioje „Delfi“ šaltiniai teigė, kad L. Lubienė parduoda kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą, o jam jau rastas ir pirkėjas. Bendrovė ir smulkieji akcininkai šios informacijos nekomentuoja.
Šveicarijos energetikos kompanijai „MET Group“ neseniai pranešus nutraukiant vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių „Achemos grupė“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimą, pagrindinė grupės akcininkė Lyda Lubienė pareiškė neketinanti parduoti paketo jokiam kitam pirkėjui, kol teisme vyksta ginčas su smulkiuoju grupės akcininku Arūnu Laurinaičiu. „Kol esu teisminiame procese, aš daugiau nieko nedarau“, - interviu BNS sakė L. Lubienė. Ji tikino neketinanti akcijų parduoti ir teisminį ginčą prieš ją inicijavusiam A. Laurinaičiui, kuris yra pareiškęs tokį pageidavimą, tačiau teigia susidūręs su L. Lubienės pasipriešinimu.
Pasak L. Lubienės, A. Laurinaitis neįrodė turintis pakankamai lėšų tokiam pirkiniui ar bent įmonės auditui atlikti, be to, L. Lubienės teigimu, jo pirmumo teisė į akcijų paketą yra seniai pasibaigusi. Ji taip pat paneigė A. Laurinaičio teiginius apie akcijų pardavimo klausimą akcininkų susirinkime, pabrėždama, kad smulkieji akcininkai labiausiai domėjosi dividendų mokėjimu.
Lyda Lubienė teigia, kad „MET Group“ priėmė sprendimą leisti atlikti dalinį „due diligence“ (išsamų įmonės veiklos teisinis ir finansinis patikrinimas) už jų pačių lėšas, ne „Achemos grupės“ sąskaita. Ji nesijaudina dėl galimybės, kad „MET Group“ galėtų panaudoti gautą konfidencialią informaciją prieš grupę, ir tiki, kad taip neatsitiks.
Kalbant apie įmonių „Achema“ ir „Klasco“ padėtį, Lyda Lubienė pripažįsta, kad ji yra sudėtinga, tačiau kategoriškai neigia Arūno Laurinaičio pareiškimus apie planuojamą kai kurių įmonių bankrotą. Ji pabrėžia, kad svarbiausias jos tikslas yra išlaikyti darbo vietas darbuotojams. Tikimasi, kad ES priėmus įstatymą dėl muitų uždėjimo gatavai produkcijai, trąšoms iš Baltarusijos ir Rusijos, situacija Europos trąšų rinkoje pasikeis įmonės naudai.
Lyda Lubienė taip pat patvirtino, kad akcijų paketo vertė šiuo metu yra mažesnė nei prieš metus, tačiau versle negalima nieko prognozuoti, o ateitis priklausys nuo įvairių veiksnių, įskaitant geopolitinę situaciją.
Darbuotojų ir profsąjungų santykiai
Lyda Lubienė, reaguodama į Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės viešą kreipimąsi dėl darbuotojų ir darbdavių situacijos „Achemoje“ ir streiko, pabrėžė, kad iš 80 tūkst. Lietuvoje registruotų įmonių, tik apie 400 yra didelės.
Derybos su „Achemos“ profsąjunga dėl naujos kolektyvinės sutarties nebuvo sėkmingos. Buvo pasiūlytos tam tikros sąlygos pagal esamą situaciją, tačiau profsąjunga atsisakė jas tvirtinti. Lyda Lubienė teigia, kad asmeniškai nedalyvauja derybose, tuo užsiima „Achemos“ vadovybė.
Didžiausiai dujų vartotojai šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achema“ dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių sustabdžius apie trečdalį gamybos pajėgumų, siekiant išvengti didelių nuostolių, „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė pareiškė, kad būtinas greitas politinis sprendimas stabilizuojant dujų kainas.
Bendrovė „Achema“ pernai patyrė 28,9 mln. eurų grynojo nuostolio. Įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas teigė, kad susidariusios nepalankios „kainų žirklės“, į aukštumas šovusios apyvartinių taršos leidimų kainos ir kiti gamyklą slegiantys mokesčiai lėmė nuostolingą bendrovės veiklą.
