Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas yra vienas svarbiausių socialinės apsaugos ramsčių, užtikrinantis pajamas asmenims, laikinai negalintiems dirbti dėl ligos ar motinystės. Šio įstatymo 14 straipsnis yra ypač svarbus, nes jis reglamentuoja ligos išmokų skyrimo tvarką ir sąlygas, atsižvelgiant į skirtingas darbuotojų situacijas.
14 straipsnio pagrindinės nuostatos
Pagal 2018 m. birželio 28 d. įstatymą Nr. (TAR, 2018, Nr. 11585), 14 straipsnis apibrėžia, kaip yra mokamos ligos išmokos.
Savarankiškai dirbantys asmenys
Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą.
Asmenys, turintys darbo ar tarnybos santykius
Turintiems darbo ar tarnybos santykius su darbdaviu (darbdaviais) ir vykdantiems savarankišką veiklą apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama, jeigu šie asmenys laikinojo nedarbingumo metu nedirbo ir nevykdė veiklos kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimai ir papildymai
14 straipsnis buvo ne kartą keičiamas ir papildomas. Naujausios pataisos įsigaliojo 2020 m. gruodžio 23 d. (įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr. 28471), 2021 m. birželio 8 d. (įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 12944) ir 2021 m. gruodžio 14 d. (įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 26886).
Kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos
Kai ligos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Vaiko priežiūros išmokų didinimas ir motinystės išmokos
Nors 14 straipsnis tiesiogiai nesusijęs su vaiko priežiūros ir motinystės išmokomis, svarbu paminėti naujausias iniciatyvas, kurios siekia gerinti šeimų padėtį ir skatinti gimstamumą. Siūloma didinti vaiko priežiūros išmokas ir motinystės išmokas, atsižvelgiant į demografinius iššūkius Lietuvoje.
Siūlomi pakeitimai vaiko priežiūros išmokoms
- Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu siūloma padidinti 78 proc. išmoką iki 100 proc.
- Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc.
- Kai vaikas prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius - nuo 30 iki 50 proc.
- Jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos dydis, pagal projektą, irgi didėtų nuo 78 iki 100 proc.
Motinystės išmokos dydis
Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78 proc., vėliau, jeigu pasirenka vaiką prižiūrėti iki 18 mėn., - 60 proc., o jeigu vaiką prižiūri iki 24 mėnesių - pirmuosius metus 45 proc., antruosius 30 proc.
Didinamas maksimalaus kompensuojamojo uždarbio limitas
Taip pat siūloma padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Projekto iniciatoriai pastebi, kad pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad asmenims, kurie gauna didesnius kaip 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus „į rankas“ yra nustatomos lubos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar neperleidžiamų 2 mėnesių atostogų metu gaunamoms išmokoms.
Demografinė situacija Lietuvoje
Seimo narių A. Norkienės ir E. siūlomi pakeitimai siekia atliepti demografinius iššūkius. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. gyventojų skaičius gali sumažėti iki 1,7 mln. Siekiant spręsti demografinius iššūkius ir padidinti gimstamumą, svarbu užtikrinti tinkamą socialinę paramą šeimoms.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifas ir pensijų kaupimas
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su 14 straipsniu, svarbu paminėti VSD įmokų tarifo ir pensijų kaupimo sąsajas. Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas - jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį.
Kas yra VSD įmokų tarifas?
VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokų tarifas - tai procentas nuo žmogaus atlyginimo, kuris skiriamas socialiniam draudimui. Kitaip tariant, tai ta atlyginimo dalis, kuri atskaičiuojama nuo dirbančio žmogaus darbo užmokesčio ir yra skiriama skirtingoms socialinio draudimo rūšims, pavyzdžiui, pensijų draudimui, ligos, motinystės draudimui ir kitiems.
Kada keičiasi įmokų tarifas?
Dirbančio žmogaus valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo bendras tarifas pasikeičia tada, kai asmens dalyvavimas pensijų kaupime yra oficialiai išregistruojamas. Išregistravimas iš kaupimo gali įvykti šiais pagrindais: dėl sveikatos būklės; likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus; 2026-2027 m. laikotarpiu, kai leidžiama pasitraukti iš kaupimo be papildomų sąlygų.
Aktualu draudėjams - kaip vyksta perskaičiavimas
Kai „Sodra“ gauna informaciją apie nutrauktą kaupimą, įmokų tarifas atnaujinamas, o įmokos perskaičiuojamos automatiškai. Perskaičiavimas atliekamas kitą mėnesį po SAM pranešimo pateikimo. Susidaręs įmokų skirtumas taps darbdavio permoka, kuri pagal įstatymą išmokama darbuotojui.
tags: #ligos #ir #motinystes #socialinio #draudimo #istatymas
