Susidūrus su artimojo liga ar staigia negalia, šeimos narius dažnai užklumpa ne tik emocinis šokas, bet ir didžiulė organizacinė našta. Daugelis žmonių Lietuvoje vis dar nežino, kad valstybė garantuoja platų nemokamų slaugos paslaugų spektrą tiesiog paciento namuose. Slauga namuose nėra prabanga ar paslauga, prieinama tik išskirtiniais atvejais - tai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojama pagalba, skirta palengvinti tiek paciento, tiek jį prižiūrinčių artimųjų kasdienybę.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos. Slaugant artimąjį namuose, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Ambulatorinės Slaugos Paslaugos Namuose (ASPN)
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN) - tai licencijuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias paciento gyvenamojoje vietoje teikia specialistų komanda. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiog socialinė globa (pavyzdžiui, maisto atnešimas ar namų tvarkymas), o medicininė priežiūra. Asmenims, kuriems yra nustatytas visiškas negalios lygis (arba 0-25 proc. darbingumo), šios paslaugos teikiamos nemokamai.
Šias paslaugas teikia ne pavieniai asmenys, o mobilios komandos, kurias sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, o esant poreikiui - ir kineziterapeutas. Daugelis artimųjų mano, kad slaugytojas atvyksta tik suleisti vaistų, tačiau paslaugų spektras yra žymiai platesnis. Mėginių paėmimas: Kraujo paėmimas tyrimams, šlapimo ar kitų mėginių surinkimas ir pristatymas į laboratoriją. Procesas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau reikalauja nuoseklumo.
Kaip gauti ASPN paslaugas?
Procesas paprastai pradedamas nuo šeimos gydytojo. Pirmiausia turite informuoti savo šeimos gydytoją apie paciento būklę ir poreikį gauti slaugą namuose. Gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę. Jei pacientas atitinka nustatytus kriterijus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą (Forma 027/a) ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose gauti.
Pacientas arba jo atstovas turi teisę rinktis paslaugų teikėją. Tai gali būti ta pati poliklinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs (jei ji turi slaugos komandą), arba bet kuri kita privati ar viešoji įstaiga, turinti sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK). Taip, jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi šeimos gydytojo siuntimą, o paslaugas teikianti įstaiga turi sutartį su Teritorine ligonių kasa. Pacientui nereikia mokėti už slaugytojo darbą, atvykimą ar procedūras.
Vizitų skaičius nėra griežtai fiksuotas įstatymu visiems vienodai - jis priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir poreikio, kurį nustato gydytojas ir slaugos paslaugų teikėjas. Tai gali būti nuo 1-2 kartų per savaitę iki kasdienių vizitų (išskyrus savaitgalius ir šventes, nors paliatyvios pagalbos atveju paslaugos teikiamos ir dažniau). Taip, pacientas turi teisę rinktis ir keisti paslaugų teikėją. Jei esate nepatenkinti teikiamų paslaugų kokybe ar bendravimu, galite nutraukti sutartį ir, turėdami galiojantį siuntimą (arba gavę naują), kreiptis į kitą įstaigą. Ambulatorinė slauga namuose paprastai teikiama darbo dienomis ir darbo valandomis (paliatyvioji pagalba turi budinčius režimus).
Valstybės Parama ir Kompensacijos
Be tiesioginių medicininių paslaugų, ligoniai turi teisę ir į finansinę valstybės paramą, kuri vadinama tiksline kompensacija. Tai esminis veiksnys, padedantis padengti slaugos kaštus. Norint gauti šias išmokas, reikia kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau vadintą NDNT). Procesas paprastai pradedamas nuo šeimos gydytojo, kuris paruošia siuntimą (forma Nr. 088/a) negalios ar specialiųjų poreikių nustatymui.
Nustačius specialųjį nuolatinės slaugos poreikį (paprastai žymimas SPS-1 arba SPS-2), mokama didesnė kompensacija, kuri gali siekti kelis šimtus eurų per mėnesį. Pirmojo lygio slaugos poreikis (SPS-1) - išmoka yra didžiausia. Šie pinigai pervedami tiesiai į paciento (arba jo įgalioto asmens) sąskaitą ir gali būti naudojami tiek samdyti privačią slaugytoją, tiek pirkti sauskelnes ar vaistus.
Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina: Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos. Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius. Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus.
Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje. Neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Papildomos Paslaugos ir Techninės Pagalbos Priemonės
Slaugant ligonį namuose, dažnai prireikia specialios įrangos. Valstybė kompensuoja arba nemokamai suteikia įvairias techninės pagalbos priemones (TPP). Tai gali būti funkcinė lova, čiužinys nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlis ar tualeto kėdė.
Sunkiais atvejais vien medicininės slaugos nepakanka - reikia ir nuolatinės socialinės globos (pagalbos buityje). Tam sukurta Integralios pagalbos programa. Socialinės dalies paslaugos apima: maisto gaminimą, namų tvarkymą, skalbimą, mokesčių mokėjimą, bendravimą. Dėl šios paslaugos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt. Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos.
Pagalba į namus ir Integrali pagalba
Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.
Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose. Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda.
Kitos Svarbios Paslaugos ir Parama
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos. Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje) tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
Dienos stacionaro slauga tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Paliatyvioji slauga tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Socialinė slauga tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
Slaugant sunkų ligonį namuose, didžiausias krūvis neretai tenka ne medikams, o šeimos nariams. „Slaugytojo pervargimo sindromas” yra reali ir dažna problema. Labai svarbu suprasti, kad ambulatorinės slaugos komandos gali padėti ne tik fiziškai prižiūrėti ligonį, bet ir suteikti psichologinę paramą bei žinių artimiesiems. Be to, daugelis savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų organizuoja savitarpio pagalbos grupes artimiesiems.
Pasinaudojimas visa įmanoma valstybės pagalba - nuo kompensacijų už sauskelnes iki maksimalaus slaugos vizitų skaičiaus - nėra gėda. Tai yra būtina sąlyga, kad galėtumėte išlaikyti savo pačių sveikatą ir suteikti kokybiškiausią įmanomą rūpestį savo mylimam žmogui. Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties.
