Liuteinizuojantis hormonas (LH) yra vienas iš pagrindinių hormonų, kurį gamina priekinė hipofizė (smegenų liauka). LH vaidina svarbų vaidmenį tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinėje sistemoje. Šis hormonas yra atsakingas už lytinių ląstelių (spermatozoidų ir kiaušialąsčių) brandinimą ir hormonų, tokių kaip testosteronas ir estrogenai, gamybos reguliavimą.
LH padeda įvertinti, ar hipofizė tinkamai stimuliuoja lytinių liaukų funkciją - kiaušides moterims ir sėklides vyrams. Liuteinizuojančio hormono (LH) funkcija organizme ir svarba yra itin didelė reprodukcinės sistemos reguliavimo atžvilgiu.
Moterims LH stimuliuoja subrendusių folikulų ovuliaciją ir skatina estradiolio bei kitų estrogenų, taip pat progesterono sintezę kiaušidžių ląstelėse. LH koncentracijos šuolis menstruacinio ciklo viduryje yra signalas, kad ovuliacija įvyks per artimiausias 24 valandas. Moterims LH dažniausiai tiriamas, jei ciklas yra nereguliarus, nevyksta ovuliacija, ar sunku pastoti. Estradiolio (E2) - pats aktyviausias estrogenas iki menopauzės, sintetinamas tik kiaušidėse. Estradiolio nustatymas leidžia įvertinti kiaušidžių funkciją. Estradiolio tyrimas svarbus diagnozuojant mėnesinių ciklo sutrikimus, moterų lytinį brendimą, sprendžiant vaisingumo problemas, vertinant gydymo efektyvumą.
Moterims padidėjęs LH kiekis ciklo viduryje dažniausiai rodo ovuliaciją. Didžiausios koncentracijos nustatymas leidžia įvertinti tinkamiausią dieną pastoti (didžiausia tikimybė pastoti - 36 val. po liuteinizuojančio hormono piko). Diagnostine prasme daugiausiai informacijos gaunama, kai LH tyrimas atliekamas menstruacinio ciklo 3-5 dienomis. Tuo metu LH lygis padeda tiksliai įvertinti moters reprodukcinę būklę ir kiaušidžių funkciją. Ypač svarbus yra LH tyrimo derinimas su kitais hormonų tyrimais, tokiais kaip FSH ir estradiolis, siekiant gauti išsamesnį reprodukcinės sveikatos vaizdą.
Vyrams LH veikia Leydigo ląsteles, skatindamas testosterono gamybą, kuris yra būtinas spermatogenezei ir antrinių lytinių požymių palaikymui. Vyrams LH tiriamas, jei nustatomas sumažėjęs testosteronas, įtariamas hipogonadizmas ar vaisingumo sutrikimai. Sertoli ląstelės bei jų tarpusavio jungtys kaip pastoliai apsupa germinacines ląsteles ir besivystančias lytines ląsteles. Skiltelių viduje, tarp vingiuotų kanalėlių esančiame intersticiniame audinyje, yra smulkios kraujagyslės, limfagyslės bei Leidigo ląstelės. Testosterono koncentracija sėklidžių viduje yra 100 kartų didesnė negu testosterono koncentracija bendroje kraujotakoje.
Liuteinizuojančio hormono (LH) normos ir reikšmės
Liuteinizuojančio hormono norma suaugusiems skiriasi priklausomai nuo lyties ir menstruacinio ciklo stadijos moterims:
- Moterims LH lygis priklauso nuo menstruacinio ciklo fazės:
- Folikulinė fazė: 1.9-12.5 TV/l.
- Ovuliacijos pikas: 8.7-76.3 TV/l.
- Liuteininė fazė: 0.5-16.9 TV/l.
- Menopauzė: 15.9-54.0 TV/l (dėl sumažėjusios kiaušidžių funkcijos LH lygis žymiai padidėja).
- Vyrams LH norma yra stabilesnė ir paprastai svyruoja nuo 1.5 iki 9.3 TV/l. LH stimuliuoja testosterono gamybą, todėl jo lygis svarbus tiek vaisingumui, tiek bendrai lytinei funkcijai.
Kiaušintakis - tai organas su sudėtingomis funkcijomis: jo atviras galas „sugriebia“ po ovuliacijos kiaušialąstę. Kiaušintakis palaiko spermos bei kiaušialąstės gyvybingumą iki apvaisinimo, sudaro reikiamą mikroaplinką apvaisinimui bei ankstyvam kiaušialąstės vystymuisi, „perneša“ apvaisintą kiaušialąstę į gimdą.
Ką rodo pakitimai LH lygyje?
Padidėjęs liuteinizuojančio hormono lygis
Suaugusiesiems:
- Moterims: Padidėjęs LH lygis gali rodyti menopauzę, kai kiaušidžių funkcija silpsta. Be to, LH padidėjimas gali būti susijęs su policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kai LH lygis yra nuolat aukštas, o ovuliacija sutrinka. Kitais atvejais aukštas LH lygis gali rodyti pirminį kiaušidžių nepakankamumą arba anovuliacinius ciklus. Tyrimas taip pat naudingas policistinių kiaušidžių sindromui (PKS) nustatyti - kai LH santykis su FSH dažnai būna pakitęs.
- Vyrams: Padidėjęs LH lygis gali rodyti pirminį sėklidžių nepakankamumą, kai sėklidės negamina pakankamai testosterono, todėl hipofizė gamina daugiau LH, siekdama stimuliuoti testosterono gamybą. Tai gali būti susiję su genetinėmis būklėmis, tokiomis kaip Klinefelterio sindromas, arba su sėklidžių pažeidimu dėl infekcijos, radiacijos ar traumos.
Vaikams: Vaikams padidėjęs LH lygis gali būti lytinio brendimo ženklas. Tačiau, jei LH lygis yra padidėjęs pernelyg anksti (prieš 8 metus mergaitėms ir prieš 9 metus berniukams), tai gali rodyti priešlaikinį brendimą. Priešlaikinis brendimas gali būti susijęs su hormoniniais sutrikimais ar smegenų pažeidimais, todėl reikalinga išsami endokrinologinė diagnostika.
Sumažėjęs liuteinizuojančio hormono lygis
Suaugusiesiems:
- Moterims: Sumažėjęs LH gali rodyti hipofizės ar hipotalamo sutrikimus, kurie neleidžia tinkamai išskirti LH. Tai gali sukelti ovuliacijos sutrikimus, anovuliacinius ciklus ir vaisingumo problemas.
- Vyrams: Sumažėjęs LH gali būti hipogonadizmo (lytinių liaukų nepakankamumo) požymis, kai hipofizė neišskiria pakankamai LH, kad skatintų testosterono gamybą. Tai gali sukelti sumažėjusį libido, spermos gamybos sutrikimus ir nevaisingumą.
Vaikams: Vaikams sumažėjęs LH lygis gali rodyti uždelstą lytinį brendimą. Uždelstas brendimas gali būti susijęs su įvairiomis hipofizės ar hipotalamo ligomis, genetiniais sutrikimais arba hormoniniais disbalansais.
Liuteinizuojančio hormono išskyrimas į kraują yra nepastovaus, pulsuojančio pobūdžio ir priklauso nuo ovuliacijos. Liuteinizuojantis hormonas stimuliuoja ovuliaciją ir paskatina kiaušidžių ląstelėse estradiolio (ir kitų estrogenų) ir progesterono sintezę. LH vyrams aktyvina testosterono sintezę. Testosteronas savo ruožtu sulaiko LH išsiskyrimą. Moterims LH koncentracija pati didžiausia būna 12-20 valandų iki ovuliacijos pradžios. Šis padidėjęs hormono lygmuo trunka maždaug vieną parą, ir jo metu koncentracija yra apie 10 kartų didesnė nei neovuliaciniu periodu.
Jeigu mėnesinės nereguliarios, tai kraujas tiriamas kasdien pradedant 8-18 dieną iki numatomų mėnesinių pradžios. Tokia taktika padeda išaiškinti lytinių, endokrininių organų arba hipofizės patologiją. Menopauzės metu nusistovi kiek padidėjęs LH ir FSH kiekis. Labai svarbu, kad įtarus sumažėjusį LH kiekį kraujas būtų imamas 3 kartus su 30 minučių intervalu tarp ėmimų. Tai leidžia gauti patikimą matavimą sumažėjusios LH hormono sintezės metu, nes LH išskyrimas esant jo bendram sumažėjimui labai svyruoja (atskiroje pavienėje porcijoje gali būti normalus). Tyrimui naudojamas serumas pagaminamas sumaišius visas tris porcijas.
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH)
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) - gonadotropinis hormonas, svarbus tiek vyrams, tiek moterims. Moterims FSH stimuliuoja folikulų augimą ir subrendimą kiaušidėse bei sustiprina estrogenų (estradiolio (E2) išskyrimą. Vyrams FSH skatina spermijų brendimą ir išskyrimą. Folikulus stimuliuojančio hormono tyrimas svarbus norint atskirti pirminį lytinių liaukų nepakankamumą nuo antrinio, sukelto hipofizės ligų (esant pirminiam lytinių liaukų nepakankamumui folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija didėja).
Folikulus stimuliuojančio hormono tyrimas taip pat padeda sekti kiaušidžių funkciją ankstyvoje folikulinėje stadijoje ir postmenopauziniu laikotarpiu (menopauzės metu folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija didėja dėl nykstančios kiaušidžių funkcijos ir mažėjančios estradiolio koncentracijos). Šio hormono nustatymas svarbus nevaisingumo atvejais, įvertinant abiejų lyčių seksualinę brandą.
Štein-Leventalio sindromas, taip pat dar vadinamas policistinių kiaušidžių sindromu, policistine kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromu. Ultragarsiniai tyrimai parodė, kad policistiniai kiaušidžių pakitimai randami 75% moterų su bet kurios kilmės ovuliacijos sutrikimais, taip pat 25% sveikų vaisingų moterų su normaliais ovuliaciniais ciklais. Todėl ultragarsinio tyrimo metu matomi policistiniai kiaušidžių pokyčiai toli gražu ne visada yra ligos požymis. Kai ovuliacija sutrikus, policistiniai kiaušidžių pakitimai neretai yra šių pakitimų pasekmė, o ne priežastis, todėl vien tik operacijos ar echoskopinio tyrimo metu rasti policistiniai kiaušidžių pakitimai be papildomų klinikinių bei hormoninių tyrimų turi labai menką klinikinę reikšmę.
Anovuliaciją nutukusioms moterims sukelia laisvų lytinių hormonų kiekio padidėjimas dėl nutukimo bei insulino sutrikimų sukelto lytinius hormonus surišančio globulino kiekio sumažėjimo, taip pat poodiniuose audiniuose pagamintų estrogenų kiekio padidėjimas ir kt.
Med. dr. Nevaisingumas yra skaudi problema, su kuria susiduria apie 10-15% šeimų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse nevaisingumo gydymo metodai pastaruoju metu sparčiai tobulėja, tačiau dalis Lietuvos gydytojų-praktikų dar turi ribotas galimybes susipažinti su šios medicinos srities pasiekimais. Kadangi į UAB “Eugenijos ginekologijos klinika” kreipiasi nevaisingos šeimos iš visos Lietuvos, kurios dažnai yra buvę gydytos daugelyje gydymo įstaigų, norėtume pasidalinti savo samprotavimais apie dažniausiai pasitaikančius nepagrįstai naudojamus tyrimo bei pasenius gydymo būdus, kurie prieštarauja šiuolaikiniam požiūriui į endokrininę reprodukcinės sistemos reguliaciją ir nevaisingumo gydymą. Norėdami, kad tekstas būtų kaip galima lengviau suprantamas eiliniams skaitytojams, jį gerokai supaprastinome. Deja, kai kurių medicininių terminų išvengti nepavyko, todėl teksto gale yra medicininių terminų žodynėlis.
Vis dar pasitaiko gydytojų, kurie nevaisingumą bando „gydyti“ sėdimomis vonelėmis su jūros druska, homeopatiniais vaistais, įvairiomis mikroklizmomis, fermentais, žvakutėmis su ichtiolu, dilgėlių arbata, alijošiaus ekstrakto (extr. Aloes) ir pan. injekcijomis, vitaminais E, C, A, B1, B2, B6, elektroforeze su vitaminais, įvairiomis fizioterapinėmis procedūromis, makšties prasiplovimas su soda, makšties „vonelėmis“ su įvairiausios sudėties mišiniais ir pan. Tokie „gydymo“ metodai neturi nieko bendro su šiuolaikiniu požiūriu į nevaisingumą ir jį sukeliančius mechanizmus. Nėra jokių rimtesnių mokslinių tyrimų, kurie įrodytų kokį nors minėtų „metodikų“ efektyvumą.
