Kraujo tyrimas - vienas dažniausiai atliekamų tyrimų, kuris yra būtinas ne tik sergant, bet ir tam tikrais atvejais profilaktiškai. Bendras kraujo tyrimas leidžia diagnozuoti daugybę įvairiausių ligų. Pateikiame pagrindinių kraujo tyrimo duomenų iššifravimą.
Leukocitai, dar vadinami baltosiomis kraujo ląstelėmis, yra gyvybiškai svarbi mūsų organizmo imuninės sistemos dalis. Jie atlieka svarbų vaidmenį apsaugant kūną nuo infekcijų, virusų ir kitų kenksmingų medžiagų. Leukocitų kiekio analizė bendrame kraujo tyrime gali suteikti svarbios informacijos apie bendrą sveikatos būklę ir galimus uždegiminius procesus organizme.
Kas yra leukocitai?
Leukocitai yra baltosios kraujo ląstelės, kurios gaminamos kaulų čiulpuose. Jie skirstomi į kelias pagrindines grupes:
- Neutrofilai - svarbiausi kovotojai su bakterinėmis infekcijomis.
- Limfocitai - atsakingi už imuninės atminties kūrimą ir kovą su virusais.
- Monocitai - padeda valyti pažeistus audinius ir kovoti su ilgalaikėmis infekcijomis.
- Eozinofilai - aktyvūs alerginių reakcijų metu ir kovojant su parazitais.
- Bazofilai - dalyvauja uždegimo ir alerginių reakcijų procesuose.
Kraujo tyrimas
Kraujo tyrimą geriau atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Jei vaikas neištvėrė ir kažką suvalgė, kraujo tyrimą galima atlikti praėjus dviem valandoms po valgio.
Be įvairių kraujo ląstelių kiekio apskaičiavimo, gydytojai nustato jų formą, dydžius, eritrocitų brandumą ir juose esančias įvairias daleles. Labai svarbus rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - tai ant mėgintuvėlio dugno per valandą nusėdusių eritrocitų kiekis. Taip pat, kad išsiaiškintų problemą, gydytojams svarbu žinoti ir trombocitų kiekį. Trombocitai yra ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą.
Patys svarbiausi rodmenys iššifruojant kraujo tyrimą:
Hemoglobinas
Hemoglobinas - tai baltymas, kurio yra kraujo eritrocituose, ir kuris tiekia deguonį į visas organizmo ląsteles. 1-5 metų vaikams norma yra 11,0 - 14,0 g/dl. Jo rodiklis gali būti didesnis nuo organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų, įgimtos širdies ydos ir kai kurių kitų susirgimų. Mažas jo rodiklis parodo anemiją (mažakraujystę, kai organizme trūksta geležies).
Eritrocitai
Eritrocitai - tai kraujo ląstelės, raudonieji kraujo kūneliai, kuriuose yra hemoglobino. Norma 2-6 metų vaikams: 3,7 - 4,9 *1012/l. Rodikliai gali būti padidinti, kai vaiko organizme trūksta deguonies, kai vaikas labai daug prakaituoja, vemia, viduriuoja, kai yra nudegimų, patinimų. Mažesni nei norma rodikliai bendrame kraujo tyrime liudija apie geležies trūkumą (anemija), baltymo, B grupės vitaminų trūkumą.
Trombocitai
Trombocitai - kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Kai šios medžiagos organizme trūksta, traumų atveju kraujoplūdžio ilgai neįmanoma sustabdyti. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų. Sumažėti - kai sergama virusinėmis ligomis (vėjaraupiai, gripas).
Leukocitai
Leukocitai - tai imuninės sistemos ląstelės, baltieji kraujo kūneliai, kurie užtikrina apsaugą nuo virusų ir bakterijų. 2-4 vaikams norma: 5 - 15,5 *109/l. Jų padaugėja sergant leukoze arba bakterinėmis infekcijomis. Sumažėti leukocitų gali sergant virusinėmis ligomis (gripas, tymai, raudonukė, hepatitas, epideminis parotitas ir kt.).
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Normalus leukocitų kiekis kraujyje
Leukocitų kiekis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės. Sveiko suaugusio žmogaus kraujyje leukocitų kiekis turėtų būti nuo 4 iki 11 tūkstančių ląstelių viename mikrolitre kraujo. Tačiau bet kokie nukrypimai nuo normos gali reikšti tam tikras sveikatos problemas.
Ką parodo leukocitų kiekio pokyčiai?
- Leukocitozė (padidėjęs leukocitų kiekis): Gali rodyti infekciją, uždegimą ar stresą. Pasitaiko sergant bakterinėmis infekcijomis, plaučių uždegimu, reumatoidiniu artritu ar net onkologinėmis ligomis. Fiziologinė leukocitozė gali atsirasti po fizinio krūvio, nėštumo metu ar dėl emocinio streso.
- Leukopenija (sumažėjęs leukocitų kiekis): Dažnai susijusi su virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip gripas ar hepatitas. Gali rodyti imuninės sistemos susilpnėjimą, autoimunines ligas arba tam tikrų vaistų poveikį (pvz., chemoterapijos). Sunkios leukopenijos atvejais organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijų.
Leukocitų norma nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Kadangi didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, auskultuojant širdį galima išgirsti sistolinį ūžesį ar trečią širdies toną, ir tai nėra patologinis požymis.
Nėščiųjų organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Kadangi didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, auskultuojant širdį galima išgirsti sistolinį ūžesį ar trečią širdies toną, ir tai nėra patologinis požymis. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija). Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre- mažesnė nei 105 g/l. Jeigu nėštumo metu hemoglobino nemažėja arba net didėja, tai lyg pirmasis įspėjamasis ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją. Po gimdymo praėjus 6 savaitėms, fiziologinė anemija įprastai išnyksta, taip pat ir cirkuliuojančio kraujo tūris per 6-12 savaičių po gimdymo sugrįžta į buvusį kiekį.
Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
Leukocitų norma šlapime nėštumo metu
Kai šlapimo tyrime pasirodo žodis „leukocitai“, pirmas klausimas dažnai būna: kiek jų yra per daug? Atsakymas priklauso nuo to, kaip buvo atliktas tyrimas, kokie kartu nustatyti kiti rodikliai (pvz., bakterijos, baltymai) ir ar moteris jaučia simptomus. Visgi egzistuoja bendros gairės, pagal kurias vertinamas leukocitų kiekis.
Kokie skaičiai laikomi normaliais?
Atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą, rezultatas pateikiamas kaip „leukocitai regėjimo lauke“. Tai reiškia, kiek leukocitų matoma žiūrint per mikroskopą vienoje matymo srityje. Sveikoms nėščiosioms:
- 0-5 leukocitai regėjimo lauke - laikoma norma
- 6-10 leukocitų - nedidelis padidėjimas, gali būti fiziologinis arba dėl užteršimo
- Daugiau nei 10 - dažnai reiškia uždegimą ar infekciją
Kitu atveju, jei tyrimas atliktas testinėmis juostelėmis, rezultatai gali būti pateikti kaip „trace“, „+“, „++“ ir pan. Nedidelė reakcija („trace“ arba „+“) gali būti normali, tačiau stipresnė - jau reikalauja įvertinimo.
Svarbu suprasti, kad vienkartinis nedidelis leukocitų padidėjimas ne visada reiškia ligą. Jis gali atsirasti ir dėl fiziologinių pokyčių, netinkamo šlapimo mėginio paėmimo ar makšties išskyrų patekimo į mėginį.
Kada skaičiai laikomi padidėjusiais?
Jeigu šlapime aptinkama:
- Daugiau nei 10 leukocitų regėjimo lauke, ypač kartu su baltymais ar bakterijomis
- Didesnė nei „++“ reakcija testinėje juostelėje
- Arba leukocitai randami pakartotiniuose tyrimuose
Tai jau yra ženklas, kad būtina išsamesnė diagnostika - galimas infekcinis uždegimas, kurio negalima ignoruoti nėštumo metu.
Kodėl leukocitai dažniau aptinkami nėščiųjų šlapime?
Nėštumo metu moters organizmas keičiasi iš esmės - tiek hormoniniu, tiek fiziologiniu požiūriu. Šie pokyčiai gali paveikti ir šlapimo takus, todėl leukocitų šlapime rasta dažniau nei ne nėštumo metu. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas leukocitų padidėjimas yra pavojingas - svarbu suprasti, kodėl tai vyksta.
Hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai
Didėjantis progesterono kiekis nėštumo metu veikia ne tik gimdą, bet ir atpalaiduoja šlapimo takų raumenis. Tai lėtina šlapimo nutekėjimą, o užsistovėjęs šlapimas tampa palankia aplinka bakterijoms daugintis. Organizmas į tai gali reaguoti padidindamas leukocitų skaičių. Be to, dėl padidėjusio kraujo tūrio ir inkstų filtracinės funkcijos aktyvumo, į šlapimą gali patekti daugiau elementų, įskaitant leukocitus, net jei nėra aktyvios infekcijos.
Slopinamas šlapimo nutekėjimas
Didėjanti gimda spaudžia šlapimtakius ir šlapimo pūslę, todėl šlapimo tekėjimas sulėtėja ar net dalinai užsilaiko. Dėl to šlapimas ilgiau būna inkstuose ar šlapimo pūslėje, o tai sukelia:
- Šiltesnę, drėgnesnę aplinką
- Galimybę bakterijoms daugintis
- Imuninį atsaką - leukocitų migraciją į pažeistą vietą
Net jei moteris neturi akivaizdžių simptomų, organizmas gali pradėti kovoti su mikroorganizmais dar prieš pasireiškiant infekcijos požymiams.
Padidėjusi šlapimo takų infekcijų rizika
Nėščiųjų imuninė sistema natūraliai šiek tiek susilpnėja, kad vaisius būtų „priimtas“ moters organizme. Dėl šios priežasties jos tampa labiau linkusios į šlapimo takų infekcijas, net jei anksčiau tokių problemų nebuvo. Todėl leukocitų šlapime gali būti net ir be akivaizdžių simptomų - ši būklė vadinama asimptomine bakterijurija. Ji reikalauja dėmesio, nes jei infekcija progresuoja, gali išsivystyti rimtesni uždegimai, tokie kaip pielonefritas.
Ką gali reikšti padidėjęs leukocitų kiekis šlapime?
Jeigu šlapime nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, tai dažniausiai reiškia, kad organizme vyksta uždegiminis procesas - dažniausiai susijęs su šlapimo sistema. Nėštumo metu tokie pokyčiai reikalauja ypatingo dėmesio, nes infekcija gali būti besimptomė, bet vis tiek pavojinga moteriai ir vaisiui.
- Asimptominė bakterijurija: Tai būklė, kai šlapime randama bakterijų ir leukocitų, tačiau moteris nejaučia jokių diskomforto ar uždegimo požymių - nėra nei deginimo, nei skausmo. Nors simptomų nėra, ši būklė nėštumo metu yra svarbi, nes gali progresuoti į cistitą ar net inkstų uždegimą (pielonefritą), gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar kitus nėštumo komplikacijų. Todėl nėščiosioms, kurių šlapime nustatoma bakterijurija su leukocitoze, dažnai skiriamas gydymas net ir be simptomų - dažniausiai trumpas antibiotikų kursas.
- Cistitas: Cistitas - tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia dažnu noru šlapintis, skausmu ar deginimu šlapinantis, spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje. Tokiu atveju leukocitai šlapime būna padidėję, o taip pat dažnai nustatoma bakterijų ir net šiek tiek kraujo pėdsakų. Cistitas nėštumo metu turi būti gydomas greitai ir tiksliai, kad infekcija neplistų aukštyn.
- Pielonefritas: Tai rimtas inkstų uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga, dažniausiai kartu su aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, skausmu šone arba nugaroje, pykinimu, bendru silpnumu. Pielonefritas nėštumo metu gali būti pavojingas tiek moteriai, tiek vaisiui - jis dažniausiai reikalauja gydymo ligoninėje ir intensyvaus antibiotikų kurso. Šlapimo tyrime būna labai padidėję leukocitai, daug bakterijų, dažnai - baltymai ir kraujo pėdsakai.
- Kiti galimi uždegimai: Padidėję leukocitai šlapime gali būti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, makšties infekcijos (leukocitai gali patekti į šlapimo mėginį iš makšties, jei mėginys paimtas netinkamai), uretrito (šlaplės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterijų ar grybelių), inkstų akmenligės (jei yra smulkių akmenų ar smėlio, šlapime gali atsirasti uždegiminis atsakas su leukocitais). Dėl šios priežasties svarbu ne tik matyti rezultatą, bet ir atsižvelgti į simptomus, gauti pakartotinius tyrimus ar pasėlio atsakymus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Kaip atliekamas tyrimas ir kada jį reikėtų kartoti?
Kad leukocitų kiekis šlapime būtų įvertintas teisingai, labai svarbu ne tik pats tyrimas, bet ir kaip šlapimo mėginys paimamas. Netinkamas mėginys gali iškreipti rezultatus, o tada kyla nereikalingas stresas ir net gali būti paskirtas nepagrįstas gydymas.
Rytinio šlapimo svarba
Geriausia šlapimo mėginį tyrimui pateikti ryte, prieš valgį, nes šlapimas tuo metu yra koncentruotas ir labiau atspindi realią organizmo būklę. Mėginys turi būti paimtas į švarų, sterilų indelį, surinktas vidurinės srovės būdu - pirmą srovę reikia nuleisti į klozetą, tik vidurinę dalį - į indelį. Prieš surinkimą svarbu apsiprausti intymią zoną su šiltu vandeniu (be muilo), kad išvengtume makšties floros patekimo. Tai padeda išvengti klaidingai teigiamo leukocitų ar bakterijų kiekio.
Ką reiškia „leukocitai regėjimo lauke“?
Šlapimo nuosėdų mikroskopavimas parodo, kiek leukocitų yra matoma viename mikroskopo lauke. Kuo didesnis skaičius - tuo didesnis uždegiminis atsakas. Rezultatai dažniausiai nurodomi taip: 0-5 - norma, 6-10 - lengvas padidėjimas, 11-20 ar daugiau - reikalinga papildoma diagnostika. Kartais vietoj skaičiaus rašoma „gausu“ arba „neapskaičiuojamas kiekis“ - tai aiškus požymis, kad vyksta aktyvus uždegimas, ypač jei kartu randamos bakterijos ar baltymai.
Kada būtina kartoti tyrimą?
Yra situacijų, kai tyrimą būtina pakartoti, net jei pirmasis parodė padidėjusius leukocitus: jeigu mėginys galėjo būti užterštas (pvz., neplauta intymi zona), jei padidėjimas nebuvo didelis, o simptomų nėra, jei gydytojas įtaria, kad tai trumpalaikis fiziologinis pokytis. Jei leukocitai buvo labai aukšti arba tyrimas pakartotinai patvirtina padidėjimą, dažniausiai atliekamas šlapimo pasėlis - identifikuoti bakterijas ir jų jautrumą antibiotikams, bei bendras kraujo tyrimas - įvertinti sisteminį uždegimą. Tokiu būdu galima tiksliai nustatyti, ar reikalingas gydymas, ar pakanka stebėsenos.
Kaip gydomas padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu?
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu nėra liga savaime - tai požymis, kad organizme gali vykti uždegimas ar infekcija. Gydymo poreikis priklauso nuo to, ar leukocitų padidėjimą lydi bakterijos, simptomai, ar tai yra vienkartinis, lengvas pokytis be kitų rizikos ženklų.
Antibiotikų skyrimas (tik su gydytojo paskyrimu)
Jei nustatomas infekcinis procesas - pavyzdžiui, asimptominė bakterijurija, cistitas ar pielonefritas - gydytojas skiria antibakterinį gydymą. Labai svarbu, kad antibiotikai būtų saugūs nėštumo metu - dažniausiai pasirenkami tie, kurie neturi įtakos vaisiaus vystymuisi, pavyzdžiui, penicilino grupės ar cefalosporinai. Savarankiškai vartoti antibiotikus nėštumo metu yra griežtai draudžiama. Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo - nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.
Natūralūs būdai ir mitybos korekcijos
Lengvais atvejais, kai nėra bakterijų ar simptomų, gydymas gali būti nefarmakologinis. Tokiu atveju svarbiausia sudaryti sąlygas organizmui kovoti su galimu uždegimu. Vartojant pakankamai vandens, organizmas greičiau išplauna bakterijas ir sumažina uždegimo tikimybę. Taip pat naudinga į mitybą įtraukti produktų, turinčių natūralų antibakterinį poveikį - pavyzdžiui, spanguoles ar šviežias daržoves, kurios stiprina imuninę sistemą. Kai kurios nėščiosios vartoja spanguolių ekstrakto papildus ar geriamuosius probiotikus - tai gali būti naudinga, tačiau prieš tai verta pasikonsultuoti su gydytoju, nes ne visi papildai tinkami nėštumo metu.
Svarba išgerti pakankamai skysčių
Skysčiai - tai vienas iš paprasčiausių ir saugiausių būdų padėti organizmui. Geriant 1,5-2 litrus vandens per parą, sumažėja šlapimo sąstingio tikimybė ir pagerėja infekcijos pašalinimas. Svarbu, kad skysčiai būtų ne tik pakankami, bet ir pasiskirstytų tolygiai visos dienos metu. Kai kurioms moterims naudinga įtraukti žolelių arbatas (pavyzdžiui, ramunėlių ar bruknių lapų), tačiau jų vartojimą taip pat reikia aptarti su gydytoju.
Leukocitozė, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Bendras šlapimo tyrimas yra viena dažniausiai atliekamų diagnostinių procedūrų, kurią gydytojai skiria tiek profilaktinių patikrinimų metu, tiek įtariant įvairius sveikatos sutrikimus. Nors šis tyrimas atrodo paprastas, jis suteikia itin daug informacijos apie bendrą organizmo būklę, inkstų veiklą ir medžiagų apykaitą. Vienas svarbiausių rodiklių, į kurį visada atkreipiamas dėmesys analizuojant rezultatus, yra leukocitai. Baltųjų kraujo kūnelių buvimas šlapime gali būti visiškai normalus reiškinys arba rimto uždegiminio proceso signalas, todėl gebėjimas teisingai interpretuoti šiuos duomenis yra labai svarbus.
