Legioneliozė - tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionierių ligai būdinga sunkesnė forma. Liga pirmiausia pažeidžia plaučius, bet gali paveikti ir kitas organizmo sistemas. Legioneliozė yra sunki pneumonijos forma, kurią sukelia L. pneumophilla. Tai reikšminga ne tik dėl galimo sunkumo, bet ir dėl ryšio su protrūkiais, susijusiais su užteršto vandens šaltiniais, tokiais kaip aušinimo bokštai, sūkurinės vonios ir didelės vandentiekio sistemos.
Infekcijos sukėlėjas yra Legionella genties bakterija. Dabartiniu metu yra žinoma 22 skirtingos legionelių rūšys, įskaitant 35 pavienius serotipus. Sukėlėjas yra judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophilla. Pirmą kartą šis sukėlėjas nustatytas 1976 m. Filadelfijoje, kai viename viešbutyje gyvenusiems žmonėms buvo diagnozuotas sunkus plaučių uždegimas ir vėliau nustatytas jo sukėlėjas. Legioneliozė - tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais.
Legionelių plitimo ir užsikrėtimo būdai
Infekcijos rezervuaras - vanduo, kuriame legionelės veisiasi natūraliomis sąlygomis. Žemesnėje nei 20oC ir aukštesnėje nei 60oC legionelės nesidaugina. Bakterijų kolonizacijai palankiausios sąlygos - šiltas (25-42oC), stovintis vandentiekio sistemos (kur nusėdęs dumblas, nuosėdos, rūdys) vanduo. Legionelių neveikia mažos chloro koncentracijos vandeniui dezinfekuoti. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis - 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose.
Žmogus užsikrečia įkvėpdamas legionelių, kurios yra prisikabinusios prie smulkių oro lašelių. Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Žmogus užsikrečia įkvėpdamas aerozolio su legionelėmis. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Tam, ar legionelių įkvėpęs žmogus užsikrės ir susirgs legionelioze, daug įtakos turi imunitetas.
Kam gresia legioneliozė?
Didesnę riziką susirgti legionelioze turi vyrai, vyresnio amžiaus asmenys, rūkoriai, vartojantys alkoholį, sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga, inkstų funkcijos nepakankamumu, piktybine liga. Dažniau serga tam tikrų profesijų atstovai: atliekantys žemės ir santechnikoas darbus, statybininkai, pramonininkai. Riziką didina ir amžius - nustatyta, kad vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės yra jautresni legionelėms nei jaunesni. Vaikai legionelioze serga labai retai. Jie sudaro mažiau nei 1 proc. Rizikos grupėms priklauso asmenys, kurie vartoja imunitetą silpninantį gydymą.
Legioneliozės simptomai
Simptomai pasireiškia praėjus 2-10 dienų nuo užsikrėtimo. Inkubacinis laikotarpis 2-10 dienų, dažniausiai 5-7 dienos. Kai kuriais atvejais inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo kelių valandų iki dviejų dienų (Pontiako karštligė).
Legionierių liga (sunkus plaučių uždegimas)
Pagrindinė legioneliozės klinikinė išraiška yra plaučių uždegimas. Legioneliozė prasideda karščiavimu su silpnumu ir sausu kosuliu. Ryškus pradinis simptomas - raumenų skausmas. Ligos įkarštyje temperatūra kyla iki 40oC ir daugiau. Dauguma ligonių pradeda skrepliuoti. Pusė jų skundžiasi krūtinės skausmu ir dusuliu, gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas. Per 2-3 dienas temperatūra padidėja iki 40 °C. Atsiranda kosulys, kuris iš pradžių būna sausas, vėliau su skrepliais, galinčiais turėti kraujo priemaišų. Vargina dusulys. Per 4-6 dienas ligonio būklė blogėja. Negydant, liga įgauna sunkią eigą. Kai kuriais atvejais persirgus šia liga lieka pneumosklerozės požymių. Kartais būna pleuritas, intersticinis audinys pažeidžiamas retai. Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 - 4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko.
Kartu dažnai būna virškinimo sistemos sutrikimų: viduriavimas ir pilvo skausmas. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas).
Pontiako karštligė
Ligai būdinga ūminė pradžia, vidutinio sunkumo panaši į gripą eiga, galvos skausmai, karščiavimas, raumenų skausmai, bet nėra plaučių uždegimo. Ligos inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų.
Kitos formos
Fort Brago karštligė. Karščiavimas, bėrimai odoje. Kiti reti legioneliozės požymiai (pleuritas).
Diagnostika
Diagnozė grindžiama rentgenologiniu plaučių tyrimu, bet svarbiausi - serologiniai laboratoriniai tyrimai. Svarbus tyrimas yra tirpiojo legionelių antigeno nustatymas šlapime. Tai greitas, jautrus (> 80 %) ir labai savitas (> 99 %) tyrimas. Jau 2-3 dieną po klinikinių požymių atsiradimo tyrimas būna teigiamas ir toks išlieka ilgą laiką, bet tik Legionella pneumophilla 1 serogrupės. Kiti tyrimai - imunofluoroscencinis (mažai jautrus), serologinis (vėlyvas, retrospektyviajai diagnozei patvirtinti, 4 kartų antikūnų titro didėjimas poriniuose serumuose), PGR.
Gydymas
Legioneliozė gydoma į ląstelę prasiskverbiančiais antibakteriniais preparatais. Pirmo pasirinkimo vaistai yra azitromicinas, klaritromicinas ir flourchinolonai. Galimas eritromicino ir rifampicino derinys. Gydoma 3 šeimų antibiotikais - fluorochinolonu, makrolidu ir rifampicinu - įprastinėmis dozėmis. Dažniausiai skiriama vaistų iš dviejų pirmųjų grupių, o sunkiais atvejais gydoma dviejų vaistų deriniu. Gydymo trukmė vidutiniškai yra 14-21 diena, lengvais atvejais - iki 10 dienų, o sunkiais - iki 30 dienų. Sumažėjus klinikiniams požymiams ir pasveikus, rentgenologinis plaučių vaizdas būna pakitęs savaites ar net mėnesius. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninių antibiotikų.
Legioneliozės prevencija: kam labiausiai grasina ši infekcija ir kas padės jos išvengti?
Profilaktika
Labai svarbi profilaktikos priemonė yra tinkama vandens apsauga. Būtina valyti vandentiekį. Vandens temperatūra - viena svarbiausių infekcijos rizikos kontrolės veiksnių. Vandentiekio šalto vandens temperatūra turi būti mažesnė nei 20oC, o karšto - didesnė nei 50oC. Vandentiekio sistemoje vanduo neturi stovėti. Oro drėkintuvus, kondicionavimo, aušinimo sistemas reikia naudoti griežtai laikantis eksploatacijos taisyklių. Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. Ne rečiau kaip 2 kartus per metus būtina valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose, valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus. Būtina užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir nuolat cirkuliuotų. Sugrįžus į namus po ilgesnio laiko, rekomenduojama paleisti karštą vandenį bėgti bent 5-10 minučių.
tags: #legionelioze #nestumo #metu
