Senatvė - tai gyvenimo etapas, kai daugelis žmonių susiduria su iššūkiais, reikalaujančiais papildomos priežiūros ir pagalbos. Vis dažniau vyresnio amžiaus žmonės renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kylantis priimant tokį sprendimą, yra finansinis: kiek kainuoja gyvenimas senelių namuose Lietuvoje?
Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Savivaldybių - savivaldybių tarybos. Privačių globos namų - pačios įstaigos.
Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. medicininė priežiūra ar slauga (priklausomai nuo poreikių). Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
Valstybės kompensacija: kaip ji apskaičiuojama?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Svarbiausia žinoti, kad senjorui mokėti visos sumos nereikia. Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose.
Socialinė parama ir turto mokestis
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Dažnai kyla klausimas, ar apsigyvenus globos namuose teks „atiduoti butą“. Atsakymas - ne. Turtą nereikia užstatyti ar perrašyti. Tačiau jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis - apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Valstybės kompensacija - ir privačiuose globos namuose
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose. Globos namai - tai juose gyvenančių asmenų namai, todėl juose gyvenimas organizuojamas taip, kad būtų kuo artimesnis jaukiai namų aplinkai, sudarant galimybę gyventojams tvarkytis pagal savo pomėgius ir norus.
Vis dar gajus įsitikinimas, kad valstybės parama galioja tik valstybės ar savivaldybių globos namuose. Tačiau iš tiesų kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Kaip sužinoti, kiek kainuos konkrečiai?
Kadangi apgyvendinimo senelių namuose kainos skiriasi pagal vietovę, įstaigą ir žmogaus poreikius, patogiausia jas pasitikrinti vienoje vietoje.
Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Kompensacija, norintiems apsigyventi senelių namuose. Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą. Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus, tokius kaip: galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą; neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją; užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė; gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa. Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją. Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo.
Kas gali patekti į globos namus?
Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė nurodė, kad globos namuose gali apsigyventi bet kuris žmogus, jei jis ar jo artimieji dėl to susitaria privačia tvarka ir moka sutartą kainą. Vis tik į tuos globos namus, kur kainos dalį padengia savivaldybė ar valstybė, galima patekti tik tada, kai nustatoma, kad asmuo dėl sveikatos, fizinės būklės ir kitų veiksnių iš dalies arba visiškai negali savimi pasirūpinti ir jokios kitos paslaugos bendruomenėje bus neefektyvios ar nepakankamos. Taigi tokiais atvejais, anot pašnekovės, yra atsižvelgiama į asmens sveikatą, psichologines problemas, rizikos veiksnius ir pan., bet ne į pajamas.
Pvz., į Klaipėdos miesto globos namus patekti gali tik registruoti Klaipėdos miesto gyventojai, turintys gydytojo pažymą, nurodančią, kad asmuo gali gyventi bendro tipo globos namuose. „Yra tam tikros ligos, kurios leidžia gauti socialinę globą. O, jei asmuo reikiamus kriterijus atitinka, jis su gydytojo pažyma turi kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir teikti prašymą, kad nori gyventi globos namuose“, - komentavo direktorė Renata Kašinskienė.
J. Baltaduonytė paminėjo, kad Lietuvoje daugiausia senelių globą siūlo privatus sektorius - savivaldybės savo žinioje turi tik po kelias globos namų įstaigas. Kauno savivaldybės atstovė skaičiavo, kad globos namų kaina yra labai įvairi - nuo 1,3 tūkst. iki 2,7 tūkst. eurų per mėnesį ar net daugiau. Paprasta vieta Klaipėdos miesto globos namuose kainuoja 1070 eurų, turint sunkią negalią - 1209 eurai mėnesiui. Direktorė patikino, kad 2025 m. kaina būtent Klaipėdos miesto globos namuose kol kas nėra keliama ir nežinia, ar bus pakelta, nes tą sprendžia savivaldybė. Vilniaus Senjorų socialinės globos namų direktorė Oksana Gumovskė nurodė, kad nuo Naujųjų metų kaina mėnesiui yra 1610 arba 1731 euras (su sunkia negalia). Kauno savivaldybės atstovė irgi neslėpė, kad nuo 2025 m. kainos keičiasi ir yra perskaičiuojamos.
Ji pridūrė, kad atitinkamai nuo Naujųjų metų yra padidinamos ir tos pajamos, nuo kurių dažniausiai yra apskaičiuojamas asmens mokestis už globos namus, t. y. pensija. R. Kašinskienės aiškinimu, bendras globos namų finansavimo mechanizmas visur Lietuvoje yra vienodas. Vietą ten gavęs asmuo globos namams atiduoda 80 proc. savo pensijos (20 proc. lieka jo asmeninėms reikmėms) ir 100 proc. tikslinių išmokų, jei tokių gauna.
Taigi, jeigu asmuo savo vardu dar turi nekilnojamojo turto (NT), iš jo yra išskaičiuojamas tam tikras NT mokestis. „Tiksliai nepasakysiu, kaip ten skaičiuojama, yra teisės aktas, kur viskas detaliai išdėstyta, yra tam tikros formuluotės. Yra žiūrima, kur tiksliai tas NT yra, Registrų centre patikrinama jo vertė. Jeigu tai - butas, atskaičiuojama, regis, 50 kv. m. ir mokestis skaičiuojamas tik nuo likusio ploto. Be to, jei NT mokestis išeina, pvz., 100 eurų, o žmogui iki visos globos namų kainos padengimo trūksta 20 eurų, tai jam užteks sumokėti tik tuos trūkstamus 20 eurų“, - aiškino globos namų direktorė. Ji akcentavo, kad jokiu būdu asmeniui priklausantis turtas nėra įkeičiamas ir neatitenka globos namams, kaip nemažai kas prisigalvoja. Skirtumas tik tas, kad turintys NT asmenys iš jiems likusių 20 proc. pensijos globos namams dar turi mokėti papildomą mokestį už turtą.
„Ir galiausiai, jeigu vis tiek dar trūksta iki nustatytos globos namų kainos, tai turintiems sunkią negalią likusią dalį dengia valstybė, visiems kitiems - savivaldybė. Bet irgi ne bet kokio dydžio skirtumą dengia, nuo 2025 m. atsiranda, berods, 1,1 tūkst. eurų lubos. Jeigu viską sudėjus dar neužtenka, tada jau pats žmogus arba jo artimieji turi prisidėti. Bet čia nėra dažnas atvejis“, - dėstė R. Kašinskienė.
Kauno savivaldybės atstovė patikino - jei asmuo nepasirenka konkrečios įstaigos, tai laukti tenka neilgai - iki 1 ar 2 mėn. O, jeigu asmuo nori patekti į konkrečią vienintelę įstaigą ir nesutinka gyventi kitose, tai vidutiniškai gali tekti laukti iki 6 mėn., nurodė J. Baltaduonytė. Vietos Senjorų socialinės globos namuose Vilniuje tenka laukti nuo 6 iki 12 mėn.
tags: #laisvalaikio #finansavimas #socialines #globos #namai
