Braškės priskiriamos prie augalų, kuriuos auginant reikia įdėti nemažai triūso. Vis dėlto yra paprastų taisyklių, kurios palengvins jūsų darbą, o gausus aromatingų uogų derlius atpirks visas pastangas! Gausus braškių derlius yra kiekvieno sodininko svajonė.

Braškių auginimo pagrindai

Kaip parinkti gerą vietą

Braškėms reikia gero apšvietimo visą auginimo laiką. Net užslenkantis šešėlis (pavyzdžiui, nuo medžio) pastebimai menkina derlingumą ir uogų kokybę. Sodinimo vieta turi būti lygi arba su lengvu nuolydiu (iki 5º) į pietus. Nepageidautina braškes sodinti žemumose, kur pavasarį susikaupia šaltas oras, nes žiedai nukenčia nuo šalnų. Vieta turi būti apsaugota nuo vėjo (kad žiemą nenupūstų sniego). Braškių šaknų sistema iššąla temperatūrai nukritus iki 10-12 laipsnių šalčio, joms pavojingi ilgalaikiai šalčiai be sniego. Braškės nesodinamos užliejamuose sklypuose, o gruntinių vandenų lygis turi būti ne arčiau kaip 0,8 m iki dirvožemio paviršiaus. Jeigu gruntiniai vandenys aukščiau, intensyviai prižiūrint braškes galima auginti pakeltose lysvėse, bet tada jomis rūpintis reikės labiau (svarbiausia - dažnai laistyti). Braškėms tinkamiausias dirvožemis - priesmėlio, priemolio (lengvai arba vidutiniškai), neutralus arba silpnai rūgštus (pH 5,5-6,5).

Tinkamas braškių priešsėlis

Tinkamas braškių priešsėlis: burokėliai, garbanotosios trūkažolės, sėjamosios salotos. Geriausias priešsėlis: įvairūs sideratai, žirniai, pupelės, svogūnai, česnakai, ridikai, petražolės, krapai, morkos, salierai. Blogas priešsėlis: pomidorai, paprikos, agurkai, moliūgai, bulvės, kopūstai, avietės.

Sodinimo ir priežiūros ypatumai

Sodinimo technologija

Prieš sodinimą dirva perkasama per kastuvo gylį, įmaišoma durpių ir mėšlo, mineralinių trąšų, kuriose nėra chloro. Ypač kruopščiai reikia išvalyti dirvą, kad neliktų piktžolių šaknų ir šakniastiebių: juk braškės nepersodinamos vienoje vietoje auginamos 3-4 metus, o daugiametės piktžolės labai apsunkins uogų priežiūrą. Žemaūgių veislių daigai sodinami 15-20 cm atstumu, aukštaūgių - 25-30 cm.

Braškių šaknys aktyviai funkcionuoja, kai dirvožemis gerai įšilęs, todėl ten, kur pavasarį ir vasaros pradžioje dažnai laikosi vėsūs orai, verta sodinti naudojant tamsią plėvelę arba neaustinę medžiagą. Patiesta agrotekstilės danga padeda dirvožemyje susikaupti šilumai.

Ant paruoštos lysvės aklinai užtieskite gabalą tamsios plėvelės, juodos neaustinės medžiagos arba specialios agrotekstilės dangos. Būsimų lysvių kontūrus pasižymėkite virvelėmis. Pritvirtinkite audinio kampus, kad jo nenuplėštų vėjas. Pagal sodinimo schemą aštriu peiliu kryžmai išpjaukite angas, kurios turi būti šiek tiek didesnės negu braškių daigų žemių gniužulas. Pjūvio vietoje užlenkite audinio kampus į vidų. Turi susidaryti 12 x 12 cm arba 15 x 15 cm dydžio kvadratinės angos. Augimo taškas kero centre (šerdis) turi būti tiksliai dirvožemio lygyje. Jeigu pasodinama per aukštai, augalas gali iššalti, o pasodintas per žemai ims pūti.

Pasodintas braškes maždaug po mėnesio būtinai apžiūrėkite. Braškės puikiai dera pasodintos ant agrotekstilės dangos.

Kol dirva puri, o daigai nespėjo įsišaknyti, jie dažnai lyjant ar laistant susmenga į dirvą. Jeigu šerdis atsiduria žemiau dirvos lygio, atsargiai ištraukite augalą iš žemės už lapkočio arba kilstelėkite semtuvėliu, kad atsidurtų reikiamame lygyje. Apspauskite dirvožemį aplink krūmelius ir palaistykite. Prieš tai minkštu šepetuku pašalinkite žemes iš kero vidurio.

Kaip laistyti

Braškes reikia laistyti visą sezoną: iki rugsėjo - reguliariai, o rugsėjį, jei oras sausas, pakaks palieti 1-2 kartus per mėnesį. Spalį, nukritus vaismedžių lapams, pageidautina braškes palieti gausiai, kad sukauptų drėgmės, jeigu rudenį buvo nedaug lietaus.

Yra dvi laistymo metodikos - galite laikytis bet kurios, atsižvelgdami į sąlygas.

• Retas gausus laistymas. Patikimas ir lengviau prižiūrimas vieną kartą derančias veisles galima auginti laistant retai ir gausiai. Šis metodas tinka, jeigu galite prižiūrėti augalus ne dažniau kaip kartą per savaitę, taip pat tuose sklypuose, kur žiemą sniego danga būna menka. Būtent šią metodiką taiko dauguma sodininkų. Kai laistoma retai ir gausiai, braškės suformuoja gilesnę šaknų sistemą, gerai pasisavina drėgmę iš žemutinių dirvožemių sluoksnių, sklandžiau žiemoja. Laistoma, kai oras sausas, kartą per savaitę, rytais. Iki žydėjimo augalus galima laistyti iš viršaus, o kai žiedai išsiskleidžia, reikia lieti tik palei šaknis. Palijus reikia patikrinti, ar dirvožemis gerai sudrėkintas. Jeigu 5 cm gylyje jis sausas, laistyti vis tiek reikia.
• Dažnas laistymas. Norint gauti gausų remontantinių ir produktyviausių, bet kaprizingų vieną kartą derančių braškių derlių, taikomas dažnas tolygus laistymas lašeline sistema. Šis metodas tinka tik tada, kad sodinimo vieta pasirinkta tinkamai (apsaugota nuo vėjų, gerai įšyla) ir jūs galite prižiūrėti augalus visą sezoną, kai tik to reikia. Augalai prikaups daug maistinių medžiagų (tolygiai laistomi jie intensyviau pasisavina maistingąsias medžiagas), bet jų šaknys bus arti dirvos paviršiaus ir labiau nukentės per šalčius be sniego ir per sausras. Dažnai laistant šaknų srityje dirva palaikoma saikingai drėgna, ją būtina mulčiuoti.

Kaip tręšti

Iki nurenkant uogas. Galima 1-2 kartus tręšti bet kuriomis trąšomis be chloro, vadovaujantis instrukcija. Nurinkus uogas. Kad braškės sukrautų žiedpumpurius ir augintų šaknis, joms pirmiausia reikalingas fosforas, todėl pigiausia ir gana efektyvu tręšti superfosfatu (40 g/m2). Galima tręšti ir bet kuriomis kompleksinėmis bechlorėmis trąšomis pagal instrukciją. Tai atsieina brangiau, bet augalams - daugiau naudos: amonio azotas pagerina fosforo pasisavinimą per šaknis. Jeigu trąšose yra mikroelementų, tręšimo poveikis bus dar didesnis: magnis ir boras stimuliuoja žiedpumpurių mezgimą, didina jų atsparumą šalčiams. Žiedai iš stipresnių pumpurų ilgiau išsaugo gebėjimą apsidulkinti ir geriau mezga uogas, jie atsparesni šalčiams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ant pakuotės būtų nurodytas azotas, esantis amonio azoto formos (NH4). Paprastai kompleksinėse trąšose yra abiejų formų azoto - amonio ir nitrato, o patikimi gamintojai tai būtinai nurodo. Jeigu tiksli sudėtis nenurodyta, tokių trąšų geriau nepirkite. Rinkitės sausas trąšas, įterpkite jas į 7-10 cm gylį, paviršiuje nepalikite: išbarsčius trąšas dirvos paviršiuje ir palaisčius, amonio azotas išgaruoja arba užsilaiko ploname paviršiniame sluoksnyje, kur pereina į nitratinę formą. Nitratinis azotas nepadeda pasisavinti fosforo.

Kvadratinio metro daržo principas braškėms

Vieno kvadratinio metro sistema tapo žinoma 1970 metais, inžinieriui Melui Bartholomew pasiūlius namų ūkiams lysves įrengti ne įprastomis vagomis, o pakeltose dėžėse, užimančiose nedidelį, vieno kvadratinio metro plotą. „Mano svajonė, kad kiekvieno asmens šeimoje augtų vieno kvadratinio metro sodas. Juk tam šiandien nereikia plūgų, arklių ar mulų...“ - ragina vieno kvadratinio metro lysvių pradininkas Melas Bartholomew.

Kvadratinio metro sodininkystės sistema (angl. Square Foot Gardening) leidžia gauti 80 % daugiau derliaus 80 % mažesniame plote. Įsirenkite daržą mažiausiose erdvėse ir mėgaukitės savo rankomis užaugintomis daržovėmis bei prieskoniais. Naujas revoliucinis auginimo metodas: jokių piktžolių, jokių trąšų, trys derliai viename plote, derliaus tiek, kiek reikia, ir priežiūros - vos 10 minučių kasdien!

• Idealus daržas bet kur: prie namo, sode, terasoje, balkone.
• Daržovės ir prieskoninės žolelės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
• Išmokite pasigaminti 1 x 1 m² daržo rėmus.
• Sužinokite kriterijus, kurie padės išsirinkti daržo vietą.
• Naudokitės sėklų sėjimo ir daigų sodinimo patarimais.
• Išsiaiškinkite tinkamiausio dirvožemio mišinio sudėtį.
• Išmokite vertikalios daržininkystės ir užsiauginkite pomidorų, žirnių ar moliūgų.
• Skaitykite augalų žinyną, kuriame aprašoma, kaip auginti įvairius žalumynus.

Vieno kvadratinio metro lysvės esmė labai paprasta: kad būtų paprasčiau daržininkauti, sumeistraujame dėžę ir tokiu būdu „pakeliame“ lysvę. Pakelta lysvė turi begalę privalumų. Vienas svarbiausių - tokios lysvės žemės nemindome, todėl ji nuolat puri, gerai sugeria drėgmę, kvėpuoja.

Pasiruošimas ir planavimas

1. Kiek augalų ketinate auginti? Apgalvokite, kiek ir kokių augalų norėsite auginti. Galima derinti viską: daržoves, prieskonius, vaistažoles, gėles.
2. Kiek vieno kvadratinio metro sodelių darysite? Pradžioje rekomenduojama pradėti nuo vieno ir plėsti sodelių skaičių pagal poreikį. Nuspręskite, kokios formos sodelius formuosite.
3. Kaip dėliosite augalus? Planuojant augalų išsidėstymą patariama atkreipti dėmesį į tai, kad aukščiausieji augalai būtų sodinami šiaurinėje dalyje, žemesni augalai - viduryje, žemiausi - pietinėje, kad visi galėtų gauti pakankamai saulės spindulių.

Atsakius į šiuos klausimus, pasiruoškite sodo planą, kuriame iš anksto pažymėkite, kur ir koks augalas bus sodinamas. Atsižvelgiant į poreikius ir sąlygas, ruošiama dėžė (dėžė su dugnu paprastai ruošiama sodelį kuriant patalpos viduje) ar lysvė (lauko sąlygomis). Ruošiamas dirvožemis, numatomos laistymo galimybės. Daigai ar sėklos? Daugumą augalų galima auginti iš daigų, kitus - pasėti tiesiog į lysvę.

Ką sodinti?

Vieno kvadratinio metro lysvėje rekomenduojama sodinti daržoves, dekoratyvius augalus, žydinčius augalus, prieskonius, vaistažoles, įsileisti „piktžolę“ (pvz., dilgėlę, pienę). Galime sukurti prieskoninių daržovių sodelius, pavyzdžiui, mėtų sodelis, česnakynė, valgomas žiedų sodelis. Arba vaistažolių sodelius, kurie pasižymi ne tik vaistinėmis savybėmis, bet ir puikiais aromatais.

Jei lysvė skirta ne vienam sezonui, kaip pagrindą komponuojant derėtų imti daugiametes daržoves ar daugiamečius prieskoninius augalus. Kitas atspirties taškas - aukštos daržovės arba tokios, kurias reikia paremti. Tokie sodeliai bus ne tik naudingi, bet ir dekoratyvūs. Viename kvadrate gali tilpti gausus augalų pasaulis, kolekcija ar kompozicija.

Braškių apsauga nuo kenkėjų

Pavasarį braškėms kyla didžiausia grėsmė. Kovo mėnesį, kai nutirpsta sniegas ir sode pradeda rodytis pirmieji žalumos ženklai, sodininkai vėl imasi sodinimo darbų. Tai puikus metas pradėti auginti ir braškes. Šie augalai paprastai nėra sudėtingi auginti - jiems patinka šilta dirva ir drėgnesni pavasario orai. Tačiau būtent drėgmė pritraukia ir vienus didžiausių braškių priešų - šliužus. Šie kenkėjai ypač mėgsta jaunas, minkštas braškių lapų atžalas. Jei jie pažeidžia pumpurus ar lapus, derlius gali smarkiai sumažėti arba visai nepavykti.

Purkšti chemikalais - ne pats geriausias sprendimas

Specialistai įspėja, kad braškių purškimas chemikalais nuo kenkėjų nėra geriausias sprendimas. Tokios priemonės gali užteršti uogas ir pakenkti bitėms, kurios pavasarį aktyviai apdulkina braškių žiedus. Todėl sodininkams rekomenduojama rinktis natūralesnius metodus.

Svarbiausia - tinkamas mulčias

Ūkininkas Jeffas Beginas, valdantis „Begin Family Farm“, teigia, kad braškes nuo šliužų galima apsaugoti paprastu būdu - tinkamai mulčiuojant dirvą. Mulčiavimas - tai organinių medžiagų sluoksnio paskleidimas aplink augalus. Jis padeda apsaugoti dirvą nuo temperatūros svyravimų, išlaikyti drėgmę ir sumažinti kenkėjų skaičių. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą.

„Šliužų vaidmuo gamtoje - naikinti pūvančias organines medžiagas. Todėl mulčiui nereikėtų naudoti to, kas dar tik pradeda pūti - geriau rinktis jau visiškai suirusias organines medžiagas“, - aiškina ūkininkas.

Daugelis sodininkų braškes mulčiuoja šiaudais, medžio žieve ar nupjauta žole. Nors šios medžiagos ilgainiui praturtina dirvą, jos taip pat sulaiko daug drėgmės. Kai tokia organinė medžiaga pradeda irti, susidaro ideali aplinka šliužams - jie ten slepiasi ir sparčiai dauginasi. Dėl to kenkėjus vėliau gali būti labai sunku išnaikinti.

Geriausias sprendimas - perpuvęs kompostas

Jei norite apsaugoti braškes, rekomenduojama naudoti gerai perpuvusį, purų kompostą. Toks kompostas greičiau išdžiūsta ir kartu aprūpina augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Šliužai paprastai renkasi drėgnas vietas, todėl jei braškių šaknys nėra nuolat drėgnoje aplinkoje, kenkėjai ten nesirinks. „Naudokite tik smulkų kompostą, kuriame viskas jau yra suirę. Pastebėjome, kad šliužams tokia aplinka nepatinka“, - sako Jeffas Beginas.

Kaip apsaugoti braškes praktiškai

Norint apsaugoti braškes, pirmiausia reikėtų sutvarkyti dirvą aplink augalus ir pašalinti piktžoles, nes tanki lapija suteikia šliužams puikią slėptuvę. Tuomet aplink braškių kerelius galima iškasti 5-10 centimetrų gylio griovelį ir jį užpildyti kompostu. Tokia paprasta apsauginė juosta gali padėti išlaikyti braškių lapus sveikus ir neapgraužtus visą pavasarį, o augalai galės ramiai augti ir formuoti būsimą derlių.

Braškių auginimas šiltnamyje

Mažai kas apie tai kalba, tačiau polikarbonatiniuose šiltnamiuose galite gauti gerą braškių ir aromatinių braškių derlių. Tiesa, kad būtų galima auginti ištisus metus, jis turi būti ne mažesnis kaip 6 mm storio - braškės yra šilumą mėgstantis augalas, reikalaujantis griežtų šiltnamio sąlygų ir laipsniškos priežiūros. Jei polikarbonato storis mažesnis, galima kalbėti tik apie jo auginimą pagrindiniu sezonu - nuo pavasario iki rudens, kas irgi nėra blogai. Svarbiausia žinoti kai kurias didelio ir skanaus derliaus gavimo paslaptis, apie kurias mes jums papasakosime.

Paslaptys, kaip gauti didelį braškių derlių šiltnamyje

1. Tinkamos veislės pasirinkimas: Veislės ir hibridai, skirti auginti lauke, visiškai netinkami patalpų dirvožemiui. Šiltnamyje gali nuvilti sodo braškės. Šiltnamio veislė turi atitikti du reikalavimus: Būti savidulkės. Būti neutrali dienos įvairovė. Tokios braškės žydės ir formuos kiaušides nepriklausomai nuo dienos ilgumo, todėl jas galima auginti ir žiemą. Nedaug veislių ir hibridų atitinka šiuos reikalavimus - Albion, Elizabeth II, Brighton, Truffaut Produce (prancūziškas), Ozark Beauty (amerikietiškas) ir kai kurie kiti.
2. Tinkamai paruošti sodinukus: Naujai įsigytų sodinukų nepatartina sodinti tiesiai į šiltnamį. Patyrę sodininkai rekomenduoja pirmiausia sodinti braškes atvirame lauke. Antroje vasaros pusėje susiformavusius ūsus reikia sodinti ir šerti, kol jie sustiprės. Tai bus jūsų šiltnamio sodinamoji medžiaga. Ryškiausi sveiko ir tvirto sodinuko požymiai: Lapai ryškiai žali, be dėmių, gerai išsivystę. Spalio pabaigoje stiprūs krūmai iškasami ir pasodinami į nedidelius vazonėlius. Lapai nupjaunami, o ruošinys dedamas į rūsį, kur iki pavasario laikomas 0-2°C temperatūroje. Jei neturite laiko laukti, galite nusipirkti frigo sodinukų - juos galima sodinti į šiltnamį iškart po pirkimo.
3. Iš anksto pasirinkite auginimo technologiją: Yra keli būdai jį auginti šiltnamiuose ir reikia pasirinkti tą, kuris atitinka jūsų galimybes ir duos norimą rezultatą. Trumpa braškių sodinimo būdų apžvalga: Tiesiogiai į žemę pagal 20x20 modelį. Pigiausias, bet daug darbo reikalaujantis metodas. Pagal olandų technologiją - maišeliuose, pripiltuose žemių mišinio. Metodas brangus. PVC vamzdžiuose. Šis metodas leidžia maksimaliai išnaudoti naudingą šiltnamio tūrį. Jei parduoti turguose ir prekybos tinkluose tūrių nereikia, braškes galima auginti ir konteineriuose.
4. Tinkamas sodinukų sodinimas: Užkasate sodinuką arba pasodinate per aukštai. Pirmuoju atveju krūmas greičiausiai išnyks. Antruoju, dėl šaknų džiūvimo, augimas atsiliks ir neduos gero derliaus. Tinkamai pasodinus, viršūninis pumpuras yra lygiai su žeme arba substratu.
5. Idealios sąlygos augalui: Šiltnamuose laikomoms braškėms ypač svarbi temperatūra ir drėgmė.

Kad išlaikytumėte reikiamas vertes, ant langų įrenkite automatiką, nepamirškite termometro ir higrometro. Jei braškes ketinate auginti ištisus metus, tuomet reikia atkreipti dėmesį į šviesiojo paros valandų trukmę - ji neturėtų būti trumpesnė nei 8 valandos, o idealiu atveju - 16 valandų. Fitolampais braškės apšviečiamos ryte ir vakare, o esant debesuotam orui dieną.

6. Derlingos dirvos: Braškės yra neįtikėtinai gašlios, todėl jos yra tarp uoginių augalų lyderių. Todėl reikia iš anksto pagalvoti apie dirvožemio maistinę vertę. Jei neįmanoma nusipirkti gatavų mišinių, jie ruošiami savarankiškai. Du kibirai žemės iš sodo: durpės arba humusas - 1 kibiras; superfosfatas - 70 g; karbamidas - 20 g. Galite pridėti 2 puodelius medžio pelenų. Kartą per 2 savaites braškės šeriamos maistiniais tirpalais. Kibire vandens atskiedžiama 40 g amonio salietros ir superfosfato, 10 g kalio druskos.

Braškių veislės ir dauginimas

Braškių veislės

Vieną kartą derančios veislės - mažiausiai lepios. Jeigu neturite galimybių prižiūrėti braškes dažniau kaip kartą per savaitę, rinkitės tokias veisles. Norėdami turėti uogų ilgiau, pasirinkite skirtingu metu nokstančias veisles. Remontantinės braškių veislės vaisių duoda vadinamosiomis bangomis. Tokios veislės paprastai spėja subrandinti dvi derliaus bangas. Beje, kad antroji spėtų prinokti, anksti pavasarį ir vasaros pabaigoje remontantines braškes geriau auginti po danga. Braškės dengiamos plėvele, užtraukiama ant lankų, arba neaustine medžiaga. Remontantines braškes reikia intensyviai prižiūrėti, dažnai laistyti ir tręšti.

Dauginimas

Dažniausiai braškės dauginamos vegetatyviniu būdu - dukterinėmis skrotelėmis birželio-liepos mėn., iš karto po derėjimo. Paprastai šis būdas vadinamas dauginimu ūsais, nors patys braškių ūsai (ūgliai, ant kurių išsidėsčiusios dukterinės skrotelės) dauginimui nenaudojami. Pastaruoju metu populiaru dauginti sėklomis. Braškių iš sėklų vasarą galima užsiauginti sode arba vasario mėnesį pasisėti jų namuose.

Kodėl reikia laiku atnaujinti augalus

Pradedant nuo trečiųjų metų po pasodinimo braškių krūmelis ima irti: džiūva šakniastiebiai jo centre ir ant jų esančios šaknys. Šaknų masės ir vaisinių pumpurų santykis tampa nepakankamas, kad užtikrintų visavertį vaisių vedimą. Tai rodo menkas seno krūmo ragelių ir lapų augimas. Rageliai užauga, ima kyšoti dirvos paviršiuje, būna labiau pažeidžiami šalčių. Tokius krūmus reikia išrauti ir vietoj jų sodinti naujus. Idealu būtų kasmet pasodinti naują lysvę, o po penkerių metų ją išrauti. Šitaip jūsų sode atsiras penkios skirtingo amžiaus braškių lysvės: 1-ieji metai -pasodintos naujos braškės; 2-ieji metai - pirmus metus derlių duodančios braškės (derlius negausus); 3-ieji metai - produktyvi lysvė; 4-ieji metai - antroji produktyvi lysvė; 5-ieji metai - senstanti lysvė, kuri, surinkus derlių, išraunama ir ruošiama daržovėms.

6 gero braškių derliaus taisyklės

• Paisykite sėjomainos. Braškių kereliai sensta ir praranda derlingumą, tad nelaikykite jų vienoje vietoje ilgiau kaip 4-5 metus. Keiskite ir augalus, ir jų augimo vietą - tai neleis veistis kenkėjams ir plisti ligoms, padės atkurti dirvos derlingumą.
• Išbandykite naujas veisles. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių apie tai, kokios turi būti idealios braškės. Nepasitikėkite tik aprašymais - išbandykite naujas veisles patys, o pačias skaniausias, derlingiausias, atspariausias jūsų sklype dauginkite.
• Neleiskite sulaukėti. Pasisėjusių savaime arba nesėmingai nusipirktų braškių lysvėje gali atsirasti agresyvių piktžoliškų „veislių“, kurios nežydi, nemezga arba mezga mažas ir kreivas uogas net ir gerai jas prižiūrint. Jos spaudžia kaimyninius veislinius augalus. Suraskite ir išnaikinkite tokius egzempliorius.
• Dauginkite tinkamai. Rinkdami derlių įvertinkite krūmelius ir pasižymėkite geriausius - duodančius daug sveikų ir gana vienodo dydžio uogų - jie produktyviausi. Iš jų ir reikia imti dauginimo medžiagą, iš kurios formuosite naują lysvę.
• Pritraukite apdulkintojus. Braškės - bičių apdulkinami augalai. Nenaudokite insekticidų žydėjimo metu. Pamėginkite žydinčias braškes apipurkšti šiltu vandeniu, į kurį įlašinkite kelis lašelius kalendros arba apelsinų aliejaus, kuris turėtų pritraukti bites ir kamanes.
• Nepamirškite priežiūros vasaros pabaigoje. Braškių uogos formuojasi dėl žiedpumpurių ir maistinių medžiagų, sukauptų per praėjusį sezoną. Laistymas, tręšimas, profilaktika nuo ligų ir kenkėjų nuo liepos iki rugsėjo - būsimo kitų metų derliaus pagrindas.

Braškės mėgsta, kai šalia jų dedama sausa žolė ar mulčius.

Optimalus braškių sodinimo metas

• Daigų, pirktų sodo centre ir užauginti namuose iš sėklų, - pavasario pabaiga-vasaros pradžia;
• Daigų, gautų įšaknijant dukterines skroteles, - liepos pabaiga-rugpjūčio pradžia;
• Daigų, pirktų pagal reklamą ir atsisiųstų paštu, - rugsėjis.

Braškės ar kultūrinės žemuogės?

Daržinės braškės (Fragaria ×ananassa) atsirado XVIII a. spontaniškai susikryžminus dviem žemuogių rūšims - čilinėms ir virgininėms, nors britai ir prancūzai teigia, kad šios žemuogės buvo specialiai sukryžmintos jų selekcininkų. Tad mūsų soduose auginamas braškes galima būtų vadinti kultūrinėmis, arba sodo, žemuogėmis (kaip ir yra daugelyje kalbų). Šios painiavos dėl pavadinimų iki šiol neišnarplioja nei kalbininkai, nei sodininkystės specialistai. Lietuvoje savaime nuo seno auga trys žemuogių rūšys: šlaitinė, aukštoji (arba miškinė) ir paprastoji. Vėliau šias rūšis išstūmė daržo braškės, išauginančios didesnes, tačiau ne tokias kvapias uogas. Lietuvoje viena iš pirmųjų braškių veislių, užkariavusi visų simpatijas, tapo veislė ʻViktorijaʼ. Dabar auginama nemažai veislių, iš kurių populiariausios ʻZenga zenganaʼ, ʻFestivalnajaʼ, ʻVentaʼ, ʻJaunėʼ ir kt.

tags: #kvadratinio #metro #darzas #braskems

• Parama vienišoms motinoms
• Kūdikio raida
• Sužinokite apie kraujavimą po gimdymo
• Skiepų kalendorius po persirgimo
• Metodai sakytinei kalbai lavinti ikimokyklinukams