Kūrybiškumas ikimokykliniame amžiuje - tai ne vien gebėjimas piešti, lipdyti ar dainuoti.
Tai kur kas platesnis procesas, atveriantis vaikui galimybes nuodugniai tyrinėti pasaulį, išbandyti įvairias idėjas, drąsiai klysti ir atrasti savąjį mąstymo būdą.
Kūrybiškumas apibūdinamas ir kaip meninis gebėjimas bei netradicinis kūrybos rezultatas.
Dešimtmetį žymūs mąstytojai kūrybiškumą apibrėždavo išskirdami fizinę ir emocinę aplinką, ugdymosi metodus ir priemones, santykius, motyvaciją.
Kūrybiškumas nėra sąvoka, priklausanti vien meno sričiai.
Jis suprantamas ir kaip gebėjimas atrasti naujus sprendimus, kritiškai mąstyti, eksperimentuoti ir į problemas žvelgti iš skirtingų perspektyvų.
Todėl vaikų kūrybiškumas glaudžiai susijęs su kritinio mąstymo ugdymu.
Kūrybiškumas yra išskirtinis gebėjimas koreliuoti naujas mintis, kūrybiškai mąstyti, rasti įvairius problemų sprendimus.
Labai svarbu, kad suaugusieji ne slopintų vaikų kūrybiškumą, o jį ugdytų.
Vaikų kūrybiškumą, kaip ir kitus vaiko gebėjimus, suaugusieji gali skatinti arba slopinti.
Kai kurie vaikai jau gimsta labai kūrybingi, su polinkiu fantazuoti, o kitų kūrybiškumą reikia pažadinti.
Nereikėtų galvoti, kad kūrybiškumas - tai tik gebėjimas piešti ir jei jau neturi įgimtos savybės to daryti, niekada nebūsi kūrybingas.
Kūrybiškumą reikėtų suprasti kaip kitokį, originalų problemos sprendimo būdą, kuris reikalauja protinių sugebėjimų.
Kūrybiškiausias vaikų amžius - iki darželio lankymo pradžios.
Tai atsispindi įvairiose veiklose: žaidime, tapyboje, skaityme, šokiuose ir pan.
Anot mokytojų, greitai galima pastebėti, kad vaikas mielai atlieka vieną ar kitą užduotį ir tereikia jai skirti daug dėmesio.
Kartais vaikai slepiasi, nenori atsiverti ar tiesiog nedrįsta „pasireklamuoti“, todėl tėvų, mokytojų ar įvairių veiklų vadovų užduotis yra nuolat skatinti ir skatinti vaikus.
Greičiausiai vaiko kūrybiškumą nuslopinsite kritikuodami jį.
Leiskite vaikui klysti, parodykite, jog gerbiate ir palaikote jo idėjas.
Neskubėkite atlikti užduoties už vaiką, geriau paraginkite jį patį ieškoti sprendimo būdų.
Pavyzdžiui, jei vaikui pritrūksta kantrybės sudėlioti dėlionę ir kviečia jus į pagalbą, vietoj to, kad sudėliotumėte ją patys, paprašykite vaiko dar kartelį pagalvoti ir pasidžiaukite jo sėkme, kiek daug sudėjo pats.
Jei vaikas klysta, jokiu būdu jo nekritikuokite, nes kitą kartą jis nebenorės to daryti.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė D. Anduškienė pastebi dažnai daromą tėvų klaidą: „Tėveliai labai linkę savo nepasiektas svajones įgyvendinti per savo vaikus“.
Mokytoja skatina juos turėti kantrybės ir nesijaudinti, nebijoti, jei vaikas metų eigoje pakeičia keletą būrelių.
Pasitaiko, jog laikui bėgant vaikas apsigalvoja ir grįžta į tą, kurį jau lankė.
Galimybė išbandyti kuo įvairesnę ir galiausiai pasirinkti mėgstamiausią užsiėmimą taip pat ugdo vaikų kūrybiškumą.
Vaiko kūrybiškumui ugdyti svarbi ir jo aplinka.
Ji turi būti įrengta taip, kad skatintų vaiką kūrybingai spręsti problemas, sužadintų jo jausmus.
Vaiko erdvėje turėtų būti gausu jam neįprastų ir nepažįstamų formų, daiktų, kad jis nuolat galėtų juos tyrinėti, mąstyti apie daiktų pritaikymo galimybes.
Reikėtų pasirūpinti vaizduotę lavinančiais žaidimais, kuriuos gali pagaminti patys tėvai.
Žaisti su vaikais- piešti, dainuoti, fantazuoti yra geriausia veikla.
Leiskite vaikams pasirinkti žaidimo būdą ir neprimeskite savo norų ir valių.
Tik tada, kai galėsite pasirinkti užsiėmimą, vaikas greitai praras ja susidomėjimą.
Žaidimams gaminti naudokite įvairias neįprastas medžiagas.
Šios priemonės nėra brangios, tačiau gali lavinti vaikų vaizduotę.
Tai gali būti: karoliukai, akmenukai, įvairios sėklos, popierius, pieštukai, kaštonai ir kt.
Kad vaikams būtų lengviau, išnaudokite jų patirtį ir prisiminimus žaidimuose, pavyzdžiui, jei buvote gamtoje, pakartokite išgirstus paukščių šauksmus.
Kalbant apie geriausias priemones ugdyti vaiko kūrybiškumą ir fantaziją, būtina paminėti pasakų svarbą.
Girdėdamas pasaką vaikas įsijaučia į veikėjų jausmus, išgyvena kartu su jais.
Dar geriau, jei kuriate pasaką kartu su savo vaiku ir paverčiate jį pagrindiniu veikėju.
Ši pasaka turėtų būti be pradžios ir pabaigos, ji tęstųsi kiekvieną vakarą.
Prieš miegą vaikas galėtų išsirinkti pasakos veiksmo vietą ir laiką.
Kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Šiame etape pedagogai vaidina lemiamą vaidmenį organizuojant į vaikų kūrybiškumo plėtrą orientuotą ugdymo procesą.
Darželyje „Saulės gojus“ kūrybiškumas suvokiamas kaip natūrali vaiko būsena, gimstanti iš prigimtinio smalsumo ir laisvės žaisti, patirti, išbandyti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nepaprastai drąsūs kūrėjai.
Jie nebijo rinktis netikėtų sprendimų, sieti tarpusavyje nesuderinamus dalykus ar išbandyti būdus, kurie suaugusiajam galėtų pasirodyti neracionalūs.
Ši drąsa ir yra kūrybiškumo esmė.
Kai vaikas piešia, lipdo, stato bokštą ar kuria istoriją, jis ne tik lavina meninius gebėjimus, bet ir mokosi save suprasti: kokias emocijas jaučia, ką nori pasakyti, kaip mato pasaulį.
Ši nuostata darželyje „Saulės gojus“ yra labai svarbi, todėl vaikai čia skatinami išmėginti įvairias priemones ir procesus: kartais piešti ne pieštuku, o kempinėle, kartais bokštus statyti ne iš kaladėlių, o iš medžių žievės, kartais pasaką sekti ne skaitant knygą, o per judesį ar dainavimą.
„Saulės gojuje“ kūrybiškumas ugdomas ir pasitelkiant H. Gardnerio intelektų įvairovės teoriją.
Kiekvienas vaikas kuria savaip, todėl ugdymas vyksta atsižvelgiant į skirtingus intelekto tipus.
Vieni vaikai kuria per judesį ar ritmą, kiti - per vaizdus, dar kiti - per kalbą, garsus ar socialinę sąveiką.
Kuriant kartu, gimsta ne tik idėjos, bet ir santykiai.
Bendra veikla ugdo gebėjimą tartis, dalintis, išklausyti kitą, derinti skirtingas nuomones.
Vaikai mokosi užjausti draugą, spręsti nesutarimus, kurti bendrą, visus džiuginantį rezultatą.
Bendra vaikų kūryba padeda stiprinti empatiją ir socialinius gebėjimus.
Kūrybiniai projektai darželyje dažnai tampa veikla, prie kurios kiekvienas vaikas gali prisidėti savaip: vienas sugalvoja idėją, kitas ją nupiešia, trečias pastato, ketvirtas papasakoja.
Vaikai mokosi per patirtį.
Kūrybinės veiklos padeda suprasti, kaip veikia medžiagos, formos, garsai, šviesa, spalvos, kodėl viena ar kita medžiaga nuspalvina popierių, kodėl tam tikros formos objektai stovėdami griūva, kodėl, sumaišius dvi spalvas, gimsta trečia.
Kūryba ugdo vidinę motyvaciją mokytis.
Jei vaikų kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje vyksta saugioje aplinkoje ir yra lydimas veikimo džiaugsmo bei atradimų, tuomet mokykloje ir vėlesniame gyvenime žmogus drąsiau imsis iššūkių, ryžtingiau spręs problemas ir labiau pasitikės savo gebėjimais.
Tyrimas apie pedagogų požiūrį į kūrybiškumą
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo siekiama atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbančių pedagogų kūrybiškumo ir jo ugdymo darželyje sampratos ypatumus.
Šiam tikslui pasiekti pasirinkta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 174 ikimokyklinio ugdymo pedagogai.
Gautiems duomenims apdoroti taikyti turinio analizės, aprašomosios statistikos metodai.
Meninė veikla kaip kūrybiškumo ugdymo priemonė
Meninė veikla - puoselėti ir turtinti vaiko jautrumą ir pažinimo procesus, padėti jam žengti į meno pasaulį.
Menu siekiama padėti vaikui atsiskleisti, pajusti bendravimo ir asmeninės kūrybos džiaugsmą - laisvai išreikšti savo įspūdžius jausmais, mintimis, garsais, judesiais, kalba.
Drauge su tėveliais vaikai pasirenka menines veiklas pagal savo pomėgius, gebėjimus.
Specialiai įrengtose erdvėse vaikai atlieka įvairias užduotis - vaidina, piešia, lipdo, konstruoja, dainuoja.
Geranoriškos bendravimo atmosferos sukūrimas, leido vaikams būti laisviems ir kūrybiškiems.
Vaidindami mokėsi suprasti kito veikėjo jausmus.
Vaikams patraukli, kūrybiška, aktyvi žaidybinė veikla bendruomenės pastangomis įrengtose edukacinėse erdvėse įgalino sklandesnę kūrybinę veiklą.
Pavyzdžiai meninių veiklų darželyje
- Dailės erdvėje tapyba ant plėvelės, akmenukų ar stiklo.
- Lipdymo iš molio erdvėje veiklos.
- Konstravimo iš popieriaus erdvėje įdomių ir sudėtingų formų statiniai.
- Vaidybos erdvėje kūno kalbos, kalbos ir judesių derinimas.
Kūrybiškumo ugdymas taikant informacines ir komunikacines technologijas
Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analizės metodu, analizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumas, taikant informacines ir komunikacines technologijas.
Pateikiama ugdomosios aplinkos sampratos analizė, atskleidžiama pažinimo kompetencijos ugdymo reikšmė ikimokykliniame amžiuje.
Tyrimo probleminis klausimas - kaip vyksta ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas(is) taikant informacines ir komunikacines technologijas?
Tyrimo objektas: ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas(is) taikant informacines ir komunikacines technologijas.
Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo(si) galimybes taikant informacines ir komunikacines technologijas.
Tyrimo uždaviniai: pagrįsti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo aktualumą; aprašyti informacinių ir komunikacinių technologijų reikšmę ikimokykliniame amžiuje.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai: kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi įgūdžiai šiuolaikinėje, sudėtingoje ir vis labiau skaitmenizuotoje visuomenėje.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai kūrybiškumą lavina jiems priimtiniausiu būdu - žaidimu.
Šiuolaikiniai vaikai nuo ankstyvojo amžiaus įpranta naudotis informacinėmis technologijomis, todėl pedagogams svarbu panaudoti šių technologijų privalumus ugdant kūrybiškumą.
Pedagogas turi sudaryti patrauklią, inovatyvią, žaismingą, palankią ir saugią aplinką vaikų kūrybiškumo skatinimui.
Svarbu įtraukti naujų tendencijų ir integruoti technologijas.
Pedagogo įsitraukimas į ugdymo(si) procesą ir tikslingų priemonių parinkimas lemia tolimesnį vaiko gebėjimą ugdyti(s) kūrybiškumą jam priimtiniausiu būdu.
Dabarties vaikai IKT pagalba išsiugdo reikiamas kompetencijas greičiau, jiems labiau priimtinesniu būdu ir forma, todėl yra naudotini ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kūrybiškumui ugdyti.
Kūrybiškumas ir neįgalumas
Intelekto sutrikimas pažeidžia natūralią žmogaus raidą, pažintinių procesų, kalbos vystymąsi.
Vaiko negalias reikia mokytis apeiti, arba ugdant vaiką remtis jo stipriosiomis pusėmis.
O sutrikusio intelekto vaiko galia yra jo jausmai, ne tik nesutrikę, bet ir ypatingai ryškūs, akivaizdūs.
Kūrybiškumas iš esmės nepriklauso nuo intelekto.
Menas yra pati universaliausia kalba, kai žmonės jausmais suvokia vieni kitus, o meninė kūryba, skatindama žmogaus saviraišką, ne tik ugdo asmenybę, bet ir padeda integruotis ir adaptuotis visuomenėje, lavina tarpusavio bendravimo įgūdžius.
Kiekvienas vaikas, tiek sveikas, tiek neįgalus meninėje veikloje išgyvena teigiamas emocijas.
Viena sutrikusio intelekto vaikų stiprybė - emocijos.
Būtent emocinis poveikis laikomas pagrindine sutrikusio intelekto asmenų gebėjimų ugdymo priemone.
Sutrikusio intelekto vaikai greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai išsiskiriančius iš aplinkos savo spalva, forma, garsais ir kt.
Sutrikusio intelekto, sulėtėjusios raidos vaikai neturi noro spontaniškai, natūraliai pažinti pasaulį, natūralios motyvacijos išmokti ką nors nauja.
O meninė veikla labai naudinga sužadinant pažinimo norą, susidomėjimą, nes ji spalvinga, įdomi ir žaisminga.
Kūrybiškumo ugdymo etapai
- Kopijavimo etape ugdytinis stebi pedagogą ar grupės draugus ir tiksliai pakartoja jų veiksmus. Labai svarbu, kad kopijavimo etape informacija būtų artima ugdytinio išgyvenimas ir patirčiai. Vaikai turintys didesnius specialiuosius poreikius ikimokykliniame amžiuje praeina tik šį - kopijavimo etapą. Dirbdama su kopijavimo etapą pasiekusiu ugdytiniu, stengiuosi vaizdingai ir konkrečiai pateikti informaciją, priartinti ją prie vaiko patirties. Kartu atliekame judesius pagal muziką, dainos žodžius. Jei vaikas pats atlikti negeba, padedu jam fiziškai - atlieku judesiuos jo rankomis. Kartais reikia vaiką tik priliesti prie rankų ir jis imasi pats kopijuoti . Pvz. Dainelių, ketureilių, žaidimų su judesiais tekstas atitinka grupėje aptariamą temą, apie konkrečius personažus.
- Imitavimo etapas. Imitavimo reakcijų įvaldymas labai svarbus kūrybiškumo ugdymo procese. Imitavimo etapui būdinga, kad ugdytinis tikslia imituoja pedagogo ar grupės draugų judesius, išreikšdamas savo emocijas. Tik įveikęs imitavimo etapą, vaikas imsis savarankiškos kūrybinės veiklos. Su imitavimo etapą pasiekusiais vaikais dėliojame įvairias mozaikas, statome statinius iš kaladėlių, maitiname lėlytes ar gyvūnėlius, parinkdami jiems indus pagal spalvą, dydį.
- Improvizacijos etapas. Šį etapą pasiekia ne visi ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos vaikai. Tačiau yra vaikų, kurie labai mėgsta kurti istorijas. Pvz. Vienas berniukas dažnai pasakoja nebūtas istorijas, kaip jis skrido lėktuvu, plaukė laivu, kaip ėjo medžioti. Kartais net sunku atsirinkti, kas yra tikras įvykis, o kas jo prasimanymas. X mergaitė mėgsta įsijausti į mokytojos vaidmenį - moko lėles, grupės draugą.
Veiklos ir užduotys
Iš normalios raidos vaikų tikimasi kūrybiškumo ir vaizduotės, siekiant meninio - estetinio rezultato bei savarankiškumo.
Piešimo ir tapymo užsiėmimai ypač svarbūs regimajam suvokimui ir bendravimui lavinti.
Piešimas ir tapymas suteikia galimybę reikšti emocijas, plėsti regimuosius vaizdinius.
- Sudaryti sąlygas kurti, t.y. suteikti išgyvenimų bei priemonių, padedančių tuos išgyvenimus perteikti. Kaip tai darau individualių užsiėmimų metu. Pirmiausia pateikiu vaikui objektą, kurį ištyrinėjame visais pojūčiais - liečiame paviršių, tyrinėjame koks jis - kietas ar minkštas, lygus ar grublėtas, šiltas at vėsus. Tada paruošiu aplinką taip, kad jis aplink save matytų įvairias spalvas, įvairias piešimo priemones ir turėtų galimybę jas pasirinkti. Vaikams su judėjimo ir padėties ar intelekto sutrikimais piešimui labiau tinka vaškinės kreidelės ar stori flomasteriai. Piešiant šiomis priemonėmis reikia mažiausiai fizinių ir protinių įgūdžių. Vaikams su mažesne negalia tinka ir spalvoti pieštukai, akvarelė.
- Skirti pakankamai dėmesio piešiniui, priimti jį kaip „pranešimą“. Daugeliui vaikų su vidutine ar didele negalia piešiniai kartu su kūno kalba yra vieninteliai jų išraiškos būdai. Vertindami vaikų su negalia piešinius svarbiau vertinti ne estetinį rezultatą, bet patį piešimo procesą, kuris padeda vaikui vystytis, bendrauti, lavinti įgūdžius. Piešinys gali būti visiškai į nieką nepanašus. Svarbu, kaip pats vaikas įvardina savo piešinį. Vaikas gali neturėti įgūdžių ar galimybių nupiešti taip, kad piešinys būtų panašus į kažkokį tai daiktą. Bet, jei vaikas pavadina savo keverzonę, jis parodo tiesioginę sąsają tarp minties ir popieriuje paliktos žymės.
Muzika yra motorinio aktyvumo ir geros nuotaikos šaltinis.
Muzikuojant, klausantis muzikos ugdoma valia ir emocijos, formuojami ir turtinami estetiniai jausmai ir vaizdiniai.
Individualių korekcinių užsiėmimų metu naudoju muziką ritmo pajautimui, savo kūno pažinimui, atsipalaidavimui.
Užsiėmimų metu, dainuodama daineles, ketureilius taikausi prie situacijos ir visada esu pasirengusi improvizuoti, žaisti garsais, tonais, balso tembru, jei tik pastebiu, kad vaikas nustoja domėtis veikla.
Sutrikusio intelekto ir sulėtėjusios psichinės raidos vaikų savivoka ir sąvojo „aš“ suvokimas yra labai ribotas, dažnai neišsivystęs.
Savivoką ikimokykliniame amžiuje apibrėžiame kaip bendrą kūno suvokimą.
Individualių užsiėmimų metu skatinu norą naudotis savo kūnu, ieškoti įvairių judėjimo ir savo galimybių išbandymo būdų.
Ir pagrindinį dėmesį skiriame mokymui pažinti savo kūną: stebime save veidrodyje, liečiame savo veido dalis, piešiame ant veidrodžio.
Taip pat įvairių žaidimų metu išbandome savo kūno galimybes - kiek galime pasisukti, kiek galime pasiekti rankomis, kokius pojūčius galime patirti oda (šiluma, šaltis, švelnūs ir šiurkštūs paviršiai).
Norėdama padėti vaikui suvokti ir išreikšti save, lavinu įgūdžius susijusius su pagalba sau.
Vaikui reikia padėti suvokti, kiek jis gali pats, o kur jau reikia pagalbos.
Svarbu turėti kantrybės ir išlaukti momento, kai vaikas pats susidoros su jam patikėta užduotimi.
- Veikla turi lavinti smulkiąją motoriką.
Pateikiu keletą kūrybiškumą ir saviraišką ugdančių užduočių - pratimų, kuriuos naudoju savo darbe.
Užduotyse vyrauja žaidybiniai elementai, o tai labai pagyvina mokymą bei sužadina norą kurti pačiam.
„Kieno garsas“, „Išgaukime garsus“ - mokomės skirti aplinkos garsus, atkreipti į juos dėmesį.
Vaikai gauna lazdeles ir belsdami į įvairius paviršius, klauso jų skleidžiamų garsų.
Vėliau vaikai užsimerkia, garsus išgaunu aš, o vaikai spėja, kuris daiktas skleidžia šį garsą.
Dar vėliau klausome kompiuteriniuose žaidimuose ir pateiktyse įvairius garsus ir spėjame.
Vaikų kūrybiškumui lavinti labai tinka ir pirštukiniai žaidimai.
Pirštukiniai žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką.
Aktyvesni ratelio žaidimai įjungia ir stambesnę motoriką, lavina vaiko muzikalumą, supažindina su tautosaka.
Žaidimai parenkami atsižvelgiant į metų laiką, šventes, kurioms yra ruošiamasi, atspindi gyvenimą viduje ir už lango.
Išraiškingus judesius vaikai ne tik mėgdžioja, bet ir išgyvena tarsi gyvus vaizdus.
Pasakų skaitymas ir inscenizavimas.
Pasaka ugdo vaikų vaizduotę, turtina kalbą, skatina emocinį vystymąsi.
Pasaka ne tik skaitoma, bet ir iliustruojama paveikslėliais, pateikiama pateiktyse, su judesiu.
Kartais pervardiju veikėjus, juos pakeisdama pačių vaikų vardais.
Tada vaiko susidomėjimas pasaka išauga.
Pasakos trumpos, perteikiamos trumpais sakinukais, kad vaikai gebėtų ją suvokti.
Vienai savaitei skiriama viena pasakėlė ar eilėraštis.
Tai suteikia jiems vidinės ramybės jausmą ir galimybę įsijausti į pasakų vaizdinius.
Pasikartojimų išgyvenimas - natūralus vaiko poreikis, ypač reikalingas sulėtėjusios raidos vaikams.
Vaikų būtinai prašoma atsakyti į klausimus, siūloma patiems atpasakoti pasaką pagal paveikslėlius, pateiktis.
“Stebuklingas maišelis” - į maišelį sudedami įvairūs, gerai pažįstami daiktai.
“Atspėk, kas tai” - gerai žinomų daiktų detalės piešinėliuose.
“Apie ką kalbu?” - apibūdinamas daiktas, o vaikai spėja koks tai daiktas.
„Ko trūksta?“ - pateikiami paveikslėliai, piešiniai kuriuose trūksta kurios nors detalės (šuniukui trūksta akies, uodegos, mergaitei trūksta rankos ir pan.).
Jei vaikas nesupranta užduoties, parodomas pilnas piešinys.
Paveikslėliai, kuriuose iškirpta dalis piešinio.
Apačioje trys tinkamos detalės.
Gebėjimas apibendrinti.
Pateikiami daiktai, piešiniai, paveikslėliai, nuotraukos - agurkas, morka, pomidoras.
Klausimai: kuo panašūs? kur auga? kaip galima pavadinti vienu žodžiu?
Tai tik dalis mano darbe naudojamų žaidimų ir užduočių, skatinančių kūrybiškumą.
Lavindama sutrikusias vaiko funkcijas, mokau jį geriau pažinti jį supančią aplinką ir sudarau prielaidas jo kūrybiškumui augti.
Taip pat stengiuosi ugdyti kūrybingos asmenybės bruožus - žaismingą nuostatą dirbant - darbas ne tik dėl rezultato, bet ir dėl proceso, pramogos; pasitikėjimą savo jėgomis, teigiamą savęs vertinimą; smalsumą, bendras intelektinis aktyvumą.
Apibendrinant galima teigti, kad dirbant su specialiųjų poreikių vaikais labai svarbu įvertinti jų individualias galimybes dalyvauti meninėje veikloje, taip pat jų specifinius poreikius šiai veiklai.
Tačiau nepriklausomai nuo individualių gebėjimų ir raidos ypatumų, meninė veikla yra ypatinga tuo, jog visi gali dalyvauti.
Skirtingos užduotys, pritaikytos, atsižvelgiant į individualius poreikius ir gebėjimus, suteikia galimybę kiekvienam pajusti sėkmę.
tags: #kurybiskumas #ikimokykliniame #amziuje
